Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 1) 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 178 str. 4 d.– bauda 6 MGL (780 Lt) dydžio (baudą sumokėti iki 2010-05-05), bauda nesumokėta, vykdomas išieškojimas (iš žodžių), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 180 str. 1 d.;

D. P. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. ir D. P. veikdami bendrai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavaldžiavo, t. y. savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens, V. T. tariamą teisę, o būtent: V. T., veikdamas kartu su D. P., nesilaikydamai įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens, V. T. tariamą teisę, t. y., galvodami, kad nukentėjusysis P. K. įvykdė V. T. priklausančio turto vagystę iš jo nuomojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir norėdamai atgauti V. T. priklausančius pavogtus daiktus, 2013-02-26 apie 22.30 val. prie 139-ojo namo, Verkių g., Vilniuje, V. T. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam P. K. į veidą, paskui įstūmė į automobilio „Peugeot Boxer“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais, bagažinę, nuvežė prie ežero, esančio Vilniaus rajone, Pašilaičių kaime, kur nukentėjusiajam P. K. V. T. smūgiavo 4 kartus kumščiu į veido ir galvos sritį, spardė į įvairias kūno vietas ne mažiau 30 smūgių, vieną kartą trenkė kastuvėliu nukentėjusiajam per galvą, o D. P. vieną kartą trenkė metaliniu strypu per nugarą, tuo padarydami pastarajam odos nubrozdinimą pakaušyje, po vieną muštinę žaizdą abipus pakaušio srityje, odos nubrozdinimus abiejuose kaušeliuose, kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame žande, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą pasmakrio srityje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešinio peties sąnario srityje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiojo P. K. atžvilgiu.

Šiais bendrais veiksmais V. T. ir D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.

Jis 2013-02-26 apie 22.30 val. prie 139-ojo namo, Verkių g., Vilniuje, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam P. K. į veidą, paskui įstūmė į automobilio bagažinę, nuvežė prie ežero, esančio Vilniaus rajone, Pašilaičių kaime, kur toliau spardė, smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ne mažiau 30 smūgių, kastuvėliu 1 kartą sudavė per galvą, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš striukės viršutinės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 50 Lt vertės, su Tele2 SIM kortele, piniginę, 5 Lt vertės, su joje buvusia P. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele, tokiu būdu nukentėjusiajam P. K. padarydamas 55 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad P. K. paskambino jam ir paprašė padėti nupirkti narkotinių medžiagų. Pykdamas ant jo jis, t. y. V. T. pažadėjo jam padėti, kartu su D. P. atvažiavo ir liepė lipti jam į autobuso galą ir nusivežė jį prie ežero. Kai P. K. išlipo jis, t. y. V. T. smogė jam kumščiais. Nemano, kad galėjo būti suduota 30 smūgių nukentėjusiajam. D. P. beveik visą laiką buvo automobilyje. Kažkokiu momentu jis buvo išlipęs, tačiau nukentėjusiajam nieko nedarė. Nei kastuvo, nei strypo nenaudojo, nes jų nebuvo. Kai atslūgo pyktis paliko nukentėjusįjį su visais daiktais prie ežero ir išvažiavo nieko iš jo nepaėmę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą 2013-02-26 vakarą susitiko su V. T. kai jam paskambino P. K.. Jis, t. y. D. P. tą vakarą buvo pradėjęs gerti nuo ryto. Jis matė kaip V. T. kelis kartus trenkė P. K. ir P. K. nukrito. Gailisi, kad nesustabdė V. T. dėl savavaldžiavimo. Ar trenkė jis pats P. K. neatsimena, mano, kad netrenkė. Dėl savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jie yra teisingi, nes buvo pasakyta teisybė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. K. parodė, kad jis V. T. neskambino. Eidamas keliu pamatė sustojusį autobusiuką, kuris prie jo sustojo. Jame buvo V. T. ir dar vienas asmuo, kurį tada matė pirmą kartą tai buvo D. P.. Jis pamanė, kad sustojo kaimynas nodėdamas pasikalbėti. Į autobusiuką jį įtempė V. T. ir nuvežė prie ežero Pašilaičiuose. Tik atidarius autobusiuko duris Vilmantas jam smogė kumščiu į veidą, po to ištempė ir mušė lauke. Jis, t. y. P. K. atsirėmė į autobusiuką ir nugriuvo. Kartu buvo dar mergina, kurios jis nepažinojo. Kai jis buvo daužomas, prie ausies pajuto aštrų daiktą, tai buvo kastuvėlis, kuriuo jam sudavė V. T.. Šį kastuvėlį jis matė ir autobuse. Kai jis buvo mušamas iš jo kišenės V. T. paėmė telefoną ir piniginę įkišęs ranką į kišenę. P. paėmė iš autobusiuko galo gabalą armatūros ir trenkė jam per nugarą. P. visą laiką buvo šalia ir neteisybė, kad miegojo mašinoje. Kai nustojo būti daužomas jo buvo paklausta ką jis turi namuose, po ko jis buvo nuvežtas prie namų. Jis, t. y. P. K. užėjo į namus ir pasakė broliui imti peilį ir eiti į lauką, brolis išbėgo su peiliu į lauką, tada V. T. ir D. P. išvažiavo. Kodėl buvo įkištas į autobusiuką ir sumuštas jis nežino, nes jam nepaaiškino ir nesakė už ką. Dabar jam sako, kad jis pavogė T. daiktus, tačiau jo, t. y. K. Vilniuje tada nebuvo. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko, nes du mėnesius negalėjo dirbti, gydėsi namuose.

Iš specialisto išvados Nr. G 760/13(01) matyti, kad nukentėjusiajam P. K. padaryta: odos nubrozdinimas pakaušyje; po vieną muštinę žaizdą abipus pakaušio srityje; odos nubrozdinimai abiejuose kaušeliuose, kaktos kairėje pusėje; poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame žande; odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje; paviršinė muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje; odos nubrozdinimas pasmakrio srityje; poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje; odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešinio peties sąnario srityje; poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje; muštinė žaizda nugaros kairėje pusėje. Muštinė pakaušio dešinės pusės žaizda komplikavosi supūliavimu. Sužalojimai kvalifikuojamio nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-02-26). Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 35-45).

Motyvuojamoji dalis

Nors V. T. ir D. P. kaltais prisipažino tik iš dalies, teismas daro išvadą, kad jų kaltė įrodyta visiškai. Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje matyti, kad jo parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti P. K. parodymais arba daryti išvadą, kad P. K. duoda melagingus parodymus, jo parodymus, duotus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje teismas vertina kaip objektyvius.

Kaltinamųjų V. T. ir D. P. dalinį prisipažinimą teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. T. teismas nepripažįsta esant lengvinančios aplinkybės tai, kad jis atlygino ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, nes tiesioginės žalos, padarytos nukentėjusiajam jis neatlygino ir atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių, jis teistas, baustas administracine tvarka, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atlygino išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu ligonių kasai, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Skirdamas bausmę D. P. teismas atsižvegia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių, jis neteistas, baustas administracine tvarka, sutinka atlyginti žalą, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis P. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 55 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas daro išvadą, kad ši žala negali būti priteista, nes P. K. nepateikė jokių įrodymų apie jos buvimą.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiajam jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir pan. Nustatydamas jos dydį teismas vadovaujasi kriterijais, numatytais LR CK 6.250 str. ir pažymi, kad neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju nėra per didelis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 298, 301-305, 307 str., teismas,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir skirti jam 2 (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Jį taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. T. paskirti dvejus metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. T. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos (Vilniaus miesto ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant jam prisiartinti prie nukentėjusiojo P. K..

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-13 iki 2013-03-14.

Kardomąją priemonę V. T. iki nuosprendis įsiteisės palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerių metų) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos (Vilniaus miesto ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant jam prisiartinti prie P. K..

Kardpmąją priemonę iki nuosprendis įsiteisės palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutkentėjusiojo P. K. civilinio ieškinio dėl 55 litų turtinės žalos netenkinti.

Priteisti solidariai iš V. T. ir D. P. 1000 (vieną tūkstantį) litų P. K. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą apeliaciniu skundu.