Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2025-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-988/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-08-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
1A-566-988/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44443-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
O. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-988/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44443-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.2.23.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistajam O. M. (O. M.), jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. (O. M.) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas O. M. (O. M.) laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2024 m. lapkričio 12 d., apie 13.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje „KIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo kairėje kelnių kišenėje laikė plastikinį maišelį su 0,156 g., miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,051 g., narkotinės medžiagos – kokaino, kai šią narkotinę medžiagą – kokainą, 2024 m. lapkričio 12 d. apie 13.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie automobilio „KIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) plastikiniam maišeliui su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,051 g., kokaino, iš kelnių kišenės iškritus ant žemės rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio skyriaus specialistai E. M., T. L.. Šiais savo veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Renaldas Budrys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės: O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 20 parų arešto bausmę bei vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma išspręsti daiktinio įrodymo – laikmenos, klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu nuosprendžiu O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta laisvės apribojimo bausmė. Vis dėlto, su tokia bausmės rūšimi nesutinkama, kadangi iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo teistas 3 kartus, o naujai O. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pobūdis pavojingas, t. y. jis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Be to, O. M. savo kaltės viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistajam turi būti skirtinga griežtesnė bausmės rūšis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu O. M. jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nuteistojo nesulaikė. Kitais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu) O. M. buvo skiriamos griežtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Skundžiamame nuosprendyje inkriminuota nusikalstama veika galimai susijusi su kitais pažeidimais, t. y. 2024 m. lapkričio 19 d. O. M. baustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. lapkričio 12 d., 11.34 val., nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų. Be to, 2024 m. lapkričio 12 d. įvykio metu nuteistasis agresyviai elgėsi liudytojo A. G. atžvilgiu. Be kita ko, O. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas O. M. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios taikymas nuteistojo atžvilgiu 2023 m. nedavė jokių rezultatų ir O. M. toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

2.2. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad O. M. yra nelinkęs pasitaisyti, jis daro pavojingas nusikalstamas veikas, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra pavojingas visuomenei. Taigi, siekiant teisingai nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, O. M. turėtų būti skirtina griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – areštas. Per švelnios bausmės O. M. paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, visuomenės teisėtiems lūkesčiams, teismų praktikai, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir panašiai charakterizuojami asmenys būtų teisingai ir vienodai nubausti. Pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio O. M. asmenybės, ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka vertinimui, BK 41 straipsnyje suformuotiems principams, BK 54 straipsnyje, suformuotiems bausmės skyrimo pagrindams, BK 61 straipsnyje numatytoms bausmės skyrimo taisyklėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos nurodytos švelnios – laisvės apribojimo bausmės skyrimo nuteistajam priežastys yra tai, kad jis dirbantis viešojo transporto vairuotoju, turi sugyventinę ir nepilnametį vaiką, gyvenamąją vietą, o rastas narkotinių medžiagų kiekis nedidelis. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog daugiau tokių atvejų iš O. M. pusės nenustatyta. Vis dėlto, minėtos priežastys nėra pakankamai įtikinamos.

2.3. Be kita ko, O. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nubaustas 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 9 mėnesiams. Probacijos pabaiga – 2024 m. lapkričio 14 d. Iš Probuojamų asmenų duomenų registro O. M. išrašytas – 2024 m. gruodžio 5 d. O. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri buvo padaryta – 2024 m. lapkričio 12 d., t. y. arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi, nuteistasis naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, minėtais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu turėjo subendrinti. Vis dėlto, pirmosios instancijos bausmių nesubendrino, motyvuodamas tuo, kad tikslinga sulaukti bausmę vykdančios institucijos teikimo. Nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi bausmę vykdanti institucija šioje situacijoje gali teikimu ir nesikreipti, kadangi O. M. iš Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus įskaitos buvo išrašytas 2024 m. gruodžio 5 d. Kadangi O. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y., neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis, privalėjo bendrinti atskirais teismų sprendimais O. M. paskirtas bausmes, tačiau to nepadarė, kas reiškia, kad buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuteistajam paskirta neteisinga, t. y. per švelni bausmė, kas sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti.

2.4. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nubaudžiant O. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausmės dalimi, paskiriant O. M. galutinę subendrintą bausmę – 60 parų areštą. Be to, į bausmės laiką turėtų būti įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu į bausmę įskaitytas laikotarpis (laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. 04.10 val. iki 2023 m. gruodžio 28 d. 11.15 val.). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu buvo netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nesusiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ar bausmės skyrimu. Sprendimai dėl daiktinių įrodymų gali būti siejami su netinkamai išspręstais kitais nuosprendžio klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu pateikta laikmena su policijos pareigūnų „Bodycam” vaizdo įrašais, darytais 2024 m. lapkričio 12 d. įvykio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tikslinga palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl O. M. paskirtos bausmės

6. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu O. M. paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir prašo nuteistajam paskirti arešto bausmę. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neskyrė pakankamai dėmesio O. M. ankstesniems teistumams, baustumams administracine tvarka ir netinkamai vadovavosi suformuotiems bausmės skyrimo pagrindams bei taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl O. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika buvo padaryta tyčia, baudžiamasis nusižengimas, susijęs su narkotinėmis medžiagomis, nenustatytas tikslas jas platinti. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis šeimą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra).

11. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar O. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė, pirmiausia atsižvelgia į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. M. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuris, kaip ir minėta, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Vertindamas nuteistojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad O. M. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis gyvenamąją vietą, nepilnametį vaiką, o duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis turi sugyventinę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teisme 2025 m. liepos 31 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. nurodė, jog su nuteistuoju kartu negyvena metus laiko.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, t. y. skirdamas bausmę neatsižvelgė bei nenurodė, jog nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šioje vietoje paminėtina, kad O. M. savo kaltę viso baudžiamojo proceso metu neigė, bandė sumenkinti savo veikos pavojingumą. Ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklaustas O. M. parodė, kad nuėjo į savo automobilį, kurio gale tarp sėdynių rado nedidelį polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais viduje. Maišelį paėmė ir įsidėjo į kairę kelnių kišenę. Norėjo išgerti likusią degtinę ir išmesti tą maišelį, tačiau staiga privažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Mano, kad tas maišelis galėjo būti paminėtų vyrų, arba kažkokių jo klientų. Rastos narkotinės medžiagos ne jo. Jis narkotinių medžiagų nevartoja, o sportuoja (1 t., b. l. 108–110, 116–119). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje O. M. savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad tarp galinių mašinos sėdynių rado maišelį ir jį įsidėjo į kišenę. Plastikinio maišelio turinys buvo baltas. Nežino, koks buvo turinys. Jis ir anksčiau buvo radęs paketėlių mašinoje, nes dirba Bolt pavėžėju, žmonės nežinia ką palieka. Minėtą paketėlį jis įsidėjo į kišenę, nes norėjo išmesti į šiukšliadėžę. Nors apklaustas dar kartą apeliacinės instancijos posėdyje nuteistasis parodė, jog kaltę pripažįsta ir sutinka, kad surastos narkotinės medžiagos priklausė jam, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi jo poziciją dėl kaltės viso proceso metu, neturi pagrindo tokio pripažinimo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis buvo išsakytas tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir tik reaguojant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

13. Pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis, O. M. anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog O. M. anksčiau teistas, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio nuteistojo ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka vertinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau O. M. iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be kita ko, už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, pavyzdžiui laisvės apribojimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu) ir arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu). Be to, po šios veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, O. M. buvo nuteistas trečią kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas. Minėtu nuosprendžiu O. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2024 m. birželio 8 d. Visų pirma, minėtos aplinkybės rodo, kad O. M. šioje byloje inkriminuotą veiką (2024 m. lapkričio 12 d.) padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ką patvirtina Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad nuteistajam probacijos pabaiga pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamąjį įsakymą, buvo numatyta 2024 m. lapkričio 14 d. Antra, ankstesniais teismų sprendimais O. M. paskirtos švelnesnės bausmės, jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad O. M. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Be to, O. M. teistumų kiekis, jo pakartotinis smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino O. M. administracinių baustumų. Antai, iš 2025 m. balandžio 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad O. M. 7 kartus baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad nuteistasis administracinius nusižengimus daro sistemingai, o būtent: 2024 m. lapkričio 12 d. padarė administracinį nusižengimą – nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų; 2024 m. lapkričio 13 d. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; 2024 m. lapkričio 13 d. – nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų; 2024 m. lapkričio 16 d. – nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų (1 t., b. l. 99–101). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenės elgesio normas bei tai, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus.

14. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai sureikšmino O. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse ir parinko netinkamą bausmės rūšį, kuri yra aiškiai per švelni, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neįžvelgia švelnesnių bausmių skyrimo galimybių nuteistajam, tokių, kaip viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad O. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, skundžiamame nuosprendyje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bausmės jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sprendžia, kad, siekiant pakeisti O. M. nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, nuteistajam skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, nustatant už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, mažesnį dydį nei sankcijos vidurkis – 20 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent arešto bausmė, o ne laisvės apribojimas, kurį paskyrė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

15. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-85-719/2020, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-51-387/2024).

17. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad O. M.2024 m. gruodžio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę pasibaigus 9 mėnesių bausmės vykdymo terminui, t. y. prieš priimant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pagal BK 64 straipsnio nuostatas bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis O. M.padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jam buvo taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 15 d., t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įvykdė 2024 m. lapkričio 12 d., nepasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Todėl O. M. neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas 40 parų arešto bausme, kuri neatlikta, kadangi jos vykdymas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu O. M.skiriamos bausmės dydis mažesnis nei BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis, t. y. 20 parų areštas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši bausmė ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausmė bendrinamos visiško sudėjimo būdu ir nuteistajam skiriama galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. 13.19 val. iki 2024 m. lapkričio 13 d. 12.23 val., t. y. viena para.

18. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad O. M. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamą veiką padarė likus vos dviem dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi gyvenamąją vietą, nepilnametį vaiką, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas su intensyvia priežiūra (kuri taikoma pusę metų), t. y. atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais O. M. įpareigojamas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kiti bylos klausimai

19. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė baudžiamojoje byloje esančių daiktų klausimo, nors vadovaujantis BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti nurodytas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas, kuriame yra policijos pareigūnų „Body“ vaizdo rašai, esantis byloje (1 t., b. l. 164), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. M. (O. M.) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Paskirti O. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, t. y. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir O. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, O. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant O. M. šešis mėnesius bausmės vykdymo laikotarpiu nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei visą bausmės vykdymo laikotarpį: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti O. M. (O. M.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 12 d. 13.19 val. iki 2024 m. lapkričio 13 d. 12.23 val., t. y. vieną parą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską, kuriame yra policijos pareigūnų „Body“ vaizdo rašai, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva KazlauskienėDarius PrankaPaulius Veršekys