Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Mildai Litvinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. M. ir A. C., tretiesiems asmenims A. G., E. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Teismas nustatė, kad atsakovai D. M. ir A. C. yra nepilnametės M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovei D. M. neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo M. C. su mama gyveno kartu su jos tėvais, mergaitės seneliais. Faktiškai vaiką augino ir juo rūpinosi D. M. mama B. M.. VTAS buvo nuolatos gaunami pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2024 m. rugsėjo 27 d. mažametei M. C. buvo nustatyta laikinoji priežiūra dėdės M. G. šeimoje. 2024 m. spalio 9 d. M. C. laikinai apgyvendinta jos krikštamotės A. G. gyvenamojoje vietoje, 2024 m. spalio 25 d. laikinoji priežiūra pratęsta. 2024 m. lapkričio 22 d. laikinoji priežiūra M. C. nutraukta, M. C. laikinai apgyvendinta A. G. gyvenamojoje vietoje. 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas leido paimti nepilnametę M. C. iš jos atstovų pagal įstatymą. 2024 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono savivaldybės mero potvarkiu M. C. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais skirti A. G. ir E. G.. Po laikinosios globos nustatymo nei vienas iš atsakovų nesiėmė priemonių, kad dukra būtų grąžinta biologiniams tėvams, vaiku nesidomėjo, su juo nebendravo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovui A. C.

9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo atstovės bei trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad egzistuoja pagrindai atsakovui A. C. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukters M. C. atžvilgiu. Pažymėtina, kad A. C. savo dukterimi tinkamai nesirūpino nuo pat jos gimimo. Mergaitė augo tik su mama D. M., faktiškai prižiūrima ir rūpinama savo senolės B. M., kadangi mama D. M. dėl (duomenys neskelbtini) negeba savarankiškai auginti dukros. Atsakovas A. C. neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuolatinio darbo, turi alkoholio vartojimo problemų. Nors atsakovui nuo 2024 m. lapkričio 6 d. yra taikoma atvejo vadyba, jokių teigiamų rezultatų nepasiekta. Vaikui nustačius laikinąją globą, atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad dukrą galėtų auginti pats, gyvenimo būdo nekeičia, dukra visiškai nesidomi ir ja nesirūpina, tik epizodiškai po labai menką sumą teikia jai išlaikymą. Iškėlus civilinę bylą dėl tėvo valdžios apribojimo, atsakovas visiškai nesidomėjo bylos eiga, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų dėl valdžios apribojimo, neišreiškė nuomonės dėl dukros likimo. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas A. C. visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra M. C. ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui A. C. tenkintinas.

12. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovui išlieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

13. Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas, pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

14. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo mamos D. M.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y.: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

16. Iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovė D. M. dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, t. y. nesant jos kaltės, negali pati auginti ir prižiūrėti nepilnametės dukters M. C., užtikrinti jos būtinų poreikių tenkinimą. Atsakovei D. M. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo dukra nuo pat mažens savarankiškai nesugebėjo rūpintis dėl (duomenys neskelbtini), vaiką faktiškai augino ir prižiūrėjo atsakovės mama. Byloje esančių duomenų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad D. M. negali rūpintis savo nepilnamete dukra ne dėl savo kaltės, bet dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, todėl yra tikslinga nepilnametę M. C. nuo mamos D. M. atskirti.

17. Atsakovei D. M. išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo iš atsakovės D. M. priteisimo

18. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

19. Teikiamas išlaikymas vaikui turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

20. Byloje tikslių duomenų apie atsakovės D. M. turtinę padėtį nėra, viešųjų registrų duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė nedirba, nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gauna šalpos neįgalumo pensiją, kurios tikslus dydis nėra žinomas.

21. Ieškovas prašo iš atsakovės nepilnametei dukrai M. C. priteisti išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjant bylą tretysis asmuo A. G. parodė, kad atsakovė D. M. teikia savo dukrai M. C. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad tikslių duomenų apie atsakovės pajamų dydį byloje nėra, tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) atsakovės galimybės gauti papildomas pajamas iš darbinės veiklos yra labai stipriai apribotos, kad ji neturi nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo turto, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės dukrai priteisinat tokio dydžio išlaikymą, kokį ji teikė iki šiol, t. y. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė dukrai išlaikymą nuolatos periodiškai teikia, jis priteistinas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, bet nuo sprendimo priėmimo dienos.

22. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo, priteisto iš atsakovo A. C., dydžio pakeitimo

24. Ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo A. C. išlaikymą nepilnametei dukrai M. C. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimą patikslino, prašydama padidinti iš atsakovo dukrai jau priteistą išlaikymą. Reikalavimą grindė tuo, kad vaiko poreikiai nuolatos didėja, atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų gauti didesnes pajamas.

25. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimu iš atsakovo A. C. nepilnametei M. C. buvo priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteistas 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

28. Taigi teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindų peržiūrėti ir padidinti iš atsakovo A. C. nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą, kadangi nenustatyta nei viena iš sąlygų: nėra duomenų, kad yra iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai ar kad iš esmės yra pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis. Vien tik deklaratyvūs teiginiai apie nuolatos augančius vaiko poreikius nėra pagrindas peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, juo labiau įvertinus, kad išlaikymas priteistas tik kiek daugiau nei prieš metus iki ieškinio pateikimo. Be to teismas pažymi, kad šiuo atveju išlaikymo padidinimas neturėtų jokios naudos vaikui, kadangi ir šiuo metu priteisto išlaikymo atsakovas neteikia, taip pat nėra padengęs išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

29. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis).

30. Nagrinėjamu atveju nepilnametės M. C. laikinaisiais globėjais yra paskirti A. G. ir E. G.. Byloje nėra duomenų, kad laikinieji globėjai netinkamai vykdytų pareigas, neužtikrintų būtinųjų nepilnametės M. C. poreikių tenkinimo, todėl M. C. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais globėjais. Atitinkamai iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikiniesiems globėjams pavestina uzufrukto teise tvarkyti vaikui priteisto išlaikymo lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Atsakovė D. M. yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) iš atsakovės nepriteistinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 14 straipsnio 12 punktas, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

32. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo A. C. valstybės naudai priteistinas 114 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 152 indeksas/100 x 75 proc.) (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo A. C. valstybės naudai priteistinos 41,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už atsakovei D. M. teiktą teisinę pagalbą iš atsakovo A. C. nepriteistinos, kadangi jo ir atsakovės D. M. suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametę M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo mamos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnametei M. C. nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais globėjais A. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), juos skiriant nepilnametei M. C. šiuo sprendimu ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimu iš atsakovų priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 41,44 Eur (keturiasdešimt vieno euro 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Išlaidas už atsakovei D. M. suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą palikti valstybei.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.