Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1163-432/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2S-1163-432/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
UAB „Vilniaus namai“
Advokatai
Viačeslavas Ivanovas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto advokato Viačeslavo Ivanovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus namai“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys, kuriame pareikšti reikalavimai: 1) atmesti ieškovo (J. B.) reikalavimą dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdavimo pagal pirminį projektą, nuostolių atlyginimo – 506 Eur bei užmokesčio už eksperto paslaugas – 480 Eur priteisimo; 2) priteisti iš atsakovo (UAB „Vilniaus namai“) ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiančius įrodymus atsakovas pateiks iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas yra J. B., atsakovas – UAB „Vilniaus namai“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-23 nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį pareiškė (ir pasirašė) advokatas Viačeslavas Ivanovas. Teismas nustatė, kad iš pateikto 2021-07-09 išrašo iš teisinių paslaugų sutarties matyti, kad teisinių paslaugų sutartis sudaryta advokato Viačeslavo Ivanovo su UAB „Vilnius namai“ (atsakovu). Nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

4. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas J. B. yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu Viačeslavu Ivanovu ir yra įgaliojęs advokatą jo vardu pareikšti ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir atsisakė priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo esmė.

5. Advokatas Viačeslavas Ivanovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2022-03-23 nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-23 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąz?inti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad yra padarytos techninės klaidos ieškinyje, nurodant proceso dalyvius (formos trūkumai). Teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o atsisakė priimti ieškinį, taip pažeisdamas pamatinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Paaiškina, kad šiuo atveju yra pateiktas ieškinys su prašymu išspręsti vartojimo ginčą iš esmės po to, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo J. B. reikalavimą, pareikštą UAB „Vilniaus namai“. Teigia, kad materialusis reikalavimas yra nukreiptas į UAB „Vilniaus namai“, kuriam atstovauja advokatas Viačeslavas Ivanovas. Advokatas klaidingai procesiniame dokumente nurodė J. B. kaip ieškovą, o save – kaip ieškovo atstovą, nors ieškovas šiuo atveju yra UAB „Vilniaus namai“, kuriam atstovauti advokatas turi teisę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra teisėta.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

10. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama, pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta daug formalių ieškinio reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du elementai: ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis).

11. Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Iš pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškinys yra akivaizdžiai prieštaringas. Viena vertus, jį lyg ir reiškia atsakovas, nes jis ieškinyje nurodytas kaip pirmoji šalis, be to, ieškinyje reikalaujama „atmesti ieškovo reikalavimą dėl <...> valymo įrenginių perdarymo“, kas būtų nelogiška, jei tokį reikalavimą pareikštų ieškovas. Tačiau, kita vertus, ieškinį pasirašė ieškovo advokatas. Įvertinus pareikšto ieškinio turinį, nėra pagrindo spręsti, jog teismo procesas šiuo atveju apskritai negali būti pradėtas. Tuo atveju, kai yra netinkama ieškinio forma ir (ar) neaiškus ieškinio turinys, šie netikslumai turi būti taisomi nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).

12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes įvertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino ieškovo teisės į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kuris sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį pateikusiam asmeniui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus ir tik po to spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Tik ieškinį pateikusiam asmeniui atsisakius vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, nevykdant byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-302/2013). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą.

13. Įvertinus aptartus argumentus, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiamoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-23 nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatydamas procesinio dokumento trūkumus bei nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-23 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas