- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-2000-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20347-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Skolininkas
- R. P., D. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-26986-912/2016 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas R. P., D. P., antstolis I. G., kuria pareiškėjo prašymas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko R. P. dalį jo ir sutuoktinės – suinteresuoto asmens D. P. – bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. skolininko dalį į sutuoktinės darbo užmokestį.
Nurodė, kad antstoliui I. G. yra pateikęs vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus dėl 1 399,92 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka: 2011-08-05, (8.5) 7-10-52416 (skola 376,41 Eur sumokėta); 2012-07-17, (7.5-) 7-10-54171; 2012-12-11, (7.5-) 7-10-95995; 2013-05-13, (7.5) 7-10-35333; 2013-07-08, (7.5) 7-10-48892; 2013-09-13, (7.5) 7-10-63384; 2013-11-27, (7.5) 7-10-83107; 2014-01-08, (7.5) 7-10-1020; 2016-05-10, (7.5) 7-10-51933 iš skolininko advokato R. P. pareiškėjo naudai. Antstolis 2016 m. kovo 22 d. patvarkyme Nr. 0008/11/02758 nurodė, kad areštuotos skolininko esamos ir būsimos piniginės lėšos. Skolininkas turi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau jis įkeistas, todėl skolos išieškojimo į jį nukreipti negalima. Skolininkui taip pat priklauso santuokoje įgyta transporto priemonė SAAB 9-5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jos buvimo vieta nežinoma. Pareiškėjo duomenimis, skolininkas vykdo individualią veiklą, bet galimybės nukreipti skolų išieškojimą į iš individualios veiklos gaunamas lėšas nėra. Skolos susidarė nuo 2012 m. liepos mėn., t. y. po santuokos sudarymo ir iki povedybinės sutarties pasirašymo. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui R. P. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės D. P. darbo užmokesčio, gaunamo iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos.
Teismas nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau yra įregistruota šio nekilnojamojo turto hipoteka, dėl to skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į jį. Skolininkui taip pat priklauso santuokoje įgytos transporto priemonės Renault Safrane (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir SAAB 9-5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau automobilis Renault Safrane eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas, o SAAB 9-5 buvimo vieta nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens D. P. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. P. ir R. P. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktiniai 2016 m. kovo 25 d. yra sudarę povedybinę sutartį, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis vykdo skolų, atsiradusių iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškojimą, todėl sutuoktinių nustatytas turto teisinis režimas negali paneigti kreditoriaus (pareiškėjo) išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
Atsiliepimas
1. Teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Apie šios bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta nei apeliantei, nei jos sutuoktiniui, taip pat nebuvo leista pateikti atsiliepimų į pareiškėjo prašymą. Taigi apeliantė apie vykusį teismo procesą nieko nežinojo, buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Nors CPK 593 straipsnis nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes.
2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 3.100 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymu nustatytą turto teisinį režimą, bei neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 667 straipsnį gali būti nustatoma skolininko dalis, tik esanti bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Taigi teismo sprendimas nustatyti, kad apeliantės sutuoktiniui priklauso ½ apeliantės darbo užmokesčio, kurį ji gaus, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir pažeidžia apeliantės teises.
3. Darbo užmokesčio, gauto iki povedybinės sutarties sudarymo, neliko. Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko, apeliantės darbo užmokesčio neareštavo, todėl jis buvo išmokamas ir naudojamas be apribojimų.
4. Byloje nėra duomenų apie antstolio atliktą bendrosios jungtinės nuosavybės aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nebuvo ir nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą yra informuoti tinkamai.
2. R. P. įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. liepos mėn., t. y. po santuokos sudarymo ir iki povedybinės sutarties pasirašymo, todėl šios sutarties surašymo faktas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2006).
Šalies argumentai
3. Apeliantė klaidina teismą, skunde teigdama, kad antstolis nėra atlikęs jos ir jos sutuoktinio (skolininko) bendrosios jungtinės nuosavybės aprašymo bei arešto, nes 2016 m. kovo 31 d. antstolių kontorai apeliantė pateikė skundą dėl antstolio I. G. 2016 m. kovo 22 d. patvarkymų „Dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“ Nr. 0008/11/02758 (pagrindinė), dėl informacijos Nr. B-17600 ir turto arešto akto Nr. 9 16 03 22 2758/11, kuriame pati nurodė, kad antstolis areštavo jos, kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį, gaunamą Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos, taip palikdamas be pragyvenimo šaltinio. Be to, tai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-18458-141/2016, kurioje teismas nurodė, kad antstolio veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, povedybinė sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
2. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, turtas ir pajamos, įgytos po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. 2016 m. kovo 22 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas apeliantės darbo užmokestis, gaunamas Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas išieškotojo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės (apeliantės) darbo užmokesčio, gaunamo iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Teismas sprendė, kad tai, jog sutuoktiniai 2016 m. kovo 25 d. yra sudarę povedybinę sutartį, teisinės reikšmės neturi, nes nagrinėjamu atveju antstolis vykdo skolų, atsiradusių iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškojimą, todėl sutuoktinių nustatytas turto teisinis režimas negali paneigti kreditoriaus (pareiškėjo) išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šia teismo išvada neturi pagrindo.
Pagal Civilinio kodekso 3.100 straipsnį, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų yra sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Taigi apeliantės ir skolininko 2016 m. kovo 25 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustatanti sutuoktinių turto režimą, be kita ko, kad pajamos iš darbo, kurias sutuoktiniai įgis kiekvienas savo vardu santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1 punktas), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (būtent šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi (...) bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 str. 3 d., CPK 666 str. 1 d.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
Taigi, vadovaujantis nauja kasacinio teismo praktika, po šalių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas apeliantės pajamas, nes jos nebėra šalių bendras turtas, kurio skolininko dalį teismas nustato pagal CPK 667 straipsnyje įtvirtintą procedūrą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
Nors nagrinėjamu atveju antstolis buvo surašęs 2016 m. kovo 22 d. turto arešto aktą, areštuojantį apeliantės gaunamą darbo užmokestį išieškomai sumai, iš antstolio Vilniaus apygardos teismui pateikto 2016 m. gruodžio 19 d. atsakymo ir apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, kad faktiškai jokios konkrečios apeliantės darbo užmokesčio lėšos nebuvo areštuotos (t. y. antstolio surašytas turto arešto aktas nebuvo įgyvendintas), ir apeliantė darbo užmokesčiu, gautu iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. buvusiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudojosi savo nuožiūra. Tokių apeliantės veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir teismas dėl jų teisėtumo bei galimos apeliantės atsakomybės už antstolio surašyto turto arešto akto nevykdymą nepasisako. Šiai bylai teisiškai reikšminga yra tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog išieškotojo pareiškimo nagrinėjimo metu realiai egzistavo (ir tebeegzistuoja) bei buvo areštuotas konkretus bendras skolininko ir jo sutuoktinės turtas – iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre apeliantės gautas darbo užmokestis. Taigi apeliantės argumentai dėl visų CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų nebuvimo yra teisiškai pagrįsti.
Tačiau apeliantės argumentus dėl jos teisių pažeidimo neinformuojant apie vykstantį teisminį procesą teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, apeliantė pati pripažįsta, kad remiantis CPK 593 straipsniu, nagrinėjamo pobūdžio prašymus teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nors apeliantė teigia, kad kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes, kokios yra tos reikšmingos aplinkybės, į kurias teismas turėjo atsižvelgti nagrinėjamu atveju, nenurodo. Antra, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Trečia, pateikdama atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties ir išdėstydama jame savo argumentus apeliantė taip pat realizavo savo teisę būti išklausytai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, CPK 667 straipsnio pagrindu tenkindamas išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.