- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2-459-876/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00276-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui R. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui R. R., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, nustatyti sūnaus V. R. gyvenamąją vietą su vaiko motina S. R.; po santuokos nutraukimo palikti pavardę „R.“; priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. R. po 400 Lt per mėnesį nuo 2014 m. vasario 1 d. periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojanti kasmet Vyriausybės nustatyta tarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti S. R..
Ieškinyje nurodoma, kad susituokė 2007 m. liepos 20 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 85. Gyvenant kartu, 2005 m. birželio 15 d. gimė sūnus Vitalijus. Sutuoktinis gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pastoviai rodė jam nepagarbą kaip sutuoktinei ir jo vaiko motinai. Nuolatinė psichologinė įtampa jų šeimoje, barniai privedė prie to, kad jie tapo svetimi. Atsakovas nesirūpina šeimos išlaikymu, vengia įsidarbinti ir neturi pajamų. Mano, kad nurodytos aplinkybės – nesirūpinimas šeima, netinkamas elgesys su sutuoktiniu, santuokinių pareigų pažeidimas – pakankamas pagrindas iširti šeimai, tačiau siekdama paspartinti skyrybų procesą atsakovo kaltės neįrodinės. Atsakovas su vaiku nebendrauja, jokio įtakos vaiko auklėjimui neturi, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta pas ją, vaiko motiną. Atsakovas sūnui išlaikymo lėšų neteikia nuo 2014 m. vasario 1 d. Teismo prašys sūnaus išlaikymui priteisti po 400 Lt per mėnesį, kad patenkinti minimalius vaiko poreikius. Sūnaus Vitalijaus išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį – 600 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, avalynei, ugdymo ir higienos priemonėms. Gyvenant santuokoje su atsakovu neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, o namų apyvokos daiktus pasidalino. Po santuokos išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Kreditorinių įsiskolinimų neturi, o apie atsakovo kreditorius jam nėra žinoma. Abu yra veiksnūs.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir patvirtino jame nurodytas aplinkybes, patikslino savo reikalavimus ir nurodė, jog prašo priteisti išlaikymą nuo 2014 m. birželio 1 d. , nes iki to laiko atsakovas teikdavo išlaikymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo sutinka, tačiau nesutinka dėl išlaikymo dydžio. Nurodė, kad jis nedirba, neturi jokių pajamų, neturi turto, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Nurodė, jog sutiktų mokėti po 200 Lt išlaikymą. Dėl sūnau gyvenamosios vietos neprieštarauja, kad būtų nustatyta su motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad S. R. šeima gyvena socialiniame būste. Bute yra du kambariai ir visi patogumai. Namuose gyvena keturi suaugę ir trys nepilnamečiai vaikai. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje. Moters mėnesio pajamos apie 500 Lt išmokos už vaikus ir buvusio vyro teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovės teigimu, moteriai sunku išlaikyti gausią šeimą, kadangi atsakovas visiškai nenori prisidėti tiek prie buities sąlygų gerinimo, tiek prie šeimos išlaikymo. Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje. Skyriaus duomenimis, vyras kartais padirba seniūnijoje, tenka padirbėti ir Kauno mieste. Vyras su ieškinio sąlygomis visiškai sutinka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, V. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. R., atitinkamai berniukui maksimaliai bendraujant su tėvu R. R., jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Iš atsakovo R. R. priteistinas išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2007 m. liepos 20 d., gyvenant santuokoje jiems gimė sūnus V. R., kuris šiuo metu yra nepilnametis (b.l. 5, 6).
Dėl santuokos dėl abipusės kaltės.
Atsakovas ir ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės, nesant ginčo dėl šio reikalavimo teismas mano, jog nėra pagrindo šio reikalavimo netenkinti.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad šalių sūnus V. R. gyvena su motina – ieškove S. R., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Tam neprieštarauja ir institucija, byloje pateikusi išvadą (b.l. 18).
Dėl išlaikymo priteisimo
Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką – V. R.. (b.l. 5).
Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi nedirba, pajamų, turto neturi.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė nurodė, kad gauna pajamų apie 500 Lt. Jos vardu yra registruotas žemės sklypas 0,06 ha, jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Ieškovės pajamo yra išmokos už vaikus, nurodė, jog registruota darbo biržoje, tačiau byloje tokių duomenų nebuvo pateikta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, pajamų negauna, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus. Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį teismas konstatuoja, jog nurodomos vaikui būtino išlaidų dydis – 800 Lt, neatitinka tėvų finansinių galimybių teikti prašoma išlaikymą. Abu tėvai yra nedirbantys, turi po tris mažamečius vaikus, turto beveiki neturi, šios aplinkybės rodo, jog nurodomas 800 lt išlaikymo dydis vienam vaikui neatitinka tėvų galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgdamas į sūnaus amžių, pripažįsta, kad 500 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančios aplinkybės patvirtina. Pasisakant dėl vieno (ar abiejų) iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir negauna pajamų. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių jis negali daugiau dirbti, todėl tai laikytina jo paties apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia atsakovo išlaikymo dalį. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Kaip matyti, abi šalys turi po tris išlaikytinius, ieškovė ir atsakovas yra darbingi, todėl teismas konstatuoja, jog jų finansinė padėtis yra vienoda. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį šalių išlaikymo dalys turi būti vienodos, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 250 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 250 Lt dalį privalės teikti ieškovė.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. R..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Dėl santuokinės pavardės
Nesant ginčui po santuokos nutraukimo paliktinos sutuoktinių pavardės „R.“, „R.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 144 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turi būti mokamas 90 Lt dydžio žyminis mokestis. Šiuo atveju ieškinį sudarė du savarankiški reikalavimai, todėl ieškinys teismui turi būti apmokėtas pagal bendrą visų reikalavimų sumą – 234 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.), teismo turėtos pašto išlaidos yra 18,87 Lt.
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (b.l. 4).
Tenkinant ieškinį iš dalies (81 % – pirmasis reikalavimas nutraukti santuoką patenkintas 100 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo – 62%) iš atsakovo priteistina 324 Lt už antrinę teisinę ieškovei.
Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 15,28 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 234 Lt žyminio mokesčio, ir 324 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-273 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkina visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. liepos 20 d. (santuokos liudijimas AA Nr. 236310, įrašo Nr. 85), tarp ieškovės S. R. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „R.“ ir „R.“.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. R., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. R. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui V. R. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 litų ( du šimtus penkiasdešimt Lt).
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę S. R. paskirti jos nepilnamečio vaiko V. R. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. R. 15,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, du šimtus trisdešimt keturis litus (234 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. R. 324 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidas valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.