- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1-1103-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-18959-2021-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) treneriu, teistas 2021-04-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 2021-10-26 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. R. nežymiai sužalojo žmogų: 2021-06-07, apie 19.42 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia delnu sudavė A. B. į kairės ausies sritį, taip padarydamas kairės ausies būgnelio plyšimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. R. kaltu nepripažino, nurodė, kad jis nukentėjusiajam nesudavė smūgio, nesužalojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Parodymų duoti nesutiko, sutiko atsakyti į klausimus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nukentėjusiojo merginos vairuojamas automobilis lėkė labai greitai, o jis važiavo lėčiau. Jis pats kai išvažinėjo, pasižiūrėjo į kairę pusę, automobilių nebuvo. Jis įsuko ramiai, įsibėgėjo iki 50 km/h ir važiavo antra juosta, o iš galo dideliu greičiu privažiavo automobilis “Opel Astra”, juodos spalvos, ir pradėjo signalinti, privažiavo prie šono, aplenkė, užstabdė. Jis su svo automobiliu neužlindo prieš automobilį, kuriuo važiavo nukentėjusysis. Iš “(duomenys neskelbtini)” kavinės jis važiavo namo, tačiau nuvažiavo paskui “Opel” automobilį prie prekybos centro “(duomenys neskelbtini)”, nes norėjo įvertinti, ar tai adekvatūs žmonės, norėjo pabandyti juos sulaikyti, jei neadekvatūs, ir iškviesti į policiją. Iš akies įvertino, ar jie nėra apsvaigę, nes alkotesterio neturėjo. Prie “(duomenys neskelbtini)” pasivijęs pastatė mašiną iš galo, šalia, išlipo, ir greitai priėjo prie nukentėjusiojo automobilio durelių. Atidaręs dureles įkišo galvą pasižiūrėti, o gal buvo truputį atidarytos durelės buvo, tiksliai nepamena. Automobilyje sėdėjo nukentėjusysis ir jo draugė. Jis nepamena ką pasakė, bet buvo kažkoks žodinis konfliktas. Jis, kaltinamasis, norėjo nuimti nukentėjusiojo akinius ir įvertinti jo būseną, ar jis, nukentėjusysis, yra adekvatus. Akinių jis nenuėmė, nes nukentėjusysis trenkė jam, kaltinamajam, per rankas. Žodinis konfliktas tęsėsi, po to jie išsiskirstė namo. Visi buvo išlipę iš automobilių, išskyrus jo, kaltinamojo, žmoną su vaiku. Konfliktas išsirutuliojo, nes jis pasakė, kad už tokį vairavimą, manevravimą bus perduota policijai, pagrasino, kad jie gaus baudas ir bus atimtos teisės. Iš nukentėjusio parodymų matyti, kad po tariamo sutrenkimo jis nuėjo į “(duomenys neskelbtini)” ir sugalvojo pasidaryti ekspertizę. Nežino, iš kur galėjo atsirasti nukentėjusiajam sužalojimas, galimai jis pats sau įsitrenkė. Jei būtų rimtas sveikatos sužalojimas, po tokio įvykio iš karto būtų važiavęs į polikliniką, ligoninę, policiją, bet ne į parduotuvę prekintis. Jis, kaltinamasis, smūgio nesudavė. Policijai jis, kaltinamasis, neskambino, nes buvo labai karšta, kondicionierius jo mašinoje neveikė, o jo vaikas klykė. Neprisimena ką priėjęs prie nukentėjusiojo jis pasakė– “ką čia išsidirbinėji”, ar kažką panašiai. Dėl tokio jų vairavimo kilo grėsmė jo šeimos gyvybei. Automobilį “Opel” vairavo nukentėjusiojo draugė. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, nes jis, nukentėjusysis, spjaudėsi savo mašinoje atsidaręs langą, keikėsi, iškišęs galvą rodė „fakus“. Jis yra vedęs, turi dukrą. Dirba treneriu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis nukentėjusiojo nepalietė ir fizinio skausmo jam nesukėlė. Prie keleivio, o ne prie vairuotojos priėjo ne dėl to, kad jis jį sunervino, o todėl, kad norėjo pasižiūrėti, ar jis adekvatus, nes buvo pasikėsinta į jo šeimos gyvybę. Nukentėjusysis galėjo įtakoti vairuotojos elgesį, jei šalia jos sėdėjo ir nurodinėjo ką daryti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. R. parodė, kad 2021-06-07, vakare, kartu su žmona G. R., dukra ir draugu D. S. važiavo automobiliu “Audi A8” link prekybos centro "(duomenys neskelbtini)". Juos pasivijo “Opel Astra” markės juodos spalvos automobilis, ir pradėjo signalizuoti iš galo. Jis važiavo antra juosta, automobilis “Opel Astra”, kurį vairavo moteris, privažiavo pirma juosta, susilygino su jo vairuojamu automobiliu. Priekinėje keleivio pusėje sėdėjo vyras. Iš vairuotojo pusės vyras, atidaręs langą, persisvėręs per moterį, parodė jam vidurinį pirštą ir sušuko “piderai”, moteris, vairavusi automobilį, irgi kažką pasakė, aplenkė jo automobilį ir persirikiavo į antrą juostą, kuria jis važiavo ir staigiai stabdė, galimai norėjo sukelti avariją. Jis spėjo pristabdyti savo automobilį. Pamatęs, kad “Opel” automobilis pasuka link prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” ir važiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, jis savo automobiliu privažiavo jiems iš paskos ir sustojo iš galo. Važiavo iš paskos, nes norėjo įsitikinti, ar vairuotoja ir keleivis yra blaivūs. Greitai iššoko iš automobilio ir nuėjo link “Opel” automobilio. Automobilio keleivio durelės buvo atidarytos, jis įkišo galvą į automobilio saloną ir pamatė, kad vyras yra užsisėdėjęs akinius nuo saulės. Jis, kaltinamasis, norėjo nuimti vyrui akinius nuo saulės, nes norėjo pasižiūrėti jam į akis, tačiau vyras trenkė jam per ranką ir akiniai nuo saulės nukrito į automobilio saloną. Po to iš automobilio išlipo nukentėjusysis ir moteris, kažką sakė. Jis moteriai sakė, kad perduos policijai kad ji viršijo greitį ir chuliganiškai vairavo. Jo, T. R., draugas D. galimai irgi buvo išlipęs iš mašinos ir turėjo matyti. Neprisipažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam, nurodė, kad tik bandė nuimti nuo nukentėjusiojo veido akinius nuo saulės. Po to grįžo į savo automobilį, grįžo ir draugas D., dukra pradėjo verkti, todėl nutarė policijos nekviesti, ir išvažiavo namo (t.1, b.l. 106-109).
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad birželio 7 d. važiavo su drauge pas tėvus, nusprendė nuvažiuoti į prekybos centrą “(duomenys neskelbtini)”. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip kaltinamasis išvažinėjo savo automobiliu iš “(duomenys neskelbtini)” restorano aikštelės. Pripažįsta, kad jo draugė važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, tačiau nebuvo chuliganiško vairavimo. Kaltinamasis, vairuodamas “Audi” markės automobilį, jiems užtvėrė kelią, ko pasekoje draugė turėjo stabdyti. Draugė pasignalizavo, tada kaltinamasis greitai persirikiavo į trečią juostą. Jis, nukentėjusysis, persisvėrė, pažiūrėjo į kaltinamąjį, bet jokių gestų nerodė, jokių necenzūrinių žodžių nebuvo. Jis, nukentėjusysis, neprisimena tiksliai ką pasakė, bet tikrai nebuvo atidarytas langas, nešaukė „gėjai“ ar panašiai, ir nesispjaudė, nes koks tikslas savo automobilyje spjaudytis. Padidinę greitį jis su drauge nuvažiavo iki “(duomenys neskelbtini)”. Važiuojant draugė pasakė, kad kaltinamasis juos vejasi. Prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” aikštelėje kaltinamasis juos pasivijo. Jis mate, kad priekinėje keleivio sėdynėje šalia kaltinamojo sėdėjo vyras, kaltinamojo draugas. Kaltinamasis sustojo iš šono apie 2 m. atstumu. Jis sėdėjo atidaręs savo pusės dureles. Nepamena, ar buvo užsidėjęs akinius nuo saulės tuo metu, atrodo, kad buvo nusiėmęs akinius, kaip nujausdamas, kad gali būti smūgis. Kaltinamasis vienas išlipo iš automobilio, jo draugas nebuvo išlipęs. Žmonos su vaiku kaltinamojo automobilio gale jis, nukentėjusysis, nematė, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jie gale sėdėjo, nes kaltinamojo automobilio užpakaliniai langai tamsinti. Kaltinamasis priėjęs prie jo kažką pasakė, jis net nespėjo sureaguoti, ir gavo smūgį į kairę veido pusę, į kairę ausį. Kaltinamasis trenkė delnu, per visą veidą link ausies. Kelias sekundes buvo “atsijungęs”. Viskas greitai įvyko. Nusiraminęs jis išlipo iš automobilio, pradėjo sakyti kaltinamajam: “ką darai, tuoj tave nufotografuosiu, nufilmuosiu”. Į tai kaltinamasis atsakė:”tik pabandyk kažką pafilmuoti”. Jis, nukentėjusysis, norėjo traukti telefoną iš kišenės, bet to nepadarė, nes nežinojo kaip kaltinamasis toliau elgsis. Išlipo iš automobilio jo, nukentėjusiojo, draugė. Jie apsižodžiavo. Kaltinamasis pasakė, kad draugei pretenzijų neturi, bet turi pretenzijų jam, nukentėjusiajam. Po šio įvykio kaltinamasis išvažiavo, o jie nuėjo su drauge į parduotuvę. Pajutęs skausmą ausyje nusprendė taip šito įvykio nepalikti, todėl penktadienį kreipėsi į gydytojus ir dėl sumušimo parašė pareiškimą policijai. Ekspertas nustatė, kad yra kairės ausies būgnelio plyšimas. Jis buvo gydomas medikamentais, antibiotikais. Operacijos nebuvo atliekamos. Jis dirbo, nedarbingume nebuvo. Tuo metu, kai kaltinamasis jam trenkė, jis, nukentėjusysis, išlipęs iš mašinos nebuvo- sėdėjo mašinoje priekyje, šalia vairuotojos, atsidaręs dureles, žiūrėjo, kaip šis žmogus elgsis, nes matė, kad jis privažiavo. Kaltinamasis išlipo, kažką pasakė, priėjo prie jų automobilio, užsimojo ir trenkė jam į kairę ausį. Turbūt jis, nukentėjusysis, buvo pasukęs galvą į jo pusę, nes kliuvo į kairę veido pusę. Su dešine ranka kaltinamasis jam trenkė. Dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad po įvykio jis kreipėsi į psichologą, buvo suteiktos dvi konsultacijos, sumokėjo 50 Eur. Dėl ausies skausmo kreipėsi į medicinos centrą „Lorna“, nes žinojo, kad ten dirba gera specialistė, sumokėjo 45 eurus. Pirko vaistus. Neturtinę žalą įvertino 500 eurų. Jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo išsiprašinėti iš darbo vykstant procesui, o buvo ką tik pakeitęs darbą. Bijojo išeiti į gatvę, ir iki šiol bijo. Akistatos metu kaltinamasis jam pagrasino, nes pasakė: “tikiuosi ne Klaipėdoje gyveni, nes aš tau galiu dar gėdos padaryti”. Iki šiol jam yra stresas, kai pamato “Audi” markės automobilį, bijo, kad negautų vėl smūgio. Jis su drauge važiavo juodos spalvos “Opel Astra” markės automobiliu, kaltinamojo automobilis “Audi” juodos spalvos. Civilinį ieškinį pašo tenkinti.
Liudytoja I. B. parodė, kad A. B. yra jos sugyventinis. Jie važiavo su A. (duomenys neskelbtini) savo automobiliu “Opel Astra”. Iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis “Audi”. Jiems pasirodė, kad “Audi” užkišo jai kelią, todėl ji papypino. A. pasisuko į jų pusę, pabambėjo, galbūt pasivaipė. “Audi” automobilis persirikiavo į trečią eismo juostą, o ji važiavo pirmąja juosta. Paspaudė akseleratoriaus pedalą, “Audi” vairuotojas taip pat paspaudė, ir ji toliau važiavo iki “(duomenys neskelbtini)” aikštelės. Kaltinamasis, vairavęs “Audi” automobilį, juos pasivijo. Sustojus “(duomenys neskelbtini)” aikštelėje, kaltinamasis prie jų privažiavo šonu. A. atsidarė automobilio dureles, kaltinamasis priėjo ir trenkė dešine ranka A. į kairįjį skruostą. T. A. išlipo, ji irgi išlipo, stojo tarp jų. Kaltinamasis pasakė, kad jai jokių pretenzijų neturi ir toliau piktai kalbėjo su A.. Po to kaltinamasis išvažiavo, o ji su A. nuėjo į “(duomenys neskelbtini)”. Kaltinamasis sudavė A. vieną smūgį. Ar A. tuo metu buvo su akiniais, neprisimena. Automobilį “Opel” vairavo ji. Kai sustojo prie “(duomenys neskelbtini)”, ji norėjau baigti rūkyti, paprašė A., kad palūkėtų. T. A. atsidarė priekines keleivio duris, o priėjęs kaltinamasis trenkė A. dešine ranka. Kaip A. sėdėjo, negali pasakyti, bet smūgis buvo suduotas į kairę pusę. Kaltinamasis pravardžiavosi, kokius konkrečiai žodžius vartojo, neprisimena, nes ji buvo šoke. Prisimena, kad kaltinamasis jai sakė, kad pretenzijų jai neturi. Galimai kaltinamąjį pasipiktino, kad A. pasivaipė, galimai kaltinamajam nepatiko jo mimika, gal kaltinamasis prieš draugą norėjo pasirodyti, todėl juos vijosi. A. pasipiktininą parodė savo veido mimika, dėl jų tokio poelgio pabambėjo, bet tai nebuvo kažkokie labai pikti žodžiai, jokių gestų tikrai nerodė, spjaudytis nebuvo tikslo. Automobilio langai buvo uždaryti, buvo vasara ir buvo įjungtas kondicionierius. Ji papypino tuo metu, kai kaltinamasis pravažiavo, tada A. pabambėjo, mano, kad visa tai kaltinamąjį išprovokavo. Po šio incidento nuėjo į parduotuvę, apsiprekino, išvažiavo pas tėvus. A. skaudėjo ausis, todėl kreipėsi į gydytojus. Iš karto po incidento į įvykio vietą nepagalvojo kviesti policijos, atrodė, kad praeis ta ausis, bet nepraėjo, todėl kreipėsi į medikus. Buvo nustatyta, kad sprogo ausies būgnelis. Kaltinamojo automobilyje priekyje sėdėjo vyras, gale ar kas sėdėjo, ji nematė. Kaltinamojo automobilis “Audi A6”, juodos spalvos. Automobilio užpakaliniai stiklai tamsinti, galėjo nesimatyti kas sėdi gale. Nebuvo kaltinamojo keleivis išlipęs aikštelėje prie “(duomenys neskelbtini)”. Tuo metu, kai vyko veiksmas, tas vyras sėdėjo automobilyje ir juokėsi, tą ji prisimena. Buvo atidarytos “Audi “vairuotojo pusės durys, keleivis sėdėjo, žiūrėjo į juos ir juokėsi. Ji važiavo tikrai ne 70-80 val. greičiu. Papypinusi ji pradėjo didinti greitį. Ji važiavo pagrindiniu keliu, kaltinamasis išsuko iš šalutinio kelio, todėl turėjo ją praleisti. Toje vietoje yra greitėjimo juosta, išsukęs iš posūkio kaltinamasis galėjo pasukti į dešinę ir tik tada pasukti į kairę, bet jis nėrė per visas juostas. Ji važiavo pirma juosta, pagrindiniu keliu. A. daugiau niekur negalėjo ausies susižaloti.
Liudytoja G. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Tą dieną jie buvo “(duomenys neskelbtini)” restorane, pavalgė ir išvažinėjo iš aikštelės. T. pasuko į dešinę ir tikrai įsitikino, kad nieko nėra, važiavo normaliu greičiu, netrukdė niekam važiuoti. Staigiai privažiavo juodas “Opel” automobilis, pradėjo jiems mirksėti šviesomis. Prisivijo juos iš keleivio pusės, pradėjo rodyti, kad atsidarytume langus, spjovė ant mašinos, išvadino gėjais. Automobilis “Opel” juos aplenkė, staigiai stabdė ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini) “aikštelę. Juos pasivijusį automobilį vairavo moteris, nukentėjusysis buvo keleivio vietoje, jis rankomis mosikavo, kažką rodė. Kai susilygino su jais, T. mašinos langas buvo atsidarytas. Ar buvo atidaryti automobilio, kuriame važiavo nukentėjusysis, langai, neatsimena. T. R. nusprendė pažiūrėti, kas ten važiuoja. Sėdėjo ji automobilio gale su vaiku. Jie važiavo namo, bet T. pasuko į “(duomenys neskelbtini)”, nes norėjo pažiūrėti, kas vairuoja tokiu greičiu. Sustojus T. išlipo, nuėjo prie “Opel” automobilio, atsidarė keleivio pusės duris ir kalbėjo, ginčijosi. Ji negirdėjo ką jie kalbėjo, nes vaikas verkė, ji buvo sukoncentravusi dėmesį į vaiką. T. žadėjo kviesti policiją, kad patikrintų, ar tie žmonės adekvatūs, bet nekvietė policijos, nutarė važiuoti namo, nes vaikas verkė. Ji išlipusi iš automobilio nebuvo. Ar T. draugas buvo išlipęs, neprisimena. Klausė T., ką jis darė, T. sakė, kad pašūkavo ir viskas. Daugiau nešnekėjo apie šį įvykį. Jokio smūgio ji nematė, apie smūgį sužinojo tik kai buvo pakviesta pas tyrėją. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai teisingi.
2021-06-11 pareiškime nukentėjusyis A. B. nurodė, jog 2021-06-07 apie 19.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas vyras, kuris dešinės rankos delnu trenkė jam per kairį skruostą ir ausį. Sukėlė fizinį skausmą. 2021-06-11 Klaipėdos medicinos centre “Lorna” jam nustatytas kairės ausies būgnelio plyšimas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l.1).
Iš vaizdo įrašų iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini) “ apžiūros protokolo matyti, kad įrašas pavadinimu lt_pc_banginis_nvr_ch19_20210607190008_20210607200009.dav.Vaizdo įrašas spalvotas, matoma data 2021-06-07 19.00.52 val. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė,19.42.46 val. į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, “Opel” modelio, o jam iš paskos tamsios spalvos automobilis “Audi”, abu automobiliai įsuka nuo kairės pusės į 4 įvažiavimą. Automobilis “Audi” sustoja šalia automobilio “Opel”, matoma, kaip iš “Audi” automobilio išlipa asmuo. Filmuojama iš tolimo atstumo, todėl asmens požymių nesimato. Asmuo prieina prie “Opel” markės automobilio keleivio pusės ir matyti rankos mostas. Iš “Opel” automobilio išlipa du asmenys, visi stovi prie automobilių. 19.44.18 val. “Audi” automobilis išvažiuoja.
Antras įrašas pavadinimu lt_pc_banginis_nvr_ch20_20210607190009_20210607200009.dav. Filmuojama ta pati aikštelė, iš artimesnio taško. 19.42.53 val. matyti atvažiuojantys “Opel” ir “Audi” automobiliai, sustoja vienas kito. Iš “Audi” automobilio išlipa asmuo ir prieina prie “Opel” automobilio priekinės keleivio pusės ir dešine ranka padaro mostą link keleivio, lyg smūgiuotų. Iš “Opel” automobilio išlipa keleivis ir moteris šviesių plaukų. 19.44.18 val. “Audi” automobilis išvažiuoja iš aikštelės. Vaizdo įrašai pateikti su įrašų paleidimo programa Player_Eng (t.1, b.l. b.l.37-39).
Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 772/2021 (03) matyti, kad A. B. konstatuotas kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimas padarytas sąveikaujant kietam bukam paviršiui su kaire ausimi ir dėl suspausto oro klausomojoje landoje įvyko ausies būgnelio vientisumo pažeidimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant plaštakos priekiniu paviršiumi į ausies sritį. Sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytu, nustatytu med. dokumentuose fiksuotu laiku. Kairės ausies būgnelio vientisumo pažeidimas atsirado nuo ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į ausies sritį. A. B. konstatuotas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l.48).
Dėl įrodymų vertinimo ir T. R. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Kaltinamasis T. R. kaltės nepripažino, nurodė, kad nukentėjusysis parodė jam vidurinį pirštą, pavadino gėjumi, nukentėjusiojo automobilis staigiai stabdė, taip norėdamas sukelti avariją, kad jis vos spėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį. Pamatęs, kad nukentėjusiojo automobilis suka link prekybos centro “(duomenys neskelbtini)”, ir pagalvojęs, kad automobilio vairuotoja gali būti neblaivi, jis važiavo jiems iš paskos, o sustojęs greitai iššoko iš automobilio, ir įkišęs galvą į nukentėjusiojo automobilio saloną pamatė, kad vyras yra užsisėdėjęs akinius nuo saulės. Jis bandė nuimti vyrui akinius nuo saulės, nes norėjo pasižiūrėti jam į akis, tačiau vyras trenkė jam per ranką ir akiniai nuo saulės nukrito į automobilio saloną. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinką gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nesutampantys su nukentėjusiojo A. B., liudytojos I. B. parodymais, tiek ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamojo žmona G. R. tvirtino, kad ji nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veidą, parodė, kad ji buvo sukoncentravusi dėmesį į vaiką, nes jis verkė. Teismas rezervuotai vertina šios liudytojos parodymus. Duodama tokius parodymus, liudytoja G. R. gali siekti padėti savo vyrui išvengti gresiančios atsakomybės. Kita vertus, liudytoja galėjo suduoto smūgio ir nematyti. Nukentėjusiojo bei teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos I. B. parodymai neprieštarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamojo pateiktą versiją, jog jis jokio smurto nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu nenaudojo. Nukentėjusysis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo vairuojamas “Audi” automobilis jiems užtvėrė kelią, ko pasekoje draugė turėjo stabdyti. Draugė pasignalizavo, tada kaltinamasis greitai persirikiavo į trečią juostą. Jis, nukentėjusysis, persisvėrė, pažiūrėjo į kaltinamąjį, kažką pasakė, bet jokių įžeidžiančių gestų nerodė, jokių necenzūrinių žodžių nesakė. Jiems su drauge atvažiavus į prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” aikštelę, iš dešinės automobilio pusės privažiavo “Audi” markės automobilis ir sustojo. Jis pradarė savo dureles ir liko sėdėti automobilyje. Tuo metu kaltinamasis išlipo iš savo automobilio ir, priėjęs jam, sėdinčiam automobilyje, rankos delnu trenkė per kairį skruostą ir ausį. Tai, jog jam buvo suduotas smūgis – į kairį skruostą, į ausį, nukentėjusysis nurodė ir 2021-06-11 pareiškime policijai ( t.1, b.l. 1-4). Šioje dalyje nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusysis ir kaltinamasis iki įvykio vienas kito nepažinojo. Nukentėjusiojo A. B. parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir 2021-06-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas jam padarytas kūno sužalojimas. Išvadoje nurodyta, kad A. B. konstatuotas kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimas padarytas sąveikaujant kietam bukam paviršiui su kaire ausimi ir dėl suspausto oro klausomojoje landoje įvyko ausies būgnelio vientisumo pažeidimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant plaštakos priekiniu paviršiumi į ausies sritį. Sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytu, nustatytu medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Kairės ausies būgnelio vientisumo pažeidimas atsirado nuo ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į ausies sritį. A. B. konstatuotas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b. l. 48). Nukentėjusysis 2021-06-11 nuvykęs į medicinos centrą “Lorna”, gydytojai otorinolaringologei nurodė, kad 2021-06-07 nepažįstamas asmuo trenkė į kairę ausį, pajuto aštrų skausmą, susvaigo galva, šiuo metu jaučia ausies užgulimą, ūžimą ausyje. Nustatytas trauminis ausies būgnelio plyšimas (t. 1, b.l. 15, 44-45). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis A. B. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Liudytoja I. B. parodė, kad prieš šį įvykį kaltinamasis sukėlė avarinę situaciją, todėl ji papypino, o A. pasilenkė pažiūrėti kas vairuoja ir kažką pasakė. Po to jie su draugu nuvažiavo į prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)" aikštelę, ir pamatė, kad “Audi" automobilis važiuoja jiems iš paskos, atsistojo šalia. Iš “Audi” automobilio išlipęs kaltinamasis priėjo prie automobilyje sėdinčio A., ir, nieko nesakęs delnu vieną kartą A. sudavė į kairį skruostą. Iš 2021-06-23 vaizdo įrašų iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo, teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų, matyti, kad 2021-06-07 19.42.53 val. atvažiuoja “Opel” automobilis, iš paskos jam “Audi” automobilis, “ Audi” automobilis sustoja šalia “Opel” automobilio, skersai parkavimo vietos, priekiu į “ Opel” automobilio dešinį šoną, ir iš “Audi” automobilio išlipęs asmuo, kaip nustatyta, kaltinamasis, išlipęs iš savo automobilio prieina prie “Opel” automobilio keleivio pusės ( “Opel” automobilio keleivio durelės atidarytos), ir dešine ranka padaro mostą link keleivio, kaip suduotų smūgį, kažką aiškina, padėjęs ranką ant automobilio “Opel” stogo, sugrįžta prie savo automoblio. Po to iš “Opel” automobilio išlipa keleivis ir vairuotoja moteris šviesiais plaukais, visi trys stovi, kažką aiškinasi tarpusavyje. 19.44.18 val. “Audi” automobilis išvažiuoja iš aikštelės. “Opel” automobilio vairuotoja ir keleivis lieka aikštelėje (t.1, b.l. b.l.37-39).
Teismas, įvertinęs visas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jokio pavojingo, realaus ir akivaizdžiai pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo ar jo artimųjų sveikatą ir gyvybę nebuvo. Kaltinamasis, supykęs ant nukentėjusiojo už tai, kad nukentėjusysis pažiūrėjo į jį ir kažką pasakė dėl jo vairavimo, pasivijo automobilį, kuriuo važiavo nukentėjusysis, ir tyčia delnu sudavė nukentėjusiajam A. B. į kairės ausies sritį, taip padarydamas kairės ausies būgnelio plyšimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad kaltinamojo T. R. veiksmuose nustatyti visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kaltinamasis T. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. T. R. teisiamas antrą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtini įpareigojimai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Naują nusikalstamą veiką T. R. padarė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2021-04-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., jam paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2021-04-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos meisto rūmų nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi - prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bausmės (4 mėn.). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę.
T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (t.1, b.l. 51-56), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinę žalą ir 106,39 Eur turtinę žalą.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro 45 Eur už medicininių paslaugų suteikimą, 11,39 Eur už medikamentus, 50 Eur psischologo konsultacijas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l. 51-56). Tarp kaltinamojo T. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo T. R. priteisiama 106,39 Eur nukentėjusiajam A. B. turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. B. sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad po nusikalstamos veikos patyrė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, iki šiol jaučia baimę, nervinę įtampą. Dėl to kreipėsi į psichologę konsultacijos. Kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas, patyrė fizinį skausmą.
Byloje anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veido sritį, į ausį, dėl ko plyšo kairės ausies būgnelis. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo A. B. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Pagal formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2021, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.
Be abejonės, nukentėjusysis A. B. patyrė ne tik skausmą dėl kūno sužalojimo, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jautė sužalojimo pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotos ausies skausmo, dėl to išgyveno, kreipėsi pas psichologą. Tačiau, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo T. R. turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, abu su žmona išlaiko vaiką. Atsižvelgtina į tai, kad padaryta nedidelė turtinė žala, į tai, kad, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens psichologiniais išgyvenimais arba dideliais patirtais nepatogumais. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. B. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 400 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. B. priteistina 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. B. civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, T. R. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021-04- 09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos meisto rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi-prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2021-04-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos meisto rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės, ir T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021-12-15.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš kaltinamojo A. R. 106,37 Eur nukentėjusiajam A. B. turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. R. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. B.. Kitą A. B. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.