- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- T-44-1055/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3232-1055/2024 M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 23 d. buvo gautas nuteistojo M. V. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nes jis šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei turi nedarbingumą dėl ligos. Dėl šių priežasčių jis negali iš karto sumokėti visos sumos.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
BK 47 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 6 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018).
Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).
Iš nuteistojo prašymo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3232-1055/2024 M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Minėtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d., paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius, tai yra iki 2025 m. sausio 27 d.
Nuteistojo M. V. prašymas dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2024 m. gruodžio 23 d., tai yra dar nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir neprasidėjus priverstinio baudos išieškojimo procesui.
Iš nuteistojo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo matyti, kad M. V. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu serga. Nors pareiškime nuteistasis nenurodo savo pajamų ir išlaidų, tačiau akivaizdu, kad jam reikia mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pirkti maistą, darbužius, be to minėtu nuosprendžiu jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 360 Eur į valstybės biudžetą, todėl 2 000 Eur baudos sumokėjimas per dviejų mėnesių terminą yra neįmanomas.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga suteikti galimybę nuteistajam M. V. sumokėti paskirtą baudą savanoriškai, tokiu būdu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, M. V. prašymas tenkintinas ir baudos sumokėjimo terminas pratęstinas dar 10 mėnesių, nustatytinas bendras 12 mėnesių terminas sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. teismo nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2024 m. lapkričio 27 d.).
Nuteistajam išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti.
Nustatyti M. V. 12 (dvylikos) mėnesių terminą 2024 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3232-1055/2024, paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2024 m. lapkričio 27 d.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.