Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-134/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
1A-15-134/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
N. M.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-15-134/2015Teisėjas Dainius Strautininkas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-07-1-00414-2013-4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijai Gališanskytei,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,nuteistajam N. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nuteistas už tai, kad būdamas pedagogu ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 4 p. reikalavimus mokytojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, 2010-10-06 telefoninio pokalbio su M. B. metu sužinojęs, kad mokytojui H. M. reikalingi kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys pažymėjimai už kursus, kurių H. M. nelankė, 2010 metais tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip spalio 6 d., ... patalpose, esančiose... , H. M. paprašytas, jam perdavė nusikaltimo padarymui reikalingas priemones – keturis neužpildytus Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos, kurios generalinis sekretorius jis yra, sertifikatus apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „Kaunas 2009“, ir kaip pavyzdį pagaminimui - vieną užpildytą tikrą sertifikatą Nr. 250, patvirtinantį A. J. dalyvavimą Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos organizuotame tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „Kaunas 2009“, kad H. M. pagal pavyzdį galėtų pagaminti netikrus dokumentus, į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie savo dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare,

po to H. M. bute, esančiame ...pagal jo pavyzdį į duotus sertifikatus įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad H. M. dalyvavo tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „Kaunas 2010“ ir tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „Kaunas 2011“, sertifikatus patvirtinus sporto klubo „Viltis“ antspaudu, jis padėjo H. M. pagaminti netikrus dokumentus - sertifikatus Nr. 250 ir Nr. 152, kurie laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01 H. M. buvo panaudoti jų kopijas pateikiant ... skyriui, esančiam S. N. 8, ... Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad jam inkriminuoto nusikaltimo dalykas – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos sertifikatai- nėra pripažįstami Švietimo ir mokslo ministerijos ir negali būti laikomi dokumentu, patvirtinančiu pedagogo kvalifikacijos kėlimo faktą. Švietimo ir mokslo ministerija turi sudariusi akredituotų įstaigų sąrašą, tačiau šiame sąraše Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos nėra. Mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijoje galiojančius pažymėjimus gali įgyti tik seminarų metu. Iki 2010 m. seminarų jų dalyviams visuomet būdavo išduodami du pažymėjimai : pirmas – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos sertifikatas ir antras – Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centro pažymėjimas. Jei pirmasis sertifikatas būtų galiojantis, antrojo nereikėtų.

Apeliantas skunde pateikia nuorodą į internetinį Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotų institucijų sąrašą ir nurodo, kad prieš kiekvieną seminarą kvalifikacijos tobulinimo programą Lietuvos krepšinio trenerių asociacija parengia ir pateikia Kauno pedagogų kvalifikacijos centrui, nes pati asociacija neturi teisės vykdyti kvalifikacijos tobulinimo kursų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia nesutinkantis su teismo išvada, kad jis, būdamas pedagogas, žinojo, kad pagal Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 4 p. reikalavimus mokytojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją. Jis yra Sporto universiteto dėstytojas, ir šiame universitete dėstytojams keliami kitokie reikalavimai nei mokytojams.

Apeliantas teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis perdavė pažymėjimus H. M., nes H. M. parodė tik tai, kad neatsimena, ar pažymėjimus perdavė N. M., ar jis pats pasiėmė. Apeliantas teigia, kad liudytojo A. A. samprotavimai, kad Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos sertifikatai gali būti prilyginami specialiosios pedagogikos kursams, nereiškia, kad taip ir yra. A. A. parodymus paneigia Švietimo ir mokslo ministro 2007-11-23 įsakymas Nr. ISAK-2275, pagal kurį pedagogų akreditavimą organizuoja ir vykdo Mokytojų kompetencijos centras.

Apeliantas teigia nesutinkantis su liudytojos G. K. teiginiais, kad bet koks pateiktas mokytojų pažymėjimas kvalifikacijos kėlimui yra tinkamas, nes, remiantis šiais teiginiais, Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotų įstaigų sąrašas būtų nereikalingas.

Apeliantas teigia, kad jo M. B. jam pasakyti žodžiai : ,,jeigu jam tokius užskaito, tai gerai“ negali būti jo kaltės įrodymu, nes jis M. B. pokalbio metu pasakė, kad neišrašys tokių pažymėjimų, kurie galiotų Švietimo ir mokslo ministerijoje, o H. M. reikia laukti kito seminaro, kurio metu gautų galiojantį pažymėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, darydamas išvadą, kad H. M. dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo seminaruose buvo reikšmingas jo karjerai, nes jis turėjo galimybę pretenduoti į mokytojo-eksperto kvalifikaciją, neįvertino liudytojo A. A. parodymų, kad H. M. nebuvo pateikęs prašymo aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimui, liudytojos V. D. parodymų, kad H. M. niekuomet nepretendavo į mokytojo-eksperto kvalifikaciją, liudytojo P. N. parodymų, kad H. M. nesiekė aukštesnės kvalifikacijos. Teismas neatsižvelgė į Biržų technologijos ir verslo mokymo centro 2013-10-11 rašte esančią informaciją, kad H. M. nebuvo pateikęs prašymo atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai, o dėl jam inkriminuotų suklastotų dokumentų jam nebuvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad H. M. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus dokumentus būtų prašęs įvertinti kaip kvalifikacijos kėlimo dokumentus, kad šiuos dokumentus būtų vertinusi atestacinė komisija ir pateikusi išvadą, kad šie dokumentai patvirtina kvalifikacijos kėlimą, kad H. M. būtų siekęs aukštesnės mokytojo kvalifikacinės kategorijos.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas duomenis, surinktus vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, nepagrįstai pripažino įrodymais, nes nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo prieš jį vykdyti operatyvinį tyrimą.

Jam inkriminuojamos veikos metu galiojusios Operatyvinės veikslo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. redakcijoje išvardinti nusikaltimai, dėl kurių gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jam nebuvo inkriminuota nei viena iš šių veikų. Operatyvinis tyrimas dėl jam inkriminuoto BK 300 str. 1 d. operatyvinis tyrimas negalėjo būti pradėtas.

Operatyvinis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 228 str. 2 d. dėl M. B. veikų, 2010 m. spalio 3-6 d. tyrėjai sužinojo apie jo ir H. M. veiksmus, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir buvo toliau klausomasi jo ir M. B. telefoninių pokalbių iki pat 2013 m. kovo mėn., kol buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas nurodo, kad M. B. telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2010-07-08 iki 2010-10-08, tačiau operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas surašytas tik 2013-10-10. Prokurorė J.Činčikienė 2013 m. vėl kreipėsi į teismą dėl telefoninių pokalbių klausymo, tačiau byloje nėra 2013-03-28 prokurorės prašymų ir Panevėžio apygardos teismo nutarčių dėl telefoninių pokalbių klausymo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių, toks dokumento suklastojimas nesukelia baudžiamosios atsakomybės, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-573/2012, 2K-7-251/2013). Susiedamas šią praktiką su bylos aplinkybėmis, apeliantas teigia, kad jo veiksmai : - neužpildytų sertifikatų blankų davimas H. M. – nepadarė jokios žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Ši veika nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje, nepadarė žalos Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai ar biržų technologijos ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriui. Byloje nėra įrodymų, kad jis (apeliantas) būtų tyčia pataręs H. M. padaryti sertifikatuose taisymus : įrašyti 2010 metus, pasirašyti už kitus asmenis, pateikti sertifikatus savo mokslo įstaigoje ir taip kėsinęsis pažeisti BK 300 str. 1 d. saugomą vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumą. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje neįrodyta jo kaltė pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., todėl jis turi būti išteisintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas : apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantą N. M. pripažino kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. dėl to, kad jis, teikdamas dokumentų suklastojimui reikalingas priemones, padėjo šio nusikaltimo vykdytojui H. M. suklastoti dokumentus, t.y. ne anksčiau kaip 2010-10-06 H. M. padavė 4 neužpildytus Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos, kurios generaliniu sekretoriumi jis yra, sertifikatus apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare ,,Kaunas 2009“ ir kaip pavyzdį suklastoto dokumento pagaminimui – vieną užpildytą tikrą sertifikatą.

Šio nusikaltimo vykdytojas H. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl jam inkriminuotų veiksmų : dėl to, kad būdamas Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus mokytoju, ne anksčiau kaip 2010-10-06 iš N. M. įgijo 4 neužpildytus Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos sertifikatus ir vieną tikrą sertifikatą ir pagamino 2 netikrus sertifikatus : Nr. 250, kuriame įrašė melagingą informaciją, kad dalyvavo tarptautiniame krepšinio trenerių seminare ,,Kaunas 2010“, ir Nr. 152, kuriame įrašė melagingą informaciją, kad dalyvavo tarptautiniame krepšinio trenerių seminare ,,Kaunas 2011“. Šių dviejų sertifikatų kopijas H. M. laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01 pateikė savo darbovietei kaip savo kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus, o netikrus sertifikatus iki 2013-05-30 laikė savo namuose, kol kratos metu juos paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šios kategorijos bylose pažymėta, kad nors BK 300 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-237/2014). Apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-237/2014).

Šioje byloje nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis N. M., kurio veika dokumento suklastojime kvalifikuota kaip nusikaltimo vykdytojo H. M. padėjėjo. H. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Tačiau nusikaltimo padėjėjo veikos kvalifikavimas priklauso nuo vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, todėl, atsakant į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir sprendžiant dėl apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo, būtina nagrinėti ne tik apelianto, bet H. M. padarytą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas H. M. dokumentų suklastojimo pavojingumą motyvavo tuo, kad jis du suklastotus sertifikatus Nr. 250 ir 152 pateikė savo darbovietei - ... skyriui - kaip kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus, siekdamas realizuoti konkretų tikslą - siekdamas gauti aukštesnę mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Byloje nustatyta, kad H. M. buvo įgijęs mokytojo -metodininko kvalifikacinę kategoriją, todėl aukštesnė kvalifikacinė kategorija, į kurią jis pretendavo, yra mokytojo – eksperto kategorija. Pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė išvadą apie tokį H. M. tikslą, yra liudytojo M. B. ir apelianto N. M. 2010-10-06 vykusio telefoninio pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kad M. B. sako N. M., jog H. M. reikia sertifikatų ,,pasikelti kategorijai“ (1 t., 12 b.l.). Tačiau prieš šį pokalbį, t.y. 2010-10-03, vykusiame telefoniniame pokalbyje H. M. M. B. prašė pažymėjimų apie dalyvavimą krepšinio seminaruose, tačiau nenurodė nei minėto, nei jokio kito prašymo tikslo (1 t., 11-12 b.l.) Iš liudytojo M. B. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nežinojo apie jokius konkrečius H. M. planus dėl pedagoginės kvalifikacinės kategorijos kėlimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad M. B. pats suformulavo ir išdėstė N. M. H. M. prašymo gauti sertifikatus tikslą, kurio H. M. M. B. nebuvo nurodęs.

Pirmosios instancijos teismas atmetė rašytinį įrodymą – Biržų technologijų ir verslo mokymo centro 2013-10-11 raštą (1 t., 189-190 b.l.), kuriame, be kita ko, aptariami ir H. M. kvalifikacijos kėlimo tikslai, motyvuodamas tuo, kad šį dokumentą rengusi tos pačios mokyklos pedagogė V. D. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiais duomenimis ji rėmėsi, rengdama šį raštą. Apeliacinės instancijos teismas tokius šio rašytinio įrodymo atmetimo motyvus pripažįsta nepagrįstais. Teismo posėdyje liudytoja V. D. patvirtino, kad, ruošdama šį raštą, matė visus dokumentus, kurie yra nurodyti rašte. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiame rašte minimų dokumentų originalai pateikti pirmosios instancijos teismui, prijungti prie bylos ir išvardinti, atliekant įrodymų tyrimą (2 t., 66 b.l.). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas ... 2013-10-11 raštą pripažįsta patikimu įrodymu ir juo remiasi. Iš šio rašto matyti, kad H. M., šioje mokykloje dirbantis kūno kultūros mokytoju ir turintis mokytojo – metodininko kvalifikaciją, 2010-2011 m. kėlė kvalifikaciją ir dalyvavo 3 rašte išvardintuose mokymuose, trukusiuose 36 akademines valandas, 2011-2012 m. jis dalyvavo 4 rašte išvardintuose mokymuose, trukusiuose 58 akademines valandas. Rašte daroma išvada, kad šių mokymų pakanka, kad H. M. būtų įvykdęs Švietimo įstatymo reikalavimus dėl mokytojų kvalifikacijos kėlimo. H. M. nėra pateikęs prašymo atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai. Jo kvalifikacijos tobulinimui pakako rašte nurodytų kvalifikacijos kėlimo renginių. Rašte nurodyta, kad dėl H. M. pateiktų kopijų apie jo dalyvavimą tarptautiniuose trenerių seminaruose ,,Kaunas 2010“ ir ,,Kaunas 2011“ jam nebuvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija. Taigi, šiuo raštu H. M. darbovietė patvirtino, kad H. M., įgijęs mokytojo – metodininko kvalifikacinę kategoriją, nesikreipė dėl aukštesnės – mokytojo – eksperto – kvalifikacinės kategorijos įgijimo, o jo 2010-2012 m. išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų ir mokymų pakako turimai kvalifikacinei kategorijai išlaikyti. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklausti liudytojai – H. M. vadovai ir bendradarbiai.

Liudytojas A. A., bylos nagrinėjimo metu dirbęs Biržų technologijos ir verslo mokymo centro direktoriumi, parodė, kad H. M. nuo jo vadovavimo mokyklai pradžios – 2011-07-01 – nebuvo pateikęs prašymo dėl aukštesnės, t.y. mokytojo – eksperto kvalifikacinės kategorijos suteikimo, bet H. M. nuolat kėlė savo kvalifikaciją. Pedagogai, siekiantys įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turi išklausyti daug įvairių specialių mokymų ir kursų. Liudytojas P. N. , vadovavęs H. M. darbovietei 2009-2010 m., taip pat parodė, kad jo vadovavimo mokyklai metu - 2009-2010 m. – H. M. nesiekė įgyti mokytojo – eksperto kvalifikacinės kategorijos, nes jos įgijimui keliami labai aukšti reikalavimai : būtina sukurti dėstymo metodiką, parašyti knygą. Liudytoja V. D., bylos nagrinėjimo metu dirbusi ...skyriaus vedėja, parodė, kad nuo 2007 m. H. M. nebuvo pateikęs prašymo mokytojo – eksperto kvalifikacinei kategorijai įgyti. Pedagogo, siekiančio įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, visi pateikti kvalifikacijos kėlimo dokumentai turi būti įvertinti atestacinės komisijos. Liudytoja G. K., dirbusi mokytojų atestacinės komisijos sekretorė, taip pat nurodė, kad H. M. nepretendavo į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Visi liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad H. M., kaip fizinio lavinimo mokytojo, krepšinio trenerio kvalifikacija buvo labai aukšta, jis buvo labai geras pedagogas, kvalifikaciją nuolat kėlęs įvairiuose mokymuose ir kursuose, todėl jo, kaip mokytojo – metodininko, kvalifikacija nekėlė jokių abejonių. Šių liudytojų parodymai ir ... centro 2013-10-11 rašte pateikti duomenys atitinka ir paties H. M. teisme duotus parodymus, kad jis nesiekė tapti mokytoju – ekspertu, o jo darbovietei pateikti suklastoti sertifikatai neturėjo įtakos jo turimai kvalifikacijai.

Byloje nustatyta, kad H. M. suklastotus sertifikatus savo darbovietei pateikė laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2013-03-04, H. M. procesinės privartos priemonės pradėtos taikyti 2013-05-30. Taigi, nuo to laiko, kai H. M. savo darbovietei pateikė 2 suklastotus sertifikatus, iki tol, kol jis sužinojo apie dėl jo veikų atliekamą ikiteisminį tyrimą, praėjo 2 - 2,5 metų, tačiau šiuo laikotarpiu H. M. neinicijavo jokių veiksmų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė jo veiksmais padarytą žalą dokumentų apyvartai, t.y. jis nesiekė panaudoti suklastotų sertifikatų, siekdamas aukštesnės pedagoginės kvalifikacinės kategorijos įgijimo. Šiame sprendime aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad aukštesnės pedagoginės kvalifikacinės kategorijos įgijimui (nagrinėjamu atveju – mokytojo – eksperto) keliami labai aukšti ir įvairiapusiški reikalavimai (specialių kursų išklausymas, dėstymo metodikos sukūrimas, vadovėlio parašymas), todėl netgi ir tuo atveju, jei H. M. būtų jos siekęs, dviejų suklastotų sertifikatų pateikimas galutiniam rezultatui praktiškai neturėtų jokios įtakos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad H. M. suklastotų sertifikatų nepateikė vienintelei kompetentingai apie tokių dokumentų tinkamumą siekiant aukštesnės pedagoginės kvalifikacinės kategorijos spręsti institucijai – atestacinei komisijai, plačiau nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad šie sertifikatai negalėtų būti pripažinti dokumentu, patvirtinančiu pedagogo kvalifikacijos kėlimo faktą.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad H. M. suklastoti du dokumentai – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos sertifikatai Nr. 250 ir 152, kurių kopijas jis pateikė savo darbovietei, ir šių suklastotų sertifikatų laikymas namuose – teisinėje dokumentų apyvartoje nebuvo aktualus, juose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekėlė, patys suklastoti sertifikatai dėl juose įtvirtintos informacijos teisinėje apyvartoje praktiškai nebuvo panaudoti. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad H. M. veiksmai nesiekė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. 1 d. kilti būtino pavojingumo. Kolegija sprendžia, kad tokia H. M. veika neperaugo drausminio nusižengimo lygio, todėl už tokią veiką neturi būti taikoma griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė.

Nuteistasis N. M. skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį tuo požiūriu, kad jis, pateikdamas H. M. keturis neužpildytus sertifikatus ir vieną užpildyto pavyzdį, nepadėjo H. M. veikti taip, kad šio veiksmai sukeltų pavojų teisinei dokumentų apyvartai. Kadangi N. M. veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo H. M. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, pripažinus, kad H. M. padarytas dokumentų suklastojimas nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir N. M. padėjimo klastoti dokumentus teisinis vertinimas : pripažintina, kad N. M. veiksmuose nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. N. M. veika taip pat tesiekia drausminio nusižengimo pavojingumo lygį.

Nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik N. M., tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analogiškais N. M. skundo tenkinimo pagrindais yra pagrindas švelninti ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. M. teisinę padėtį, nes jo veika, kaip jau aptarta, negali būti pripažinta nusikaltimu. N. M. ir H. M. baudžiamoji byla nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d., 320 str. 5 d.).

N. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė ir dėl padarytų BPK pažeidimų, pradedant ikiteisminį tyrimą ir pripažįstant įrodymais duomenis, surinktus vadovaujantis Operatyvinės veiklos (nuo 2013-01-01 – Kriminalinės žvalgybos) įstatymu. Apeliantas teigia, kad prieš jį operatyvinė priemonė – jo ir H. M. - telefoninių pokalbių

fiksavimas ir kontrolė – buvo taikoma neteisėtai, nes pagal šio operatyvinio veiksmo atlikimo metu galiojusią Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. redakciją operatyvinis tyrimas galėjo būti atliekamas tik dėl labai sunkių, sunkių ar dėl šioje normoje nurodytų apysunkių nusikaltimų, tarp kurių BK 300 str. 1 d. nėra, taigi, operatyvinis tyrimas dėl BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo negalėjo būti atliekamas. Kadangi šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo grindžiamas tik operatyvinių veiksmų – telefoninių pokalbių fiksavimo ir kontrolės – metu surinkta medžiaga, šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, o pats procesas buvo inicijuotas neteisėtai. Šie apelianto argumentai atmestini.

Iš byloje esančio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-07-08 teikimo ir Panevėžio apygardos teismo 2010-07-09 nutarties matyti, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas ne dėl N. M. ir H. M. veikų, o dėl šioje byloje liudytoju apklausto M. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d. Ši veika yra nurodyta operatyvinio tyrimo vykdymo metu galiojusioje Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. redakcijoje. Iš byloje esančio STT Panevėžio valdybos specialisto 2013-03-04 tarnybinio pranešimo ir joje esančios rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, pasiklausant M. B. telefoninių pokalbių, vykusių tarp jo ir H. M. bei M. B. ir N. M., nustatyta, kad H. M. ir N. M. galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., todėl pradėtas bendras ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 str. 2 d., 226 str. 1 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-10-09 nutarimu iš šio tyrimo į atskirą išskirtas H. M. ir N. M. veikų tyrimas pagal BK 300 str. 1 d., o Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-10-10 nutarimu, vadovaujantis BPK 162 str., nagrinėjamoje byloje leista panaudoti telefoninius pokalbius tarp M. B. ir H. M. bei N. M.. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek šiame nuosprendyje aptarta, kad duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ir vykdytas teisėtai, minėti telefoniniai pokalbiai, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, atitinka BPK 20 str. 1, 4 d. įrodymams keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais. Kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ne dėl BPK pažeidimų, o todėl, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai išsprendė N. M. ir N. M. kaltės klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

N. M. pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. ir H. M. pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjai Bronė VidzėnienėAlgirdas Gaputis Sigitas Bagdonavičius