- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-459-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-2118-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- UAB FMĮ “Orion securities”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui UAB FMĮ “Orion securities” dėl įpareigojimo užbaigti CFD sandorį pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą, išvadą teikiančios institucijos - Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą uždaryti 2011-09-09 tarp ieškovo D. R. ir atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ sudarytą finansinį susitarimą dėl skirtumų, šį susitarimą uždarant pagal 2011-12-02 finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas; panaikinti atsakovo 2012-03-14 raštą ir pripažinti jį nesukeliančiu jokių pareigų ieškovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010 04 06 Finansinio susitarimo dėl skirtumų sutarties (toliau tekste FS sutartis arba Susitarimas) pagrindu 2011 09 09 tarp ieškovo ir UAB FMĮ „Orion securities” buvo sudarytas FS sutartis Nr. FS20110901/05, pagal kurią ieškovas ir atsakovas susitarė dėl finansinio sandorio dėl išvestinės finansinės priemonė (angliškai contract for difference sutrumpintai CDF) skirtumo sandorio, sudarymo. Pagal šią FS sutartį, ieškovas ir atsakovas atidarė skirtumų sandorio, susijusio su emitento AB bankas SNORAS akcijomis, LONG poziciją - CFD (angliškai long position CFD) sandorio tipą, siejamą su finansinių priemonių pirkimu ir vėlesniu pardavimu, kai investuotojas naudos gauna tuo atveju, jeigu Finansinio turto kaina ateityje (toliau tekste Užbaigimo vertė), lyginant su CFD sandorio sudarymo metu buvusia verte (toliau tekste Pradine vertė), kyla. Taip pat nurodė, kad 2011 12 05 atsakovas ieškovui atsiuntė 2012 12 02 raštą – patvirtinimą, (toliau tekste Patvirtinimas), pagal kurį Susitarimas turėjo būti užbaigtas vadovaujantis emitento AB bankas SNORAS akcijų kaina, buvusia NASDAQ OMX Vilnius biržoje 2011 11 11 bei pagal 2011-11-11 FS sutarties užbaigimo patvirtinimą Nr. FS20H0901/05, kuris remiantis Susitarimo 9.4. punktu laikomas prima face Susitarimo užbaigimo įrodymu. Taigi, atsakovui 2011 12 02 atsiuntus Patvirtinimą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas Susitarimas privalėjo būti laikomas užbaigtu pagal Patvirtinime nustatytas sąlygas. Taip pat nurodė, kad 2011 11 16 Lietuvos banko valdybos sprendimu emitento AB bankas SNORAS atžvilgiu buvo pritaikytos poveikio priemonės ir apribota AB bankas SNORAS veikla (banko veiklos moratoriumas), tą pačią dieną, 2011 11 16 priimtas Vyriausybės nutarimas paimti visas emitento AB bankas SNORAS akcijas visuomenės poreikiams. 2011 11 24 buvo priimtas Lietuvos banko valdybos nutarimas pripažinti emitentą AB bankas SNORAS nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2012 12 07 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti AB bankas SNORAS bankroto bylą. Po šių įvykių 2012 03 14 ieškovas iš atsakovo gavo raštą, kuriame pastarasis nurodė, jog remdamasis Lietuvos banko pozicija, atsakovas vienašališkai atstato Susitarimo veikimą, o Susitarimas bus vėl uždarytas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta emitento AB bankas SNORAS akcijų kaina. Ieškovas teigė Susitarimą sudaręs prisijungimo būdu todėl remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos jo kaip sutartį prisijungimo būdu, pagal atsakovo parengtas daugkartinio naudojimo standartines sąlygas sudariusios šalies naudai. Jokios derybos dėl Susitarimo sąlygų nevyko ir negalėjo vykti. Ieškovas nurodė, kad ginčo sutartį, sudarė asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiams, kurie nėra susiję su verslu ar ieškovo profesija, tenkinti. Todėl jis šioje byloje pripažintinas vartotoju, silpnesne CFD sandorio šalimi, kuriai turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos nuostatos ir neprofesionaliu investuotoju, taikant jo atžvilgiu neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsaugą. Atsakovas pažeidė pareigą vengti interesų konflikto. Susitarimas laikytinas abipusės šalių rizikos sutartimi tiek ieškovas, tiek atsakovas, rizikuoja patirti nuostolius ryšium su emitento AB bankas SNORAS akcijų, kainų kilimu ar kritimu. Jei emitento AB bankas SNORAS akcijų kainos kiltų, tuomet atsakovui kiltų pareiga ieškovui sumokėti skirtumą tarp AB bankas SNORAS akcijų pradinės kainos ir Susitarimo uždarymo kainos. Natūralu, kad tokios rizikos atsakovas gali nenorėti prisiimti. Tuo atveju, jei atsakovas nenorėtų prisiimti jokios rizikos, kuri būtų susijusi su galimu emitento AB bankas SNORAS akcijų kurso kitimu atsakovui nepalankia linkme, atsakovas galėjo imtis iš esmės dviejų rizikos valdymo veiksmų: 1) pats nusipirkti tokį patį kiekį emitento AB bankas SNORAS akcijų, dėl kokio buvo susitarta sudarant Susitarimą (ir tokiu atveju pakilus akcijų kainoms gavus skirtumą padengti iš Susitarimo kilusius nuostolius); 2) su kitu investuotoju sudaryti ginčo Susitarimui atvirkščią susitarimą, susitariant su kitu investuotoju dėl panašaus kiekio emitento AB bankas SNORAS akcijų CFD short pozicijos atidarymo (tokiu atveju nuostolius patirtus iš susitarimo atsakovas pasidengtų iš pelno gauto iš susitarimo su kitu klientu, kuris savo ruožtu patirtų nuostolius). Tiksliai nežinoma, ar valdydamas savo riziką atsakovas buvo pasirinkęs rizikos valdymo būdą Nr.1, tačiau tikrai žinoma, kad atsakovas, valdydamas riziką, buvo sudaręs AB bankas SNORAS akcijų CFD short sandorį, kas nulemia, kad atsakovas tikrai buvo pasirinkęs rizikos valdymo būdą Nr.2. Šis atsakovo pasirinktas rizikos valdymo būdas pats savaime nėra neteisėtas ar nesąžiningas, tačiau šiuo atveju atsitiko tai, kad emitento AB bankas SNORAS akcijas paėmus visuomenės poreikiams, o dar po kelių dienų AB bankas SNORAS iškėlus bankroto bylą, šio emitento akcijos tapo vertos 0. Taigi, natūralu, kad šis trečiasis investuotojas reikalavo, kad tarp jo ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl emitento AB bankas SNORAS CFD short pozicijos atidarymo būtų uždarytas, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta emitento AB bankas SNORAS akcijų kaina, kas lemia, kad atsakovas šiam investuotojui turi išmokėti visą CFD sandorio sumą. Taigi, atsakovas nesuvaldė savo asmeninių riziką ribojančių veiksnių ir dėl to privalėtų patirti pakankamai ženklius nuostolius. Tačiau atsakovas, užuot prisiėmęs dėl savo paties nesuvaldytos rizikos patirtus nuostolius, šiuos nuostolius perkėlė ieškovui. Būtent dėl to atsakovas ir nusprendė atnaujinti Susitarimo veikimą, kuris buvo jau uždarytas remiantis paties Susitarimo nuostatomis. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidė savo pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Pažymėjo ir tai, kad Susitarimo 9.4 punktas aiškiai numato, kad atsakovui atsiuntus sandorio užbaigimo ataskaitą, o ieškovui per dvi dienas nepareiškus prieštaravimo, nurodytas išrašas laikomas sandorio užbaigimo įrodymu. Šiuo atveju 2011 12 02 raštu atsakovas užbaigė Susitarimą, o ieškovas tylėjimu sutiko su nustatytomis sandorio užbaigimo sąlygomis, todėl CK 6.125 straipsnio prasme Susitarimą laikė baigtu. Patvirtinimu sandoris jau buvo uždarytas, dėl šios priežasties, vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai atnaujinti Susitarimo veikimo. Todėl atsakovo 2012 03 14 raštas dėl atnaujino, yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB FMĮ “Orion securities” atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas patvirtino CFD sandorių pakeitimą, kuris buvo atliktas pagal Lietuvos banko poziciją. Taip pat nurodė, kad ieškovas yra patyręs spekuliatyvaus pobūdžio investuotojas todėl turi prisiimti visą SNORO bankroto riziką. Atsakovas nepažeidė Susitarimo, o ieškovo CFD negali būti užbaigtas pagal 2011-11-11 SNORO akcijų biržos kainas, Susitarimas buvo sudaryta savarankišku paties ieškovo sprendimu, o ne prisijungimo būdu. Taip pat nurodė, kad ieškovas nėra vartotojas ir atsakovas nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų ieškovo teisių. Atsakovo teigimu ieškinyje nuslepiamos ieškovo investavimo patirties aplinkybės taip pat aplinkybės liudijančios netinkamą ieškovo pareigų vykdymą. 2009 03 16, prieš sudarydamas ginčo susitarimą, ieškovas su atsakovu sudarė investicinių paslaugų teikimo sutartį, kuri kaip generalinė apėmė dalį ir Susitarimu reguliuojamų klausimų. Prieš sudarant Sutartį ieškovas buvo supažindintas su investavimo rizika, buvo įvertintos ieškovo žinios investavimo srityje, atliktos kitos atsakovo pareigos. Tai patvirtino ir pats ieškovas Susitarimo priede Nr. 2. Ieškovas nusprendė investuoti į CFD rūšies išvestines finansines priemones, sudaryti tokius sandorius, pagal kuriuos viena šalis uždirba, jeigu akcijų kaina rinkoje auga, o kita jeigu krenta. 2010 metų 05-06 mėnesiais ieškovas sudarė LONG CFD sandorius, susietus su Snoro akcijomis. Taip pat nurodė, kad ieškovas CFD sandorius sudarydavo 3 mėnesių terminui, o vėliau jie būdavo automatiškai pratęsiami, atnaujinami atsakovui elektroniniu paštu išsiuntus pranešimą ieškovui ir pastarajam per 2 dienas nepareiškus prieštaravimo. Paskutinis iki su Snoro bankrotu susijusių įvykių pradžios CFD sandorio atnaujinimas buvo atliktas 2011 09 01. Šiuo atnaujinimu buvo užfiksuotos tokios ieškovo LONG CFD, susieto su Snoro akcijomis sąlygos: akcijų kiekis – 52.529, uždarymo data 2012 12 01, atskaitinė kaina 0,3115 EUR už akciją. 2011 11 17 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas paskelbė pranešimą, kad nuo šios dienos sustabdo bet kokių atsiskaitymų už Snoro akcijas, įskaitant atsiskaitymus pagal AB NASDAQ OMX Vilnius sudarytus sandorius, vykdymą. Kadangi atsiskaitymai pagal biržoje sudarytus sandorius vykdomi trečią dieną po sandorio sudarymo, visi sandoriai dėl Snoro akcijų, sudaryti nuo 2011 11 14 buvo anuliuoti. Taigi, ir Biržos sandoriai, kurių pagrindu buvo nustatyta ieškovo įsigyto Snoro akcijų LONG CFD sandorio užbaigimo vertė, buvo anuliuoti. 2011 12 02 atsakovas išsiuntė raštą visiems savo klientams su nurodymu, jog yra užbaigiami visi Snoro akcijų CFD pagal paskutinę Biržoje skelbtą Snoro akcijų kainą, pagal kurią vyko atsiskaitymai, t.y. pagal 2011 11 11 kainą. Lietuvos banko nuomone Sutartis nenumatė galimybės CFD sandoriams užbaigti naudoti ne faktinės tos dienos (kurią užbaigiamas sandoris) akcijų kainą, o paskutinę žinomą kainą. Atsakovas 2012 03 14 išsiuntė pranešimą ieškovui, kad jo sudarytas sandoris yra atnaujinamas/pakeičiamas ir vėliau bus užbaigiamas pagal Vyriausybės nustatytą nacionalizuojamų Snoro akcijų kainą. Pažymėjo, kad ieškovas keletą metų po šio pranešimo gavimo dienos nereiškė atsakovui jokių prieštaravimų dėl sandorio atnaujinimo/pakeitimo. Taip pat pažymėjo, kad pats ieškovas ieškinyje remiasi Sutarimo nuostatomis, jog sandorių užbaigimas įvyksta po to, kai atsakovas ieškovui išsiunčia patvirtinimą apie sandorį, o ieškovas per 2 dienas nepareiškia prieštaravimų. Taigi, pats ieškovas neginčijo Susitarimo nuostatų, susijusių su CFD sandorių statuso pakeitimu ieškovui per 2 dienas nepareiškus paprieštaravimo. Nurodė, kad ieškovas yra patyręs spekuliatyvaus pobūdžio investuotojas ir prisiėmė visą Snoro bankroto riziką. Ieškovas turi didelę investavimo patirtį ir sugebėjo tinkamai įvertinti riziką. Sudarydamas Snoro akcijų LONG CFD jis prisiėmė Snoro akcijų kainos kritimo riziką bei Snoro banko bankroto riziką. Akivaizdu, kad bendrovės akcijų vertė krenta prastėjant jos finansiniams rezultatams, o auga gerėjant. Taigi, bankrotas (tiek teisine, tiek ekonomine prasme) yra vienas iš galimų įmonės finansinės būklės statusų. Ieškovas galėjo investuoti į su Snoro akcijomis susietus SHORT CFD (kaip dalis kitų Atsakovo klientų), neprisiimdamas Snoro nemokumo ir akcijų vertės kritimo rizikos, o prisiimti Snoro akcijų kainos augimo riziką. Atsakovas nepažeidė FS sutarties, o ieškovo CFD negali būti užbaigtas pagal 2011-11-11 Snoro akcijų biržos kainas. Nurodė, kad Teisingas CFD užbaigimo vertės nustatymas yra esminė CFD vykdymo sąlyga. Taip pat nurodė, kad atsakovas, nustatydamas Snoro akcijų CFD Užbaigimo vertę, t.y. nustatydamas Snoro akcijų vertę 2011 12 01 turėjo remtis (sutarties 6.2. punktas): tos dienos pardavimo kaina, kurią atsakovas gavo parduodamas Snoro akcijas paskelbtais ar prieinamais rinkos duomenimis. Taip pat nurodė, kad privalėjo vadovautis finansų rinką reguliuojančius teisės aktus aiškinti turinčio teisę Lietuvos banko nuomone. Pažymėjo, kad šio ginčo sprendimui tai, kokiu būdu buvo sudaryta FS sutartis, įtakos neturi, kadangi ginčas yra kilęs ne dėl konkrečios FS sutarties nuostatos ir jos aiškinimo, o dėl konkretaus CFD sandorio uždarymo, susiklosčius nuo šalių nepriklausančioms objektyvioms aplinkybėms. Pažymėjo, kad ieškovas dar iki FS sutarties sudarymo žinojo apie išvestines finansines priemones, kurių investavimo tikslas buvo maksimalios grąžos gavimas prisiimant didelę arba didžiausią riziką. FS sutarties 13 skyriuje ieškovas patvirtino, kad šią sutartį sudarė savarankiškai priimdamas investicinį sprendimą bei susipažino su investavimu į išvestines finansines priemones, susijusia rizika, dėl nurodytų priežasčių ieškovo argumentai dėl Pagrindinės CFD sutarties sudarymo prisijungimo būdu neatitinka realios faktinės situacijos, be to, neturi reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Pažymėjo, kad Sutartis, pagal kurią ieškovas prekiavo finansinėmis priemonėmis ir siekė gauti pajamų negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes pats ieškovas turėjo tikslą uždirbti iš prekybinės veiklos. Atsižvelgiant į ieškovo patirtį bei investavimo tikslus, ieškovas neturėtų būti laikomas vartotoju ir jam neturėtų būti taikomos bendrosios vartojimo sutarčių aiškinimo taisyklės palankios vartotojui, kadangi ieškovas vykdė didelio masto išvestinių finansinių priemonių prekybos veiklą siekdamas uždirbti ir gauti naudos. Atsakovas nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų ieškovo teisių.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas įvertinęs aplinkybę, kad pats ieškovas neginčijo FS sutarties nuostatų, susijusių su CFD sandorių statuso pakeitimu, ieškovui per 2 dienas nepareiškus paprieštaravimo, laikė patvirtinusiu tokį Snoro akcijų CFD sandorių pakeitimą. Teismas nustatė, kad ieškovas yra patyręs, investavimo riziką suprantantis ir didelę riziką bei spekuliuoti finansų rinkomis mėgstantis investuotojas. Ieškovas turėjo didelę patirtį ir pats keliose skirtingose Investicinių paslaugų sutarties vietose nurodė, jog nori investuoti į didžiausią arba didele rizika pasižyminčias investicijas. Be to ieškovas investavo į išvestines finansines priemones, susietas ne tik su Snoro akcijomis, bet ir su šiuo metu bankrutuojančio Ūkio banko akcijomis, Estijos bendrove Olympic Entertainment Group, naudojo 400 procentų svertą, kas patvirtina aplinkybę, jog Investuotojas buvo linkęs prisiimti didelę investicinę riziką ir investavo į didele rizika pasižyminčias bendroves. Konstatavo, kad ieškovas turi didelę investavimo patirtį, leidžiančią tinkamai įvertinti riziką. Pažymėjo, jog bylos duomenys rodo, kad ieškovas nuspręsdamas sudaryti Snoro akcijų LONG CFD prisiėmė Snoro akcijų kainos kritimo riziką ir Snoro bankroto riziką taip pat. Ieškovas turėjo galimybę investuoti į su Snoro akcijomis susietus SHORT CFD (kaip dalis kitų Atsakovo klientų), neprisiimdamas Snoro nemokumo ir akcijų vertės kritimo rizikos, o prisiimti Snoro akcijų kainos augimo riziką. Vyriausybė priėmė nutarimą nacionalizuoti Snoro akcijas 2011 11 16, o LCVPD 2011 11 17 priėmė sprendimą anuliuoti sandorius, kurių atsiskaitymo data suėjo iki 2011 11 14. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 12 01 Snoro akcijomis prekyba nevyko, neegzistavo jokių tos dienos rinkos duomenų apie akcijų vertę, taigi, bet kuriuo atveju vis tiek tektų vadovautis Vyriausybės nustatyta teisinga Snoro akcijų kaina, t.y. objektyviai nustatyta kaina, kuri turi būti teisinga, kaip tai numato Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti Snoro akcijas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Sutarties, o ieškovo CFD negali būti užbaigtas pagal 2011-11-11 Snoro akcijų biržos kainas. Pažymėjo, kad teisingas CFD užbaigimo vertės nustatymas yra esminė CFD vykdymo sąlyga. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo turėtos Snoro akcijų CFD užbaigimo vertė turėjo būti nustatyta 2011-12-01. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas privalėjo vadovautis finansų rinką reguliuojančius teisės aktus aiškinti turinčio teisę Lietuvos banko nuomone. Atsakovas, anuliuodamas 2011 12 02 patvirtinimą ieškovui apie jo turėto Snoro akcijų LONG CFD užbaigimą ir nurodydamas, jog užbaigimo vertė bus apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą nacionalizuotų Snoro akcijų teisingą kainą vadovavosi Lietuvos banko pateiktu vertinimu dėl su kitu klientu sudarytos FS sutarties dėl CFD, kuri yra analogiška su ieškovu sudarytai FS sutarčiai. Teismas konstatavo, kad investavimo sutartis buvo sudaryta savarankišku paties ieškovo sprendimu, o ne prisijungimo būdu. Be to pažymėjo, kad šio ginčo sprendimui įtakos tai, kokiu būdu buvo sudaryta sutartis, neturi, kadangi ginčas yra kilęs ne dėl konkrečios sutarties nuostatos ir jos aiškinimo, o dėl konkretaus CFD sandorio uždarymo susiklosčius nuo šalių nepriklausančioms objektyvioms aplinkybėms. Tai patvirtina ir pats ieškovas ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012 03 14 raštą, o ne kurią nors FS Sutarties nuostatą, kuri Ieškovui būtų neaiški ar nesuprantama. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas dar iki FS sutarties sudarymo žinojo apie išvestines finansines priemones, jo investavimo tikslas buvo maksimalios grąžos gavimas, prisiimant didelę arba didžiausią riziką. Teismas atsižvelgęs į ieškovo patirtį bei investavimo tikslus, konstatavo, kad ieškovas nelaikytinas vartotoju ir jam neturėtų būti taikomos bendrosios vartojimo sutarčių aiškinimo taisyklės, palankios vartotojui, kadangi ieškovas vykdė didelio masto išvestinių finansinių priemonių prekybos veiklą, siekdamas uždirbti ir gauti naudos. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų ieškovo teisių. Atsakovas visus savo klientus traktavo lygiateisiškai, be to, negalėjo žinoti, kokia bus nustatyta Snoro akcijų teisinga kaina. Vadovaujantis byloje nustatytoms aplinkybėms ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) D. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimą visa apimtimi.
Nurodė, kad skundžiamu Sprendimu taip ir nebuvo niekaip ir jokia apimtimi atsakyta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas vienašališkai turėjo teisę panaikinti ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl CFD sandorio užbaigimo pagal 2011 12 02 Patvirtinimo sąlygas. Akivaizdu, kad tokio teisinio pagrindo ir nebuvo bei negalėjo būti. Ieškovas niekaip ir jokia apimtimi nepatvirtino atsakovo 2012 03 14 raštu atnaujintą CFD sandorio galiojimą. Jokios ieškovo ir atsakovo pasirašytų sutarčių nuostatos nesuteikė teisės atsakovui pačiam vienašališkai panaikinti ieškovo ir atsakovo susitarimu užbaigto ginčo CFD sandorio. Tokią teisę atsakovas butų turėjęs, jei tokią teisę jam numatytų sutartis arba jei atsakovas dėl tokio CFD sandorio užbaigimo panaikinimo būtų kreipęsis į teismą, teismui tokį ieškinį patenkinus. Nei vienos iš šių aplinkybių nebuvo. Skundžiamame Sprendime pacituota 4.3. papunktyje nurodyta nuostata, kuria rėmėsi tiek atsakovas, tiek ir skundžiamą Sprendimą priėmęs teismas, niekaip ir jokia apimtimi nesuteikė teisės atsakovui panaikinti CFD sandorio užbaigimą pagal Patvirtinime nustatytas sąlygas, kaip ir nesuteikė teisės atnaujinti jau senai užbaigto CFD sandorio galiojimą. Pagal atsakovo 2011 12 05 ieškovui atsiųstą Patvirtinimą, ginčo CFD sandoris buvo pabaigtas ir tokiu liko. Pažymėjo, per nurodytas 2 kalendorines dienas nesureagavęs į atsakovo neteisėtą ir nesąžiningą pranešimą apie CFD sandorio atnaujinimą dėl to, kad buvo užsiėmęs darbiniais reikalais ir laikydamas, kad ginčo CFD sandoris seniai uždarytas. Ieškovo CFD sandoris ne tik galėjo būti užbaigtas pagal 2011 12 02 Patvirtinimą, bet ir buvo pagal šį Patvirtinimą užbaigtas. Pažymėjo, kad atsakovas šios bylos apimtimi yra finansų rinkų profesionalas bei verslininkas, kuris rinkoje veikia savo rizika. Šiuo atveju atsakovas nori, savo paties vertinimu, padarytos „klaidos" neigiamas pasekmes permesti savo kliento - vartotojo ir neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu. Priežiūros institucija Lietuvos bankas pati pateikė į bylą savo išvadą, kurioje aiškiai exprems verbis nurodė, kad Lietuvos bankas tik pateikė savo nuomonę, kaip turėtų būti uždaromas priešingas CFD sandoris, kurį atsakovas buvo sudaręs su kitu klientu, ponu T. D.. Taigi pats bankas aiškiai nurodė, kad jis išreiškė tik savo nuomonę ir nesprendė jokių šalių santykių klausimų. Ieškovo žinios ir patirtis šioje byloje neturi visiškai jokios reikšmės, nes nagrinėjamo ginčo objektu yra atsakovo vienašališkas ir nesąžiningas susitarimo dėl CFD sandorio užbaigimo panaikinimas. Pažymėjo, kad ginčo Sutartys su atsakovu buvo sudarytos pagal atsakovo parengtas standartines sutarčių sąlygas. Todėl skundžiamo Sprendimo teiginys, kad sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos pagal ieškovo pageidautas sąlygas, yra absurdiškas ir reikalingas tik tam, kad ieškovo atžvilgiu nebūtų taikoma jo interesų garantija, numatyta CK 6.193 straipsnio 4 dalyje ir, kad ginčo sutartis būtų galima itin plečiamai aiškinti atsakovo naudai, sukuriant atsakovui tokias teises, kurių net nebuvo numatyta paties atsakovo pasirengtose sutarčių sąlygose. Atsakovas vienašališkai panaikino ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl CFD sandorio užbaigimo dėl to, kad atsakovo jo taikytos veikloje rizikos valdymo priemonės pačiam atsakovui atnešė didelį nuostolį, kurį atsakovas nori perkelti ieškovui. Tarp ieškovo ir atsakovo susitarimas tiek dėl CFD sandorio pozicijos atidarymo, tiek dėl šio CFD sandorio užbaigimo pagal Patvirtinimo sąlygas yra dvišalė šalių sutartis, kuriai taikomas prievolės uždarumo reikalavimas. Todėl atsakovas negali panaudoti savo santykių su kitais savo klientais (šiuo atveju - ponu T. D.) prieš ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB FMĮ „Orion Securities“ atsiliepimu prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą pilna apimtimi ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimą.
Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi Sutarties sąlygas atitinkanti praktika atnaujinti CFD sandorius vienašališku atsakovo pranešimu. Iki ginčo objektu esančio atnaujinimo, pagal Sutarties 4.3 punktą, ieškovo sudaryti CFD buvo atnaujinti apytiksliai kas tris mėnesius: 2010 lapkritį, 2011 m. vasarį, 2011 m. gegužės, 2011 m. birželio, 2011 m. rugsėjo mėnesiais. Ieškovas neginčijo nei vieno iš šių CFD sandorių atnaujinimų, atliktų būtent pagal Sutarties 4.3 punktą. Dėl Lietuvos banko išaiškinimo atsakovas visiems savo klientams, kurių įsigyti CFD (tiek LONG, tiek SHORT) buvo užbaigti vėliau negu 2011 11 11, t.y. paskutinę dieną, kurią dar vyko atsiskaitymai pagal sandorius pranešė jog atšaukia savo ankščiau siųstus patvirtinimus dėl CFD uždarymo ir užbaigimo vertės bei, kad atnaujina CFD galiojimą iki tol, kol bus paskelbta Vyriausybės nustatyta teisinga kaina už nacionalizuotas Snoro akcijas. Apeliantas jokių prieštaravimų per 2 dienas, kaip numato FS Sutartis dėl CFD sandorių pakeitimo nepareiškė. Atsakovo teigimu ieškovas neteisingai apibūdina CFD sandorio veikimo schemą ir siekia teismui sudaryti įspūdį, kad CFD sandorio užbaigimui nėra svarbi teisinga Snoro akcijų kaina. Pažymėjo, kad atsakovas kaip finansų tarpininkas nėra suinteresuotas kažkokia konkrečia akcijų kaina, kuria užbaigiami klientų sandoriai, tačiau atsakovui yra svarbu, jog visų klientų (tiek LONG, tiek SHORT) sandoriai būtų užbaigiami vadovaujantis tais pačiais kainos nustatymo kriterijais ir visi klientai būtų traktuojami vienodai. CFD sandoris yra neatsiejamas nuo vertybinių popierių (šiuo atveju Snoro akcijų) kainos rinkoje ir teisingas kainos nustatymas yra esminė sąlyga tinkamai užbaigti šiuos sandorius. Pažymėjo, jog CFD sandoris yra neatsiejamas nuo pačių akcijų, su kuriomis jis yra susietas. Be to atsakovas galėjo reikalauti, kad ieškovas pervestų fiziškai Snoro akcijas, tačiau: pats ieškovas Snoro akcijų neturėjo; Snoro akcijos buvo nacionalizuotos, todėl akcijų įsigyti rinkoje buvo neįmanoma; Snoro akcijų teisingą kainą turėjo nustatyti Valstybės paskirti ekspertai. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog apelianto sudaryti sandoriai turėjo būti užbaigti pagal 2012-12-01 Snoro akcijų kainą t.y. pagal akcijų kainą, kai Snoras jau buvo nacionalizuotas. Vyriausybės paskirti ekspertai ilgiau negu vienerius metus laiko atliko Snoro akcijų vertinimą Snoro akcijų nacionalizavimo dienai (2011 m. lapkričio 16 d.), todėl nėra pagrindo manyti, jog Snoro akcijų kaina galėjo pasikeisti 2011 m. gruodžio 1 d. ar net 2012 m. sausio 1 d. Ieškovas nei viename savo procesiniame dokumente nenurodė, jog nesutinka, kad Vyriausybės nustatyta kaina yra teisinga ir neatspindi tikrosios Snoro akcijų vertės. Ieškovas siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą užbaigti CFD sandorius pagal 0,242 EUR kainą, kuri neatitinka FS Sutartyje nustatytų sandorio užbaigimo kainos nustatymo taisyklių ir taip nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, jog su apeliantu sudaryta sutartis t.y. Sutarties 4.3 punktas. numatė teisę atnaujinti (keisti) CFD sandorius vienašališkai atsakovui. Atsakovas 2012 03 14 išsiuntė apeliantui patvirtinimą (Pranešimą) apie tai, kad atšaukia savo anksčiau siųstus patvirtinimus dėl atskiro CFD sandorio uždarymo ir užbaigimo vertės bei, kad atnaujina atskirą CFD sandorio galiojimą iki tol, kol bus paskelbta Vyriausybės nustatyta teisinga kaina už nacionalizuotas Snoro akcijas. Apeliantas gavęs atsakovo Pranešimą per 2 dienas nepateikė apeliantui jokių prieštaravimų dėl šio Pranešimo ir taip pagal FS Sutarties 4.3. punktą patvirtino CFD sandorių atnaujinimą. Su apeliantu sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė užbaigti sandorius pagal paskutinę iki Snoro nacionalizavimo akcijų kainą biržoje. Atsakovas turėjo teisę atnaujinti CFD sandorius iki tol, kol Vyriausybė nustatys teisingą nacionalizuotų Snoro akcijų kainą, be to tokia kaina yra objektyvi ir nepriklausoma. Pažymėjo, jog Lietuvos bankas yra atsakovo kaip finansų maklerio įmonės priežiūros institucija, todėl atsakovas negali ignoruoti Lietuvos banko pozicijos analogiškais klausimais. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas yra patyręs spekuliatyvaus pobūdžio investuotojas, o ne vartotojas. Investavimo sutartis buvo sudaryta paties apelianto iniciatyva, o ne prisijungimo būdu. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog tarp šalių sutartiniai santykiai buvo pasibaigę, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta FS Sutartis, taip pat ir 2009 03 16 sudaryta Investicinių paslaugų sutartis yra nenutrauktos ir galioja netgi šiandien; atsakovas teikė Pranešimą, vadovaudamasis galiojančia FS sutartimi; konkretus ginčo objektu esantis CFD sandoris niekada fiziškai nebuvo užbaigtas; pats ieškovas net ir po Pranešimo gavimo toliau naudojosi atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir tik Vyriausybei nustačius nepalankią ieškovui nacionalizuotų Snoro akcijų kainą, pateikė pretenziją atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilęs ginčas tarp finansų maklerio įmonės kliento (ieškovo ir apelianto) ir finansų maklerio (atsakovo) dėl didelės rizikos finansinės investicijos, kurios baigtis (vienos ar kitos sutarties pelnas) priklausė nuo Susitarimo šalių pasirinkto emitento akcijų vertės svyravimų.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nepažeisdamas kasacinio teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė tokias faktines ginčo aplinkybes, kurias kolegija taip pat laiko įrodytomis, kurių neginčija ir apeliantas.
2010-04-06 Finansinio susitarimo dėl skirtumų sutarties pagrindu 2011 09 09 šalys sudarė ginčo Susitarimą, kuriuo susitarė dėl skirtumo sandorio (LONG CFD) sudarymo. Pagal šį Susitarimą, šalys atidarė skirtumų sandorio, susijusio su emitento AB bankas SNORAS akcijomis, LONG - CFD sandorio poziciją, siejamą su finansinių priemonių pirkimu ir vėlesniu pardavimu, kai investuotojas (šiuo atveju apeliantas) naudos gauna tuo atveju, jeigu Finansinio turto kaina ateityje (užbaigimo vertė), lyginant su CFD sandorio sudarymo metu buvusia (pradine verte), kyla. Sandoris buvo pratęsiamas automatiškai kas trys mėnesiai atsakovui išsiuntus pranešimą apie pratęsimą ir ieškovui nepareiškus prieštaravimų.
2011 11 16 Lietuvos banko valdybos sprendimu emitento AB bankas SNORAS atžvilgiu pritaikytos poveikio priemonės ir apribota AB bankas SNORAS veikla, tą pačią dieną (2011 11 16) Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą paimti visas emitento AB bankas SNORAS akcijas visuomenės poreikiams.
2011 11 24 priimtas Lietuvos banko valdybos nutarimas pripažinti emitentą AB bankas SNORAS nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2011 12 05 atsakovas apeliantui išsiuntė 2011 12 02 patvirtinimą, kuriame nurodė, jog Susitarimas užbaigiamas vadovaujantis emitento AB bankas SNORAS akcijų kaina, buvusia NASDAQ OMX Vilnius biržoje 2011 11 11, paskutinę dieną kai rinkoje realiai buvo sudaromi ir vykdomi sandoriai dėl AB banko SNORAS akcijų, bei pagal 2011-11-11 Finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimą Nr. FS20H0901/05 (b.l. 20-21).
2012 12 07 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti emitentui AB bankas SNORAS bankroto bylą.
Byloje nustatyta, kad šalių investavimo santykiai buvo tęstiniai, tęsėsi nuo 2009 03 16 kai šalys sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį (toliau - Investicinių paslaugų sutartis), kuri kaip pagrindinė sutartis apėmė visų apeliantui teikiamų finansinių paslaugų bendrąjį reguliavimą, nustatė bendrąsias šalių elgesio taisykles, tame tarpe ir bendrąją FS Sutartimi reguliuojamų klausimų dalį. Bei konkrečiai ginčo 2010 04 06 Finansinį susitarimą dėl skirtumų. Iš pateiktų priedų prie Investicinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad apeliantas buvo supažindintas su investavimo rizika, įvertinant jo išsilavinimą žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį, apeliantas supažindintas su finansinėmis priemonės galimomis investavimo į šias priemones rizikomis, apeliantui pateiktas atsakovo paslaugų kainoraštis. Byloje nustatyta, kad pagal FS Sutartį Ieškovas nusprendė investuoti į LONG CFD sandorį, pagal kurį investuotojas gauna pelną, kai akcijų kaina auga, tokius sandorius sudarė ieškovas ir kiti klientai, kurie buvo įsitikinę jog emitento (AB banko Snoras) akcijų kaina kils. SHORT CFD tai sandoris kai klientas gauna pelną kai emitento akcijų kaina krenta ir tokius sandorius sudarė atsakovo klientai, kurie buvo įsitikinę emitento akcijų kaina kris. Tokio pobūdžio sandoriai vertintini kaip itin rizikingi, nes priklauso nuo emitento akcijų kurso svyravimų finansinių priemonių rinkoje, kuriuos gali lemti patys įvairiausi veiksniai, nepriklausantys nuo sandorio šalių, o kartais ir nuo emitento elgesio. Tačiau pažymėtina jog pasirašydamas 2009 03 16 ilgalaikę investicinių paslaugų sutartį ir pildydamas, šios sutarties priede Nr. 1 pateiktą anketą, pavadintą „Informacija apie kliento finansinę padėtį ir investavimo patirtį“ apeliantas yra nurodęs jog jis nori investuoti prisiimdamas didesnę ir didžiausią riziką ir kad jam priimtinas didelis rizikos laipsnis. Taigi nors apeliantas teigia jog jis neturėjęs teisės rinktis, nes CDF sandorio sąlygos jo teigimu buvusios atsakovo iš anksto paruoštos, pažymėtina, kad jis sąmoningai rinkosi didesnės ir didžiausios rizikos atsakovo siūlomus sandorius, sąmoningai prisiimdamas ir jų riziką. Todėl kolegijos nuomone atsižvelgiant į apelianto patirtį ilgalaikius santykius su atsakovo (finansų maklerio įstaiga) investuojant į įvairias investicines priemones jis laikytinas patyrusiu investuotoju, kurį atsakovas buvo supažindinęs su visomis galimomis rizikomis, kurias investuodamas į tokio pobūdžio finansines priemones ieškovas pats ir prisiėmė, tame tarpe ir obligacijų emitento bankroto riziką.
Analizuodamas šalių santykius susiklosčiusius šalims vykdant 2009 03 16 investicinių paslaugų teikimo sutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010 m. gegužės - birželio mėnesiais Ieškovas sudarė LONG CFD sandorius, susietus su Snoro akcijomis, iš kurių turinio ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė tokia praktika jog apeliantas CFD sandorius sudarydavo 3 mėnesių terminui, atsakovas suėjus trijų mėnesių terminui šiuos sandorius automatiškai pratęsdavo išsiųsdamas apeliantui pranešimą apie pratęsimą elektroniniu paštu, jei ieškovas per 2 dienas nepareikšdavo prieštaravimo sandoriai buvo laikomi pratęstais 2010 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. vasario, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Remdamasis šia bendravimo tarp šalių susiklosčiusia praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginį, jog atsakovas neturėjo teisės vienašališkai atnaujinti Susitarimo veikimo.
Paskutinis toks atsakovo pranešimas buvo išsiųstas 2011 09 01. Šiuo atnaujinimu buvo užfiksuotos tokios Ieškovo LONG CFD, susieto su Snoro akcijomis sąlygos: akcijų kiekis – 52.529; uždarymo data - 2012 12 01, atskaitinė kaina 0,3115 EUR už akciją.
Kadangi, kaip jau minėta 2011 11 16 Vyriausybė priėmė nutarimą nacionalizuoti Snoro akcijas, už jas atlyginant pagal nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą vertę, Lietuvos banko valdyba nusprendė laikinai apriboti Snoro veiklą, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau tekste LCVPD) 2011 11 17 paskelbė pranešimą, kad nuo šios dienos sustabdo bet kokių atsiskaitymų už Snoro akcijas, įskaitant atsiskaitymus pagal AB NASDAQ OMX Vilnius (toliau - Birža) sudarytus sandorius, vykdymą. Remiantis šiais faktais ir tuo jog atsiskaitymai pagal Biržoje sudarytus sandorius vykdomi trečią dieną po sandorio sudarymo, visi sandoriai dėl Snoro akcijų, sudaryti nuo 2011 11 14 buvo anuliuoti, tame tarpe ir Biržos sandoriai, kurių pagrindu buvo nustatyta ieškovo įsigyto Snoro akcijų LONG CFD sandorio Užbaigimo vertė. 2011 12 02 suėjus 3 mėnesiams po LONG CDF sandorio atnaujinimo atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, jog visi Snoro CFD sandoriai yra užbaigiami pagal paskutinę Biržoje skelbtą Snoro akcijų kainą, pagal kurią vyko atsiskaitymai, t.y. 2011 11 11 kainą, nes 2011 11 12 ir 2011 11 13, buvo ne darbo dienos, o nuo 2011 11 1 d. sandoriai anuliuoti. Beje, kaip matyti iš byloje pateikto 2011 11 11 Finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo Nr. FS20110901/05, emitento akcijų kainos tai datai buvo kritusios sandorio užbaigimo vertė buvo mažesnė, kas reiškia jog akcijų kaina krito ir kad apeliantas, nebūtų gavęs pelno, o pelnas būtų priklausęs tarpininkui (atsakovui). Tuo tarpu dėl SHORT tipo sandorių sudarytų su kitais klientais atsakovas turėjo patirti nuostolius. Todėl laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad atsakovas iš šių sandorių galėjo nepagrįstai praturtėti.
Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais jog bankas byloje pateikė tik savo nuomonę kaip turėtų būti uždaromas priešingas CFD sandoris kitoje byloje, kurį atsakovas buvo sudaręs kitoje byloje su kitu klientu. Lietuvos bankas, kaip institucija teikianti išvadą šioje byloje savo išvadose pažymėjo, jog neturi įgaliojimų spręsti konkretaus ginčo ir aiškinti konkrečių susitarimų tarp šalių sąlygų bei kitų jų veiksmų teisėtumo. Tačiau pasisakė dėl atsakovo veiksmų atitikties FPRĮ 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir nurodė jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas panaikino su ieškovu sudaryto emitento Snoro banko akcijų LONG CFD sandorio patvirtinimą ir atnaujino minėto sandorio galiojimą dėl to, kad buvo anuliuoti sandoriai dėl banko Snoras akcijų reguliuojamoje NASDAQ OMX Vilniaus rinkoje, kurių pagrindu turėjo būti nustatyta ieškovo sudaryto banko Snoras akcijų LONG CDF užbaigimo vertė, jei tai atsakovas turėjo padaryti pagal šalių sudarytą CFD sutartį, pati savaime taip pat nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą pažeidus FPRĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos bankas taip pat informavo jog vienam iš atsakovo klientų nesutikus su tokiu Snoro akcijų CFD užbaigimo vertės nustatymu ir kreipusis į likviduojamą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisiją (kurios teises ir pareigas perėmė Lietuvos bankas), 2012 02 06 Lietuvos bankas pateikė išaiškinimą nurodydamas, kad jeigu sutartys numatė savanoriško ar priverstinio sandorio užbaigimo prieš terminą sąlygas sandoriai turi būti vykdomi pagal šias sąlygas, jei tokių sąlygų sutartys nenumatė tai sandoriai remiantis Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsniu, užbaigiami pagal Vyriausybės nustatytą nacionalizuotų Snoro akcijų vertę jei tai neprieštarauja šalių sudarytai sutarčiai.
Šalių sutarties 11.1 punktas numatė priverstinį vykdymą kaip vieną iš atsakovo teisių gynimo priemonių minėtame punkte numatytais atvejais, tarp kurių įvardijamas ir atvejis kai finansinių priemonių emitentas likviduojamas, restruktūrizuojamas, reorganizuojamas, bankrutuoja ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad bus inicijuojamas vienas iš šių procesų, tokiu atveju atsakovas turėjo teisę rinktis vieną iš 11.1-11-11.3 punktuose numatytų jo teisių gynimo priemonių, tame tarpe ir 11.12. punkte numatytą priemonę be iš ankstinio pranešimo reikalauti finansinio susitarimo dėl skirtumų vykdymo prieš termino pabaigos dieną laikantis atsakovo pasirinkimu procedūrų numatytų sutarties 9.1.1. punktu numatančiu jog LONG pozicijos atveju klientas (ieškovas) sumoka FMI (atsakovui) pagrindinę sumą priskaičiuotas palūkanas bei mokesčius ir kitus mokėjimus, kurie yra mokėtini, FMI (atsakovas) perduoda klientui finansines priemones, o SHORT atveju klientas perduoda FMI finansines priemones ir sumoka palūkanas bei mokesčius ir kt. mokėjimus, o FMI sumoka pagrindinę sumą. Be to, šiame punkte taip pat numatyta, kad FMI (atsakovas) perduoda klientui finansines priemones ar sumoka klientui pagrindinę sumą tik po to, kai klientas įvykdo savo priešpriešinius įsipareigojimus ir FMI atitinkamai gauna arba pagrindinę sumą, mokėtinas palūkanas, bei mokesčius ir kitus mokėjimus arba perduodamas finansines priemones, Susitarimo 9.1.2. punktas numatė jog tuo atveju kai sandoris užbaigiamas atsiskaitymu pinigais tuo pačiu metu LONG pozicijos atveju FMI išmoka teigiamą skirtumą gautą iš finansinių priemonių baigimo vertės atėmus pradinę vertę, o jei ši suma yra neigiama klientas dengia skirtumą. Taigi priverstinio vykdymo procedūra FS sutartyje numatyta kaip atsakovo Finansų maklerio įstaigos – FMI) teisė tokiu būdu apginti savo teises, bet ne kaip pareiga. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šios procedūros iki ar po emitento akcijų nacionalizavimo būtų atliekamos, Juo labiau nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasinaudojęs 11 punkte nurodyta priverstinio vykdymo galimybe kai emitento akcijų kaina dar buvo žinoma kotiruojama vertybinių popierių rinkoje. Be to kolegijos nuomone šalių sutartis, nenumatė galimybės CFD sandoriams užbaigti naudoti ne faktinės tos dienos (kurią užbaigiamas sandoris) akcijų kainą, o paskutinę žinomą kainą. Pranešimas apie sandorio užbaigimą klientui išsiųstas 2011 12 02, kai emitento Snoro banko akcijos jau buvo nacionalizuotos, jų kaina ne buvo žinoma, o emitento akcijos dar pagal Vyriausybės 2011 11 16 nutarimą paimtos valstybės naudai (nacionalizuotos), jų vertė dar tik tik nustatinėjama.
Dėl nurodyto Lietuvos banko išaiškinimo Atsakovas visiems savo klientams, kurių įsigyti CFD (tiek LONG, tiek SHORT) buvo užbaigti vėliau negu 2011 m. lapkričio 11 d., t.y. paskutinę dieną kurią dar vyko atsiskaitymai pagal sandorius dėl Snoro akcijų Biržoje, išsiuntė pranešimus (įskaitant ir 2012 03 14 pranešimą Ieškovui, kuriuose nurodė, jog atšaukia savo ankščiau siųstus patvirtinimus dėl CFD uždarymo ir užbaigimo vertės bei, kad atnaujina CFD galiojimą iki tol, kol bus paskelbta Vyriausybės nustatyta teisinga kaina už nacionalizuotas Snoro akcijas. Byloje nėra duomenų, kad Ieškovas būtų pateikęs prieštaravimus per 2 dienas, apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta aplinkybę nurodydamas jog prieštaravimų, kaip numato FS Sutartis, dėl CFD sandorių pakeitimo nepareiškė dėl užimtumo. Tuo tarpu, FS sutarties 4.3 punkte įsakmiai numatyta, kad atskiri Finansinio susitarimo dėl skirtumu sandoriai sudaromi ir / ar pakeičiami FMĮ paruošiant atitinkamą Patvirtinimą ir išsiunčiant jį Klientui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Patvirtinimas, nesant jame akivaizdžių klaidų ir Klientui per 2 dienas nuo jo išsiuntimo nepareiškus prieštaravimų, laikomas Šalių patvirtintu“. Todėl laikytina jog apeliantas patvirtino CFD sandorių pakeitimą, kuris buvo atliktas pagal Lietuvos banko poziciją, taip kaip šalių buvo sutarta.
Apeliantas teigia jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo atnaujino ginčo LONG CDF sandorį kuris jo manymu buvo užbaigtas pagal sąlygas nurodytas 2011 12 02 atsakovo visiems jo klientams išsiųstame rašte t.y. pagal užbaigimo kainą, kuri nustatyta pagal Vilniaus vertybinių popierių biržos 2011 11 11 duomenis, kai paskutinį kartą rinkoje realiai buvo sudaromi sandoriai dėl šių akcijų. Tačiau kaip jau minėta sutarties sąlygos nenumatė galimybės sandorių užbaigimui taikyti kainą, kuri egzistavo ne užbaigimo dieną, bet kainą egzistavusią praeityje atgaline data. Pažymėtina jog nepaisant to, kad akcijų kaina valstybės institucijų buvo nustatyta vėliau, ji 2011 12 02, objektyviai egzistavo, bet tai jokiu būdu negalėjo būti kaina, kuri nustatyta vertybinių popierių rinkoje 2011 11 11, nes 2011 11 24 Lietuvos banko valdybos nutarimas pripažinti emitentą AB bankas SNORAS nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo neįtakoti kainos. Be to, pažymėtina jog užbaigiant sandorius pagal 2011 11 02 pranešimą, t.y. 2011 11 02 akivaizdžiai nukentėtų atsakovo klientų sudarių SHORT CDF sandorius interesai. Todėl atsakovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Kolegija sutinka su Lietuvos banko 2012-02-06 rašte Nr. S 2012/(21.14-2100)12-664 (b.l. 75-76) išreikšta nuomone jog šiuo atveju tik Vyriausybei patvirtinus AB banko SNORAS akcijų kainą buvo galimas teisingas visų sandorių (tiek SHORT tiek LONG) užbaigimas.
Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinį skundą tenkinti juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantams bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, atsakovas įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pridėjęs, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos nei vienai iš šalių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.