Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, trečiajam asmeniui V. P., jo atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, trečiojo asmens S. B. atstovui advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Sigito P. J. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – V. P., S. B. ir BUAB „T. M.“, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo

Ieškovas Sigitas P. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo 2017-09-18 įsigijęs bendrovės akcijų iš varžytinių.

Taigi, šioje teisės normoje, kurios pagrindu pareikštas ir ieškinys, įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2015 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

12. Sąžiningumo principas šiuo atveju vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas.

Tačiau tai nereiškia, kad visuotinio akcininkų susirinkimo teisė nustatyti vadovui bet kokio dydžio atlyginimą yra absoliuti. Visais atvejais toks sprendimas turi atitikti bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauti bendrovės ir jos dalyvių interesams bei atitikti bendrovės paskirtį ir pan.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti abu minėti principai.

Antra, ginčijamą sprendimą priėmę asmenys buvo glaudžiai tarpusavyje susiję. Sprendimą pasirašė akcininkai S. B., turintis 50 proc. įmonės akcijų, ir UAB „T. M.“, taip pat turinti 50 proc. įmonės akcijų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „T. M.“ vardu pasirašė jos atstovas (vadovas) ir vienintelis akcininkas tas pats V. P.. Tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. B. buvo ir UAB „T. M.“ valdybos pirmininkas. Taigi, neabejotina, kad šie asmenys buvo tarpusavyje susiję. Be to, pats V. P. iš esmės priėmė sau palankų sprendimą, t.y. nusprendė dėl savo teisių apimties; pagal bylos duomenys minėti asmenys buvo priėmę iš esmės analogišką sprendimą ir dėl pačio S. B. darbo užmokesčio padidinimo iki 13 157,89 Lt. Nors toks asmenų ryšys ir minėtų sprendimų priėmimas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, tame tarpe minėtų asmenų veiksmus po ginčijamo sprendimo priėmimo, akivaizdu, kad 2014-07-29 sprendimas buvo priimtas nesilaikant protingumo ir sąžiningumo principų, buvo veikiama savanaudiškais tikslais, nepaisant įmonės interesų.

Trečia, S. B. savo turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido kitam asmeniui 2014-08-06, t.y. praėjus tik kiek daugiau nei savaitei nuo ginčijamo sprendimo priėmimo. Tad akivaizdu, kad minėti tarpusavyje susiję asmenys – V. P. ir V. B., siekė sau pasididinti darbo užmokestį prieš ateinant naujam akcininkui. Tai iš esmės pripažino ir pats V. P. teismo posėdžio metu. Tad toks ginčijamo sprendimo priėmimo tikslas negali būti laikomas suderinamu su įmonės interesais, tai akivaizdus veikimas savo asmeninei naudai.

Ketvirta, V. P. nuo 2015-06-23 iki 2017-02-12 buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Tad ieškovas teigia, kad V. P. ginčijamu sprendimu siekė pasididinti gaunamą tėvystės pašalpą. V. P. atstovė su tuo nesutinka, teigia, kad priimant ginčijamą nutarimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie V. P. išėjimą į tėvystės atostogas, nes nėštumo terminas yra 9 – eri mėnesiai. Teismas nekvestionuoja, kad nėštumas trunka 9 mėnesius, tačiau pažymi, jog visuotinai žinomas faktas, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje priėmus atitinkamus teisės aktų pakeitimus buvo plačiai bandoma piktnaudžiauti tėvystės išmokomis, prieš tai (t.y. dar tik planuojant šeimos pagausėjimą) dėl akių pasididinant darbo užmokestį, kas vėliau turėdavo įtakos gaunamai tėvystės išmokai. Tad šiuo nagrinėjamu atveju vien tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas šiek tiek anksčiau nei V. P. išėjo tėvystės atostogų (be to, jis tai galėjo padaryti tik gimus vaikui, tad realiai laiko tarpas nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki V. P. žmonos nėštumo pradžios yra visiškai neženklus; kita vertus V. P. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo vaiko gimimą, tad galimai jis galėjo išeiti tėvystės atostogų ne iš karto po vaiko gimimo, o vėliau), - savaime nepaneigia ieškovo teiginio, jog V. P. ginčijamu sprendimu be kita ko siekė ir pasididinti savo tėvystės išmoką. Ši aplinkybė turi būti vertinama kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste. Taigi, o byloje įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės, tame tarpe minėta aplinkybė, leidžia teismui padaryti išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo laikomasi protingumo ir sąžiningumo principų.

Pažymėtina ir tai, kad 2017-11-03 specialisto išvadoje nurodyta, jog 2014-12-01 S. B. suteikė įmonei 59 400 Lt (17 203 Eur) paskolą grynais pinigais, kurie be kita ko buvo panaudojami atsiskaitymui su direktoriumi V. P.; atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais. Taip pat nurodyta, kad tokia paskola ir atsiskaitymai kelia abejones ne tik dėl sandorių ekonomiškumo, bet ir dėl jų realumo. Teigiama, kad V. P. darbo užmokesčio galimai dirbtinį kilimą galima sieti su tuo, jog jis ruošėsi išeiti vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis 2 metai, t.y. nuo 2015-06-23 iki 2017-02-19.

Penkta, ieškovas teigia, kad bendrovės finansinė padėtis 2014 m. buvo itin prasta, bendrovė nevykdė veiklos, negavo pajamų, tad nebuvo ir jokio ekonominio pagrindo didinti atlyginimą vadovui; jo darbo apimtys nepadidėjo. V. P. su tuo nesutinka, teigia, kad vadovo darbo apimtys ženkliai padidėjo; jam pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, ji buvo vystymo stadijoje, t.y. bendrovės veikla buvo projektinė; 2013-09-24 bendrovė įsigijo gamybinį pastatą – angarą, vietoj kurio 2014 m. buvo pradėtos medžio anglies gamyklos statybos; tad jam teko rūpintis dokumentais ir statybos darbais. Dėl šių priežasčių jam buvo padidintas atlyginimas. V. P. taip pat nesutinka, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, teigia, kad visos pastangos buvo dedamos į medžio anglies gamyklos statybą; pastačius gamyklą įmonė planavo vykdyti veiklą ir uždirbti pelną. Tokia yra projektinio verslo specifika.

Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, V. P. pateiktus argumentus atmeta kaip nepagrįstus; teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad įmonės turtinė padėtis buvo bloga ir nebuvo jokio realaus ekonominio pagrindo didinti V. P. darbo užmokestį, dar gi daugiau negu 105 kartus. V. P. pateikti į bylą dokumentai iš esmės nepatvirtina jokio jo reikšmingo 2014 m. darbo padidėjimo; buvo rengiami dokumentai, derinami su atitinkamomis institucijomis ir pan., be to, tai darė specialistai, pvz., nurodoma, kad buvo rengiama topografinė nuotrauka ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. būtų rūpinęsis jau pačios gamyklos statybomis, be to, apskritai nėra duomenų, kad tokia gamykla buvo statoma, dar gi prižiūrint V. P.. Byloje esantys duomenys paneigia V. P. teiginius, kad įmonė buvo tik projektinė. Matyti, kad įmonė tam tikrą veiklą vykdė, tačiau nuostolingai. Bylos duomenys, tame tarpe ir 2017-11-03 specialisto išvada, tvirtina, kad įmonė jau 2013 m. patyrė nuostolių (virš 63 000 Lt), kurie sekančiais metais (2014 m.) dar ženkliau padidėjo (virš 400 000 Lt). Išvadoje be kita ko nurodyta, kad V. P. nebandė taisyti finansinės padėties, net gi priešingai, kėlė nepagrįstai sau darbo užmokestį, taip dar labiau didindami nuostolius; įmonė 2014 m. pabaigoje tapo nemoki, be to, specialisto pažymėta, kad įmonė galimai tyčia buvo privesta prie nemokumo; vadovai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

Taigi, akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis 2014 m. buvo bloga, ji iš esmės buvo nemoki. Tad nebuvo jokio ekonominio pagrindo priimti ginčijamą nutarimą ir net 105 kartus didinti V. P. darbo užmokestį dirbant 1 val. per dieną. Taip pat V. P. darbo funkcijos ir našumas ženkliai nepadidėjo, kad būtų buvę būtina jam tiek kartų didinti darbo užmokestį. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad V. P. nutarimo priėmimo metu dirbo dar dviejose įmonėse vadovo pareigose, o nuo 2015 m. – netgi penkiose įmonėse. Tad tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad jo darbo apimtys ženkliai nepadidėjo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingu atveju, kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu jis susitvarkė su savo pareigomis visose tose įmonėse.

Šešta, byloje nustatyta, kad nuo 2014-04-29 iki 2017-07-10 visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalteriją tvarkė buhalterines paslaugas teikianti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tik 2017-07-19; pastaroji įmonė taip pat teikdavo pranešimus VSDFV dėl darbo užmokesčio ir kt. Byloje nustatyta, kad ši įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo glaudžiai susijusi verslo reikalais būtent su trečiuoju asmeniu V. P.. Tad akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu buhalterinių dokumentų, tame tarpe susijusių su atlyginimo mokėjimu V. P., neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad įmonėje atsakingi asmenys (akcininkai, valdybos nariai ir pan.), išskyrus patį V. P. ir S. B., žinojo apie V. P. ženkliai padidintą darbo užmokestį. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad V. P. 2014 m. padidinus darbo užmokestį, jokie pakeitimai darbo sutartyje nebuvo padaryti. Nors darbo sutarties pakeitimus buvo įpareigotas įmonės vardu pasirašyti tuometinis akcininkas S. B., tačiau pats V. P., būdamas įmonės vadovas, privalėjo tai kontroliuoti; kita vertus, darbo sutartyje, pakeitus darbo užmokestį, privalėjo būti ir paties V. P. parašas, kaip vienos iš darbo sutarties šalių. Tačiau jis nesiėmė tam jokių veiksmų, savo pareigas vykdė ypač aplaidžiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad V. P. galimai siekė nuslėpti informaciją apie jam ženkliai padidintą darbo užmokestį; bet kokiu atveju, jis atliko tokius veiksmus, kurie apsunkino atsakingiems asmenims priėjimą prie informacijos apie jo padidintą darbo užmokestį.

Tad V. P. argumentai, kad bendrovės akcininkai keitėsi ne kartą, buvo šaukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose nebuvo spręstas bendrovės vadovo darbo užmokesčio keitimo ar mažinimo klausimas, taip pat nei vienas akcininkas neišreiškė pretenzijų dėl bendrovės vadovui mokamo darbo užmokesčio, - turi būti vertinami atsargiai.

Tas pats iš esmės pasakytina ir apie V. P. argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-14 valdybos posėdžio nutarimo Nr. 2015-2 pagrindu V. P., jo paties sutikimu, buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų bei perkeltas į projektų vadovo pareigas, nekeičiant kitų darbo sąlygų; tai, pasak V. P., reiškia, kad valdyba patvirtino visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-07-29 nutarimu nustatytą darbo užmokestį V. P. ir jokių pastabų dėl jo neturėjo. Teismas dar papildomai pažymi, kad minėtame valdybos posėdžio nutarime nieko nekalbama apie V. P. esamą darbo užmokestį, jo dydį. Tad atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė juridinis asmuo artimai susijęs būtent su pačiu V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buhalterinių duomenų, tame tarpe susijusiu su V. P. mokamu darbo užmokesčiu, neturėjo, į tai, jog V. P. darbo sutartis dėl jam didesnio atlyginimo mokėjimo nebuvo pakeista, darytina išvada, kad valdybos nariai priimdami nurodytą sprendimą realiai galėjo nežinoti koks darbo užmokestis yra nustatytas V. P.. Tad teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-14 valdybos posėdžio nutarimu be kita ko buvo patvirtintas V. P. dar 2014-07-29 akcininkų sprendimu nustatytas 13 157,89 Lt mėnesinis darbo užmokestis – negalima.

Septinta, byloje yra duomenys, kad trečiųjų asmenų – S. B. ir V. P., atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo įmonės didelės vertės turto pasisavinimo ar išvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad priimtas ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-07-29 nutarimas Nr. 2014/07-29 „Dėl direktoriaus darbo užmokesčio“ prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Tad yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Taigi, ieškovo ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties

17. Trečiasis asmuo V. P. dar teigia, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-29 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą; prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.

Ieškovas nesutinka, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą; kita vertus, nurodo, kad teismui laikant, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, - prašo šį terminą atnaujinti.

18. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimo nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas; jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 34 punktą ir jame nurodytą praktiką).

20. Ieškovas teigia, kad jis 2018-04-18 gavo antstolės D.Prunskienės elektroninį laišką su patvarkymu, kuriuo nutarta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. P. priklausantį darbo užmokestį; pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad Darbo ginčų komisija 2018-03-14 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino V. P. prašymą ir jam (V. P.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė itin didelį darbo užmokestį bei su tuo susijusias išmokas. Teigiama, kad įmonė ilgą laiką dėl trečiųjų asmenų S. B. ir V. P. nusikalstamų veiksmų faktiškai veiklos nevykdė, tad buvo neaišku iš kur susidarė tokia didelė darbo užmokesčio skola; jam (ieškovui) pareikalavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie V. P. darbo užmokestį, tuomet galutinai ir paaiškėjo, kad 2014-07-29 buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai S. B. ir pats V. P., kaip kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „T. M.“ vadovas, priėmė ginčijamą 2014-07-29 nutarimą.

21. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis realiai apie ginčijamą nutarimą sužinojo ne anksčiau kaip 2018-04-18. Ieškovas anksčiau sužinoti apie ginčijamą nutarimą neturėjo galimybių.

Visų pirma, minėta, ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2014-07-29. Ieškovas S.P. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo tik 2017-09-18.

Antra, Darbo ginčų komisija sprendimą dėl V. P. darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų išieškojimo priėmė 2018-03-14. Tačiau kaip matyti iš bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tiesiogiai pranešta apie darbo bylos nagrinėjimą; įmonei pranešimas apie posėdį buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Pagal bylos duomenys, V. P. neteisingai buvo nurodęs įmonės buveinę; įmonei pranešimai buvo siunčiami netinkamu adresu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas apie ginčijamą nutarimą sužinojo 2018-03-14, kai Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą; ieškovas objektyviai tada niekaip negalėjo sužinoti apie šį nutarimą.

Trečia, V. P. nuo 2015-06-23 iki 2017-02-12 buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Darbo sutartis su V. P. nutraukta 2017-07-10. V. P. grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų (2017-02-12) iki pat jo atleidimo iš darbo (2017-07-10) atsakovui nereiškė jokių pretenzijų dėl jam neišmokamo darbo užmokesčio. Tad įmonėje tokių duomenų nebuvo, tuo pačiu su jais, vėliau tapęs akcininku, negalėjo susipažinti ir ieškovas.

Ketvirta, trečiasis asmuo V. P. teigia, kad S.P. J. apie skundžiama nutarimą turėjo sužinoti dar tada, kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų (2017-09-18). Tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos, ieškovas akcininku tapo įsigijęs įmonės akcijas iš varžytinių. Tokiu būdu įsigyjant akcijas ieškovas realiai turėjo tik ribotas galimybes susipažinti su įmonės dokumentais; juo labiau su ginčijamu nutarimu dėl V. P. darbo užmokesčio padidinimo. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, pageidavę dalyvauti varžytinėse, turėjo priėjimą prie minėtos informacijos.

Šešta, šio sprendimo 15 punkte minėta, kad V. P. galimai siekė nuslėpti informaciją apie jam ženkliai padidintą darbo užmokestį; bet kokiu atveju, jis atliko tokius veiksmus, kurie apsunkino atsakingiems asmenims priėjimą prie informacijos apie jo padidintą darbo užmokestį.

22. Taigi, ieškovas apie ginčijamą nutarimą sužinojo ne anksčiau kaip 2018-04-18, o į teismą kreipėsi - 2018-05-17, t.y. nepraleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų ieškinio senaties termino. Tad nėra pagrindi ir taikyti ieškinio senatį.

23. Kita vertus, net jeigu ir laikant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ginčyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-29 nutarimą, teismas įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

24. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, 37 punktą ir jame nurodytą praktiką).

25. Byloje iš esmės nustatyta, kad trečiojo asmens – V. P., veiksmai buvo netinkami, jie apsunkino atsakingiems asmenims, tame tarpe ir ieškovui, galimybę sužinoti apie jam (V. P.) padidintą darbo užmokestį, tuo pačiu skųsti nepagrįstą sprendimą. Tuo tarpu ieškovo veiksmuose nenustatytas nepagrįstas delsimas kreiptis į teismą, jis elgėsi tinkamai esamoje situacijoje.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, net ir laikant, kad ieškinio senaties terminas vis tik yra praleistas, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Esamoje situacijoje ieškovo, kaip sąžiningo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teisės turi būti ginamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sąlygos, kurioms esant teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytos to paties straipsnio 4 dalyje.

28. Ieškovo ieškinys tenkintas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai; ieškovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kaip matyti iš bylos, atsakovo interesai iš esmės sutapo su ieškovo interesais, t.y. atsakovas sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą sprendimą. Tuo tarpu trečiųjų asmenų – V. P. ir S. B., interesai buvo priešingi ieškovo ir atsakovo interesams. Tai reiškia, kad būtent tretieji asmenys, o ne atsakovas šiuo konkrečiu atveju privalo ieškovui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Tačiau ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, tad atitinkamai ir ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (38 Eur) negali būti priteisiamas iš trečiųjų asmenų. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis yra 75 Eur.

Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas duomenų nepateikė.

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui Sigitui P. J. iš trečiųjų asmenų - V. P. ir S. B., priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno minėto trečiojo asmens po 37,50 Eur.

31. Teismas patyrė byloje iš viso 40,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (pašto išlaidų). Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš trečiųjų asmenų - V. P. ir S. B., lygiomis dalimis, t.y. po 20,46 Eur iš kiekvieno minėto trečiojo asmens (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-29 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą Nr. 2014/07-29 „Dėl direktoriaus darbo užmokesčio“.

Priteisti ieškovui Sigitui P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų – V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno trečiojo asmens po 37,50 Eur.

Priteisti iš trečiųjų asmenų - V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 20,46 Eur (dvidešimt eurų ir 46 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.