Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4190-600/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-03
Bylos Nr.: e2-4190-600/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36834-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Ieškovas: S. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių
Trečiasis asmuo: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Advokatai: Andriejaus Tiščenkas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4190-600/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36834-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Odetai Bielskytei, Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovui S. J. ir jo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. B.,

atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančio Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V.,

atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei N. L.,

atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovei E. B.,

atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančių Vilniaus pataisos namų atstovui D. M.,

trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui E. B.,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, užsienio bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės 5 000 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.1 Nurodo, kad 2017 metų kovą Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis ieškovo suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-742-906/2017, nepaisė į bylą pateikiamų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl jo sveikatos būklės negali būti laikomas areštinėje, sąmoningai nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos medžiagos, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, patalpino ieškovą į areštinę, žinodamas, kad ieškovas negali būti laikomas areštinėje. Pirmos instancijos teismo teisėjui atsisakius prijungti prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus, ieškovo pateikti skundai apeliacine tvarka buvo išnagrinėti byloje nesant reikalingų medicininių dokumentų.

1.2 Ieškovui esant areštinėje, medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę. Suėmimo metu ieškovas laikotarpiu nuo 2017 metų kovo mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatyta netinkama diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas – per didelė dozė vaistų nuo (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo, kad ieškovas sirgo (duomenys neskelbtini). Netinkamas ieškovo gydymas tęsėsi ir vėlesniu laikotarpiu, jam esant Vilniaus pataisos namuose. Net kelis kartus buvo atsisakyta kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir jis tapo neįgaliu, neteko 85 procentų darbingumo.

1.3 Dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, negali normaliai gyventi. Jo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais ieškovas buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata ir reputacija. Visą suėmimo ir bausmės atėmimo laiką jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, kas reiškia, kad valstybės institucijos ir įgalioti pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Atsiliepimas

2. Atsakovei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad tiek ieškovo ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų teismo veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti valstybės civilinės atsakomybės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad suėmimo metu (2017 metais) jam dėl sveikatos būklės negalėjo būti skirtas suėmimas, nenurodė, kokia konkrečia teismo nutartimi ieškovui buvo skirtas suėmimas, koks yra jo pagrindas. Be to, Teisingumo ministerijos nuomone, ieškovas neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamai jam teikiamomis medicinos paslaugomis suėmimo metu, todėl darytina išvada, kad tarp teismo, paskyrusio suėmimą, veiksmų ir ieškovo galimai patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

3. Atsakovei atstovaujantis Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), prašo taikyti ieškinio reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą arba ieškinį atmesti.

3.1 Nurodo, kad ieškovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 metais jis negalėjo būti laikomas areštinėje dėl sveikatos būklės, o taip pat, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje medicinos pagalba ieškovui buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežioti ieškovo į ligoninę.

3.2 Ieškovo skundas dėl jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygų, kuriame jis nurodė, kad 2017 metais Klaipėdos apskrities VPK areštinėje jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, kad medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, ieškovo skundas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 atmestas kaip nepagrįstas. Be kita ko, teismas administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 konstatavo, kad iš 2017 m. gruodžio 16 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 37 – 38) bei 2017 m. gruodžio 15 d. Paciento terapinės būklės apžiūros lapo (b. l. 32) matyti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu galėjo būti laikomas areštinėje.

3.3 Ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo už atsakovės atstovų veiksmus, atliktus iki 2017 m. gruodžio 26 d.

Atsiliepimas

4. Atsakovei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

4.1 Nurodo, kad ieškovas ieškinyje aiškiai nurodo, kad jo teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą buvo pažeista 2017 m. birželio 22 d., kai atvyko jis atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas, kuris baigėsi 2020 m. birželio 22 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d., jau suėjus 3 metų ieškinio senaties terminui.

4.2 Pažymi, kad ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas periodiškai nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 29 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 14 d.; nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d; nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Pagal turimus medicininius dokumentus, ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje du kartus buvo konsultuotas ir tris kartus gydėsi stacionariai. Iš patikslinto ieškinio nėra aišku kokia žala padaryta, ieškovas tik deklaratyviai ir abstrakčiai dėsto aplinkybes.

4.3 Patikrinus turimą medicininę dokumentaciją nenustatyta, kad ieškovui būtų pablogėjusi sveikata dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų kaltės. Ieškovas su skirtu gydymu sutiko. Tyrimų bei gydymo planas jam buvo išaiškintas, alternatyvūs gydymo metodai buvo aptarti. Be to, ieškovas pats yra atsisakęs gydymo ar paskirtų medikamentų. Svarbu ir tai, kad konkretaus asmens sveikatos būklė priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių, žalingų įpročių ir panašiai, o ne tik nuo medicinos personalo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Atsiliepimas

5. Atsakovei atstovaujantys Vilniaus pataisos namai prašo patikslintą ieškinį atmesti.

5.1 Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją – paciento kreipimąsi su rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

Šalies argumentai

5.2 Ieškovas, teigdamas, kad kelis kartus buvo atsisakyta iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą, dėl ko (duomenys neskelbtini), nenurodė tikslių aplinkybių, kada, jo manymu, jam buvo reikalinga skubi medicininė pagalba ir kokie asmenys (Vilniaus pataisos namų pareigūnai ir/arba darbuotojai ar kiti asmenys) atsisakė kviesti greitąją pagalbą, nenurodė nei įvykių datų, nei kitų svarbių aplinkybių. Ieškovas Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., tranzitu vykdamas į kitą įstaigą. Į bylą ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad per tokį itin trumpą laikotarpį Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais arba neveikimu būtų padaryta žala jo sveikatai. Be to, ieškovas, teigdamas, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis neteko 85 procentų darbingumo, nenurodo, kur ir kada buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, nepateikia darbingumo lygio pažymos ir/arba kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių netektą darbingumą.

5.3 Vilniaus pataisos namų administracija ir darbuotojai veikė pagal įstatymų reikalavimus, todėl negalima konstatuoti esant neteisėtiems veiksmams, o nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.

Atsiliepimas

6. Atsakovei atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius prašo taikyti ieškinio senatį arba ieškinį atmesti.

6.1 Nurodo, kad iš patikslinto ieškinio duomenų matyti, kad ieškovo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 metų. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 69-1353 dėl ieškovo konvojavimo matyti, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo dienos buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. spalio 4 d., konvojuotas 5 kartus, t. y. 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 26 d., 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, nebuvo pateikti jokie duomenys apie ieškovo sveikatos būklę ir duomenys apie tai, kad ieškovas negalėtų atlikti teismo nutartimi paskirto suėmimo. Šių duomenų nepateikė ir ieškovas.

6.2 Bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministras) patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikė teisę jiems verstis medicinos praktika, o kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovavosi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys darbuotojai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o abstraktūs ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Gydytojas vaistus skiria tik įvertinęs paciento sveikatos būklę, tuo metu esamus jo sveikatos sutrikimus ir atsižvelgęs į nustatytos ligos gydymo algoritmo rekomendacijas. Gydantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę, sprendžia, kokius tyrimus, gydymą, maitinimą reikia skirti pacientui. Šiuos sprendimus gydytojas priima tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimus.

6.3 Šiaulių tardymo izoliatoriuje ieškovui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo kokybiškos ir teikiamos laiku. Ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančių medikų, esant poreikiui, ieškovui nedelsiant buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Iš resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. pažymos Nr. 61-174 priedo – 2017 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 17/01-866 „Dėl prašymo“, skirto ieškovui, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. ieškovui 4 kartus kviesta greitoji medicinos pagalba, iš jų 3 kartus jis buvo konvojuotas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Šios aplinkybės įrodo, kad į sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ieškovui buvo reaguojama nedelsiant ir efektyviai. Aplinkybę, kad ieškovas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtina ir paties ieškovo 2017 m. gegužės 29 d. prašymas Nr. 71/04-3506, kuriame ieškovas, be kita ko, nurodo, kad yra nuoširdžiai dėkingas už pastarųjų vizitų pas įstaigos medikus metu suteiktą pagalbą. Ieškovas nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje nenurodė, kad kokia nors galimai kilusi žala jo sveikatai būtų kilusi būtent dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų.

6.4 Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi.

7. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų. Iš ieškinio turinio yra neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėti veiksmais – koks gydymas, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių suteiktas netinkamai, kokie įrodymai tai patvirtina ir pan.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė palaikąs ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

8.1 Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas skyrė ieškovui suėmimą baudžiamojoje byloje. Baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę, taip pat ieškovas teikė procesinius prašymus dėl suėmimo panaikinimo, tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas sąmoningai sudarė tokias sąlygas, kad ieškovo sveikatos būklė blogėtų, nenagrinėjo ieškovo prašymų. Ieškovas keletą kartų buvo pristatytas procesiniams veiksmams atlikti į Šiaulių tardymo izoliatorių, tuo metu jo sveikatos būklė jau buvo pablogėjusi, tačiau teisėjas nurodė nekviesti ieškovui greitosios medicinos pagalbos ir pristatyti ieškovą į teismą. Teismo posėdžio metu teisėjas nors ir matė, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negali duoti parodymų, neleisdavo suteikti ieškovui medikų pagalbos, vertė jį duoti parodymus, dėl ko ieškovo sveikatos būklė blogėjo, be to, ieškovui nebuvo nustatyta tinkama diagnozė.

8.2 Dėl bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų ieškovas 2018 m. vasario mėnesį kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, kuri ieškovui raštu nurodė neturinti įgaliojimų spręsti ieškovo prašymo. 2019 metais ieškovas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri taip pat nurodė ieškovo pareiškimo nenagrinėsianti. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. rašte nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas jokio nusižengimo nepadarė. Pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje, teisėjas pradėjo keršyti ieškovui už šio pateiktus neprocesinius skundus – ieškovas kelis kartus buvo pristatytas į teismą procesiniams veiksmams atlikti, tačiau jokie procesiniai veiksmai atliekami nebuvo.

8.3 Tuo laikotarpiu ieškovas ne kartą buvo pristatomas į ligoninę, kur gydytojai nenustatė jam tinkamos diagnozės ir nurodė ieškovui kreiptis į jo šeimos gydytoją. Pastarasis nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), kurio priežastis – peršalimas areštinėje, ir nurodė, kad ieškovas turi gultis į ligoninę. Klaipėdos apskrities VPK atstovai atsisakė pristatyti ieškovą į ligoninę, nereagavo į ieškovo prašymus perduoti jam vaistus, ligoninė į ieškovo prašymus taip pat nereagavo, o jį apžiūrėjusi slaugytoja neturėjo įgaliojimų išrašyti ieškovui vaistus. Ieškovo nuomone, būtent dėl bylą nagrinėjusio teisėjo kaltės ieškovui nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nors į teismo posėdį buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Ieškovo manymu, teisėjo veiksmai turėjo tikslą sugadinti ieškovo sveikatą. Ieškovas taip pat nurodo, kad spręsdamas ieškovo suėmimo klausimą, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas elgėsi įžūliai, tyčiojosi iš ieškovo, atsisakydavo kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą, vėliau nusprendė bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, puikiai žinodamas, kad ieškovui esant suimtam, jam nėra teikiama tinkamai medicininė pagalba. Ieškovo manymu, teisėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas).

8.4 Nuo to laiko, kai ieškovas buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, suteikti ieškovui pagalbą buvo kviečiama aukštojo medicininio universitetinio išsilavinimo neturinti slaugytoja, kuri nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta diagnozė, netinkamai parinkdavo ieškovui vaistus, nesutiko tenkinti ieškovo prašymų kreiptis į ieškovo šeimos gydytoją. Klaipėdos apskrities VPK vadovybė ne kartą atsisakė tirti ieškovo skundus dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, neorganizuodavo tarnybinių patikrinimų, skundus nuolat nagrinėjo tie patys asmenys, kai tuo tarpu pareigūnai atsisakydavo kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą, elgėsi įžūliai ieškovo atžvilgiu. Klaipėdos administraciniame teisme buvo tenkintas ieškovo pareiškimas dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų, t. y. neteisėto ieškovo filmavimo jam esant suimtam ir ieškovo pripažinimo linkusiu į savižudybę. Ieškovui 2018 metais (duomenys neskelbtini), minėtos įstaigos pareigūnai įkalbinėjo greitosios medicinos pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę, nuslėpė ieškovo (duomenys neskelbtini) faktą.

8.5 Šiaulių Respublikinės ligoninės medikai savo parengtuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad ieškovo ligos, be kita ko, (duomenys neskelbtini), atsirado dėl to, kad ieškovui būnant suimtam buvo pastebėti (duomenys neskelbtini). Ieškovas specialiose anketose, pildomose jo pristatymo į suėmimo vietą metu, visada nurodydavo, kad jis turi pretenzijų, tačiau ieškovo įrašyti duomenys buvo trinami, tokiu būdu buvo klastojami dokumentai. Ieškovo buvimo ligoninėje metu medikai atsisakydavo daryti žymas, kad ieškovas gali būti laikomas suimtas, tačiau ieškovas vis tiek buvo laikomas suimtas. Ieškovui pagalbą teikusi bendrosios praktikos slaugytoja neturėjo įgaliojimų suteikti ieškovui tinkamą medicinos pagalbą, todėl ieškovas turėjo būti pristatomas į tinkamą kompetenciją turinčią medicinos įstaigą (ligoninę), tačiau per visą suėmimo laikotarpį į ligoninę ieškovas buvo pristatytas tik vieną kartą, vienai nakčiai. Ieškovui būnant ligoninėje, Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas ieškovą apžiūrėjusiam medikui nurodė, kad ieškovas meluoja apie sveikatos būklę ir kad visa reikiama pagalba ieškovui gali būti suteikta suėmimo vietoje, dėl ko medikas ieškovą iš ligoninės išrašė ir skyrė vaistus, kurių suėmimo vietoje nebuvo. Ieškovas taip pat teigia, kad pareigūnai, suderinę veiksmus su Klaipėdos miesto apylinkės teismu, siekdami, kad ieškovas jiems netrukdytų, (duomenys neskelbtini).

8.6 Šiaulių tardymo izoliatorius neturėjo nei ieškovui reikalingų medikamentų, nei gydytojo, ieškovui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo nustatyta diagnozė, jis buvo periodiškai vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas suėmimo vietoje nebuvo tinkamai gydomas, tai buvo nustatyta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Ieškovas pažymi, kad yra dėkingas Šiaulių tardymo izoliatoriaus slaugytojoms, kurios bandė padėti ieškovui, informuodavo įstaigos vadovybę apie grėsmę ieškovo sveikatai, tačiau įstaigos vadovybė į tuos prašymus nereagavo. Ieškovas teikė prašymus ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas savo rašte nurodė, kad ieškovo gydymui neturi pinigų, kad vieno asmens išlaikymui laisvės atėmimo įstaigoje skiriama konkreti lėšų suma; nurodė, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, kad jis serga.

8.7 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ieškovas nebuvo tinkamai gydomas, jam nebuvo nustatyta diagnozė, paskirti medikamentai, priešingai, jo sveikata buvo sužalota. Šiuo metu ieškovas negali gyventi normalaus gyvenimo, jam padaryti sveikatos pažeidimai yra neatstatomi, jis prarado šeimą – jį paliko žmona, sūnus nenori su juo gyventi, ieškovas nebeturi gyvenamosios vietos.

8.8 Vilniaus pataisos namuose ieškovui taip pat nebuvo duodami jam reikalingi vaistai, nebuvo teikiama medicininė pagalba. Šios įstaigos medicinos darbuotojos buvo kritikuojamos Santaros klinikų darbuotojų dėl savo veiksmų. Atsakovų veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į sveikatą. Ieškovas mano, kad jam liko gyventi labai nedaug, jis patyrė sunkių išgyvenimų, nebeturės nei šeimos, nei pragyvenimo šaltinio, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra pagrįsta.

Atsiliepimas

9. Atsakovei atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė palaikanti savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

9.1 Pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis aktualiu bylai laikotarpiu, t. y. 2017 metais, negalėjo būti laikomas sulaikytas. Ieškovo pateiktame ekspertizės akte matyti, kad ieškovui 2021 metais būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis ekspertizės aktas neatspindi ieškovo sveikatos būklės 2017 metais. Nurodė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje turėjo gynėją, aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė skundus įvairioms institucijoms, kurios, išnagrinėjusios skundus, teisėjo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu nenustatė, priešingai, iš baudžiamosios bylos garso įrašų nustatyta, kad teisėjas su ieškovu bendravo pagarbiai. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą jokių įsiteisėjusių dokumentų, kuriuose būtų nustatyti minėto teisėjo neteisėti veiksmai. Tai reiškia, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

9.2 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į medikus, jam buvo teikiama medicinos pagalba. Ieškovas jam padarytą žalą sieja su jam galimai netinkamai suteikta medicinos pagalba, todėl laikytina, kad jo patirta žala nėra susijusi su baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmais nagrinėjant ieškovo suėmimo klausimą, teisėjo veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala. Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovas netinkamai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

10. Atsakovei atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo palaikanti trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021 m. spalio 6 d. rašte išdėstytą poziciją, kad ieškovo reikalavimas Laisvės atėmimo vietų ligoninei yra susijęs su ieškovui tariamai netinkamai suteikta medicinos pagalba, kad tarp ieškovo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės susiklostė paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos civiliniai teisiniai santykiai ir apylinkės teismas tokios bylos kaip pirmoji instancija nagrinėti negali, be to tokiems ginčams yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

11. Atsakovei atstovaujančio Klaipėdos apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovo teiginius, pagrindžiančius jo atstovaujamos įstaigos neteisėtus veiksmus.

11.1 Paaiškino, kad įstaigoje dirbanti bendruomenės slaugytoja turi atitinkamą išsilavinimą (aukštesnįjį) ir atitinka teisės aktuose jai keliamus reikalavimus. Būtent nurodyta slaugytoja teikia medicinines paslaugas ir sprendžia, kada įstaigoje esančiam asmeniui yra reikalingos aukštesnio lygio medicininės paslaugos. Ieškovas nuolat buvo vežamas į medicinos įstaigas, jam buvo teikiama medicininė pagalba, byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Medikų išrašuose yra užfiksuota, kad ieškovą areštinėje buvo laikyti galima, tokio pobūdžio sprendimus priima ne Klaipėdos apskrities VPK, o medikai. Areštinė yra trumpalaikio suėmimo įstaiga, kurioje asmuo gali būti laikomas iki 5 parų. Kiekvieną kartą pristačius ieškovą į suėmimo vietą, jam buvo teikiama tinkama medicininė pagalba, reikalui esant, jis buvo vežamas į valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigas.

11.2 Paaiškino, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad jis buvo neteisėtai filmuojamas. Visų pirma, filmuojamas buvo ne vien ieškovas, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad filmavimas vyko teisėtai, tačiau kartu su filmavimu buvo daromas ir garso įrašas, o tokiam veiksmui reikėjo atskiro leidimo. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į administracinius teismus dėl jo tariamų teisių pažeidimų, tačiau visais atvejais jo skundai nebuvo tenkinami.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

12. Ieškovas reiškia reikalavimą valstybei, atstovaujamai įvairių viešojo administravimo įgaliojimus turinčių subjektų, dėl jo sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Byla nagrinėjama vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-906/2018 (toliau – ir baudžiamoji byla), pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnyje nurodytas baudžiamąsias veikas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Ieškovas sulaikytas 2016 m. gruodžio 5 d.; 2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi ieškovui paskirtas kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki bylos perdavimo teismui. Bylą perdavus nagrinėti teisme, teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. (baudžiamosios bylos XV t., 173–184 l.). Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, ieškovas prašė suėmimo termino nepratęsti, be kita ko, teigė, kad jo sveikata yra pablogėjusi, reikia vykti konsultuotis pas gydytojus, šiems teiginiams pagrįsti ieškovas į bylą pateikė išrašą iš asmens sveikatos istorijos, 2017 m. gegužės 5 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (baudžiamosios bylos XV tomas, 165–168 l.). Iš 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašų turinio matyti, kad ieškovas skundžiasi (duomenys neskelbtini), nurodo, kad negauna gydymo įkalinimo įstaigoje (minėti duomenys nurodyti anamnezėje, nurodoma, kad objektyvi būklė – (duomenys neskelbtini), rekomendacijos – konkrečių vaistų vartojimas).

14. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje, paskirtos teisiamųjų posėdžių datos, teismas nutarė ieškovą etapuoti į paskirtus teismo posėdžius (baudžiamosios bylos XV t. 186–197 l.)

15. Ieškovas pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jo suėmimo terminas (baudžiamosios bylos XVI t., 14–20 l.). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė (baudžiamosios bylos XVI t. 31–45 l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus dėl jo sveikatos būklės, nutartyje nurodė:

„Skunde kaltinamasis S. J. taip pat teigė, kad jis serga, jam reikalinga (duomenys neskelbtini), o Laivės atėmimo vietų ligoninėje jam reikalingas gydymas netaikomas. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo gydomas Laivės atėmimo vietų ligoninėje, jam skirtas gydymas, tačiau byloje jokių objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginį, kad jam Laivės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybės taikyti tinkamo gydymo, nėra.“

16. Ieškovas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą užtikrinti jo teisę į medicinos pagalbą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovas negalėjo tęsti gydymo ligoninėje, nes teismas nustatė netinkamą susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laiką (baudžiamosios bylos XVI t., 110–112 l.). Tą pačią dieną bylą nagrinėjančio teisėjo raštu ieškovas buvo informuotas apie tai, kad teisę gauti medicinos pagalbą turi užtikrinti kardomojo kalinimo įstaiga (Šiaulių tardymo izoliatorius); pažymėjo, kad teismas negavo duomenų apie negalėjimą ieškovą etapuoti, nurodė, kad jei bus pateikti tokie duomenys, klausimas bus sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu (baudžiamosios bylos XVI t., 113 l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkintas ieškovo teiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas ir ieškovo teisės į gydymą pažeidimu. Nutartyje teismas pakartojo 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte ieškovui pateiktą informaciją dėl suimtojo teisės į medicinos pagalbą užtikrinančio subjekto.

17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, taip pat siekdamas užkirsti kelią galimu piktnaudžiavimu skubia medicinos pagalba, sprendė, kad ieškovo teisė į sveikatos priežiūrą bus geriau užtikrinta jam esant kardomojo kalinimo vietoje (ten dirbančių medikų) ir todėl nutarė atšaukti ieškovo etapavimą, o jo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos būdu (baudžiamosios bylos XVII t., 31–32 lapai). Nutartyje teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme, 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisiamasis posėdis nutrūko, nes kaltinamasis pasiskundė sveikatos sutrikimais, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ieškovas buvo išvežtas tyrimams į ligoninę, kur nenustatyta jo sveikatos sutrikimų, trukdančių dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu ieškovas vėl prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, be to, medikai kviesti į areštinę, medikų pažymų, patvirtinančių, kad ieškovas negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, negauta. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, norėtų dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai, nuvykęs į teismo patalpas (baudžiamosios bylos XVII t., 61 l.).

18. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Teisėjų tarybai skundą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų, kurį Teisėjų taryba pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, atliekančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą (baudžiamosios bylos XVII t., 171 l). Išnagrinėjęs pagal kompetenciją jam persiųstus ieškovo skundus, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2017 m. spalio 20 d. raštu ieškovui nurodė, kad pažeidimų, galinčių būti baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo administracinės veiklos priežiūros objektu, nenustatyta (baudžiamosios bylos XVIII t., 125–129 l.).

19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta trims mėnesiams (baudžiamosios bylos XVIII t., 47–58 l.). Ieškovas dėl šios nutarties pateikė skundą (baudžiamosios bylos XVIII t., 79–82 l.), kurį apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė (baudžiamosios bylos XVIII t., 107–119 l.). Pažymėtina, kad skunde dėl 2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties ieškovas aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle, nenurodė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams (baudžiamosios bylos XX t., 137–153 l.).

20. Ieškovas 2018 m. kovo 13 d. pateikė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, tarp priežasčių, be kita ko, nurodęs sveikatos būklę dėl 44 vykimų į ligoninę, (duomenys neskelbtini) dėl jau 60 konvojavimo, suėmimo pratęsimo išskirtinai formaliais pagrindais (baudžiamosios bylos XX t., 181 l.). Šį prašymą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad pataisos namai yra terminuoto laisvės atėmimo ir atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija, o ne suėmimo vykdymo institucija (baudžiamosios bylos XX t., 183 l.).

21. Šiaulių tardymo izoliatorius 2018 m. balandžio 26 d. raštu informavo bylą nagrinėjantį teismą, kad ieškovas 2017 m. balandžio 27 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (baudžiamosios bylos XXI tomas, 65 l.). Gavęs nurodytą informaciją, teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją užtikrinti ieškovo dalyvavimą nuosprendžio paskelbime vaizdo konferencijos būdu (baudžiamosios bylos XXI t., 67 l.), tačiau ieškovas nuosprendžio paskelbime dalyvauti nuotoliniu būdu atsisakė (baudžiamosios bylos XXI t., 77 l). Nuosprendis baudžiamojoje byloje paskelbtas 2018 m. gegužės 4 d. (baudžiamosios bylos XXI t. 79–170 l.).

22. Po nuosprendžio paskelbimo, ieškovui pateikus apeliacinį skundą ir sudarius Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegiją baudžiamajai bylai pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti, ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kurį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo sveikatos būkle ir nekokybiškai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (baudžiamosios bylos XXII t., 44 l.). Prie skundo ieškovas pridėjo įrodymus apie jo sveikatos būklę (baudžiamosios bylos XXII t., 46–76 l.). Iš ieškovo Klaipėdos apygardos teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2017 m. kovo 25., 2017 m. gegužės 6 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatytas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, 2017 m. kovo 18 d. buvo pristatytas į Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, ieškovui esant Klaipėdos apskrities VPK, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovui 11 kartų buvo kviesta greitoji medicinos pagalba.

23. Iš teismui pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. Darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 3987 duomenų matyti, kad ieškovui nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 3, zip priedas 2). Iš byloje esančių medicininių dokumentų turinio matyti, kad ieškovui yra paskirtas ilgalaikis gydymas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3, zip priedai 9–17).

24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, atlikęs ieškovo sveikatos ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EKG 10(58)/2021 (01) padarė išvadą, kad ieškovas (2020 metų duomenimis) atitinka (duomenys neskelbtini) (...) todėl jam dėl ligos ekspertizės akto surašymo metu būtų per sunku atlikti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) patvirtinta 2019 metais, tačiau patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau. (e. b. l. 38–42).

Dėl ieškinio reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tai reiškia, kad teismas ar skirtingi teismai negali daugiau nei vieną kartą iš esmės nagrinėti vieną ir tą patį konkrečių asmenų ginčą – vieną kartą iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių reikalavimų, reiškiamų tuo pačiu pagrindu, ir įsiteisėjus byloje priimtam procesiniam sprendimui, tokio ginčo nagrinėjimas iš naujo negalimas, nes tai reikštų teismo įsiteisėjusio ir privalomo vykdyti procesinio teismo sprendimo (CPK 18 straipsnis) revizavimą.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus atsakovei atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK reiškia remdamasis argumentais, kad ieškovui būnant Klaipėdos apskrities VPK, medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, nekvalifikuotos slaugytojos, šios įstaigos pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę, o įstaigos vadovybė nenagrinėjo ieškovo skundų dėl jam netinkamai teikiamos medicininės pagalbos.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 netenkino pareiškėjo S. J. skundo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d. Nagrinėjamoje byloje teismas, be kita ko, vertino ir ieškovo teiginių esą dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų ieškovui nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba, pagrįstumą. Teismas, be kita ko, nustatė:

Aprašomoji dalis

„Iš 2017-12-16 Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 37 – 38) bei 2017-12-15 Paciento terapinės būklės apžiūros lapo (b. l. 32) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo būti laikomas Areštinėje. Be to, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2017-12-15 Paciento terapinės būklės apžiūros lapas (b. l. 32), Klaipėdos AVPK Kortelės išrašas Nr. 30-02680-16 (b. l. 33), 2017-12-18 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo” (b. l. 35), 2017-12-16 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo suimtajam S. J.” (b. l. 36), 2017-12-18 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo” (b. l. 39), 2017-12-15 tarnybinis pranešimas „Dėl greitosios medikų pagalbos iškvietimo” (b. l. 40) – patvirtina, kad atsakovės atstovas pareiškėjo sveikata rūpinosi taip, kaip tai numatyta teisės aktuose. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos AVPK atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.“

28. Ieškovas administracinėje byloje savo skundą grindė toliau nurodytais argumentais:

„Klaipėdos AVPK viršininkas ne kartą informavo apie tai, jog užbaigus procesinius veiksmus, suimtasis nedelsiant turi būti išvežtas į Izoliatorių. Teigia, kad tik Izoliatoriuje teikiama kasdienė būtina medicininė pagalba. Nurodo, jog dėl analogiškų atsakovės atstovo veiksmų net 29 kartus buvo pristatytas į gydymo įstaigas ir 4 kartus gulėjo stacionare. Mano, kad pareiškėjo atveju buvo būtina skubos tvarka vykdyti Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Akcentuoja, jog vertinant Klaipėdos AVPK 2017-11-20 raštą, galimybė konvojuoti į Izoliatorių visada buvo ir yra. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas pareiškėjo sveikatos būklę, 2017-08-03 nutartimi užtikrino pareiškėjo dalyvavimą procese vaizdo konferencijų būdu. Nurodo, kad 2017-12-15 būnant Areštinės kameroje pasidarė bloga, kreipėsi į medicinos seselę, kuri nurodė, kad neturi vaistų, o vėliau atsirado skausmai (duomenys neskelbtini) srityje, buvo priverstas prašyti greitosios pagalbos. Teigia, kad dėl anksčiau minėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, buvo padaryta žala sveikatai. Akcentuoja, kad dėl atsakovės atstovo kaltės 2017-12-19 nebuvo išsiųstas į ligonines, esant ankstesniam prašymui.“

29. Kaip matyti, administracinėje byloje teismas iš esmės pasisakė dėl ieškovui teikiamų medicininių paslaugų kokybės, jam esant Klaipėdos apskrities VPK 2017 metais, kas iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos dalyku, tiek, kiek tai yra susiję su ieškovo reiškiamu reikalavimu Klaipėdos apskrities VPK. Svarbu pažymėti, kad savo skundą administracinėje byloje ieškovas grindė argumentais, kurie yra iš esmės tapatūs argumentams, ieškovo nurodytiems nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pakartotinai reiškia reikalavimus Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK dėl neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis tuo pačiu faktiniu pagrindu. Minėtos išvados nepaneigia aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė kitokio dydžio prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra reiškiamas Lietuvos valstybei, atstovaujamai ne tik Klaipėdos apskrities VPK, bet ir kitų institucijų, be to, vien piniginės neturtinės žalos išraiškos skirtumas nepaneigia fakto, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės bylos šalys (ieškovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis Klaipėdos apskrities VPK), dalykas (reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą) ir pagrindas (argumentai, kad ieškovui būnant Klaipėdos apskrities VPK 2017 metais, jam nebuvo suteikta kvalifikuota ir tinkama medicinos pagalba) sutampa.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas – yra įsiteisėjęs teismo (procesinis) sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos valstybę atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina.

Dėl ieškinio reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams

31. Ieškinio reikalavimus Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams ieškovas grindžia argumentais, susijusiais su šių subjektų ieškovui teiktų medicininių paslaugų netinkama kokybe, jų neteisėtus veiksmus kildina iš netinkamo šių subjektų, turinčių valstybės įgaliojimus duoti kitiems asmenims privalomojo pobūdžio nurodymus (išskyrus Laisvės atėmimo vietų ligoninę), funkcijų vykdymu.

32. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1–4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tokio pobūdžio bylos yra teismingos administraciniams teismams.

33. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, reikalavimai šio sprendimo 31 punkte nurodytiems atsakovės atstovams yra teismingi administraciniam teismui. Vis dėlto, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į specialiąją teismingumo kolegiją, kuri 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nurodė, kad ieškovo ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ginčas yra mišraus pobūdžio, reikalavimai reiškiami ir dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo galimai neteisėtų veiksmų, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio santykiai.

Motyvuojamoji dalis

34. CPK 27 straipsnyje įtvirtinta bendroji civilinių ginčų teismingumo taisyklė – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą, apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo.

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jam galimai padarytą neturtinę žalą iš esmės sieja su žala ieškovo sveikatai, kuri, ieškovo manymu, atsirado dėl netinkamo atsakovei atstovaujančių institucijų veikimo. Reikalavimus ieškovas grindžia argumentais, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir vėliau, bausmės atlikimo metu, ieškovui buvo skiriamas netinkamas gydymas (netinkami vaistai, nekvalifikuoti medicinos srities darbuotojai, neteisėtas neveikimas – atsisakymas teikti ieškovui reikalingą gydymą). Teismo vertinimu, toks reikalavimų šio sprendimo 31 punkte nurodytiems atsakovės atstovams suformulavimas suponuoja, kad ieškovo reikalavimai minėtiems subjektams yra susiję su galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ieškovui ir jų kokybe, taigi ir ieškovo, kaip paciento, teisių galimu pažeidimu.

36. Kaip minėta, tokio pobūdžio ginčus kaip pirmoji instancija nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 8 punktas). Be to, tokio pobūdžio ginčams yra numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tais atvejais, kai ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o aplinkybėms dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo paaiškėjus po bylos iškėlimo – palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų apie tai, kad jis iki ieškinio padavimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (CPK 179 straipsnis).

37. Pažymėtina, kad tiek trečiasis asmuo 2021 m. spalio 6 d. teismui pateiktame procesiniame prašyme, tiek atsakovei atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovė 2021 m. spalio 12 d. vykusiame teismo posėdyje kėlė klausimą dėl ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo dėl ginčo dalies, susijusios su ieškovo reikalavimais dėl jo kaip paciento teisių pažeidimo, tačiau ieškovas, kuris civiliniame procese buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarko buvo laikomasi, į bylą nepateikė.

38. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, ir nustačius, kad ieškinio reikalavimai dėl ieškovo kaip paciento teisių galimo pažeidimo yra teismingi apygardos teismui kaip pirmos instancijos teismui, taip pat byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl šių reikalavimų, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų atsakovei atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams paliktina nenagrinėta

Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Teisingumo ministerijai

39. Ieškinyje ieškovas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, kuri, pasak ieškovo, atsirado ir dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų. Ieškovas teigia, kad teisėjas nepagrįstai skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą, žinodamas, ieškovas dėl jo sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas, taip pat nurodo, kad teisėjas sąmoningai nepridėjo ieškovo pateiktų dokumentų prie bylos medžiagos, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, sąmoningai sudarė tokias sąlygas, kad ieškovo sveikatos būklė blogėtų, nenagrinėjo ieškovo prašymų, ieškovui esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nurodė nekviesti ieškovui greitosios medicinos pagalbos ir pristatyti ieškovą į teismą, teismo posėdžio metu neleisdavo suteikti ieškovui medikų pagalbos, vertė jį duoti parodymus. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai ir įrodymai nepatvirtina, kad dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.

40. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1–2 dalys). Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

41. Kasacinis teismas ne kartą aiškino, kad CK 6.272 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d.? nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018).

42. Tos pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

44. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmuose jokių teisės pažeidimų nebuvo nustatyta, nors ieškovas aktyviai naudojosi tiek savo procesine teise skųsti teisėjo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismui, tiek teikti neprocesinio pobūdžio skundus įvairioms institucijoms dėl to paties teisėjo veiksmų. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs ieškovo skundus dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, visais atvejais palikdavo pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas (žiūrėti šio sprendimo 15, 19 punktus). Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir ieškovo teiginius dėl jo sveikatos būklės, sąlygojančios negalimumą laikyti jį suimtą. Dėl šio skundo motyvo Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginį, kad jam Laivės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybės taikyti tinkamo gydymo. Teisėjo veiksmų neteisėtumo nenustatė ir Klaipėdos apylinkės teismo administracinę priežiūrą atliekantis Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas (žiūrėti šio sprendimo 18 punktą).

45. Ieškovo argumentai esą bylą nagrinėjantis teisėjas neleido ieškovui susipažinti su byla neatitinka tikrovės, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas periodiškai susipažindavo su bylos medžiaga (žiūrėti, pavyzdžiui, baudžiamosios bylos XVI tomas, 110–113 lapai). Be to, nėra aišku, kaip nurodyta aplinkybė gali būti susijusi su ieškovo sveikatos pablogėjimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas nenagrinėjo jo prašymų (baudžiamosios bylos XVII tomas, 30–32 lapai, 106–108 lapai, XVIII tomas, 89 l., 121–122 l., XX tomas, 96 l. ir kt.).

46. Teiginiai esą teisėjas sąmoningai nepridėjo ieškovo pateiktų dokumentų prie bylos medžiagos, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, sąmoningai sudarė sąlygas ieškovo būklei blogėti, šiam esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nurodė nekviesti ieškovui greitosios medicinos pagalbos ir pristatyti ieškovą į teismą, teismo posėdžio metu neleisdavo suteikti ieškovui medikų pagalbos, vertė jį duoti parodymus yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, juos paneigia baudžiamosios bylos duomenys. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas, gavęs informaciją apie tai, kad ieškovas yra paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nurodė suėmimo įstaigai užtikrinti ieškovo dalyvavimą nagrinėjant bylą nuotoliniu būdu, tačiau ieškovas dalyvauti byloje nuotoliniu būdu atsisakė, pats siekė būti konvojuojamas ilgus atstumus (šio sprendimo 22 punktas). Tokios teismo nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius esą teisėjas savo veiksmais siekė pabloginti ieškovo sveikatos būklę.

47. Sutiktina su atsakovei atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovės nurodytu argumentu, kad ieškovo pateiktame ekspertizės akte yra padaryta išvada dėl jo galimybių atlikti laisvės atėmimo bausmę būtent 2020 metais, o ne 2017 metais. Iš minėto ekspertizės akto duomenų matyti, kad jame yra analizuota ieškovo sveikatos būklė 2019 metais, o padaryta išvada, kad patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas yra susijęs su baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmais sprendžiant ieškovui skirtinos kardomosios priemonės klausimą.

48. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, atmestini kaip nepagrįsti, ieškovui neįrodžius baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl ieškovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Bylos dalį dėl ieškovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė