Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė M. B. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dirbti ir neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. (toliau – M. B.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę K. M. (toliau – K. M.) sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiais veiksmais ir aplinkybėmis: 2018 m. vasario 13 d. apie 00.30 val. būdamas su K. M. bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė ranka jai už rankos, spaudė ranką, stūmė ją, o vėliau tą pačią dieną, apie 09.30 val., būdamas su K. M. jos tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis jai už rankų, ją stūmė bei ranka sugriebė jai už veido ir spaudė veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairiame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose.

1.1. Taip pat jis, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr.1-220-478/2018 (teismo proceso Nr. 1-04-5-00023-2017-5) Kauno apygardos teismo (adresas: Mickevičiaus g. 18, Kaunas) 2018 m. spalio 8 d. posėdyje laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 16.30 val., prisiekęs ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad su P. S. iš P. į V. rajoną, V., o po to į V. grįžo po vidurnakčio, po to V., pavėsinėje šalia pagrindinio kelio, gėrė alų kartu su P. S., kol P. S. atvažiavo paimti kitas asmuo, kuomet iš tikrųjų P. S. grįžo į V. rajoną 2017 m. kovo 2 d. apie 20.54 val., nuo šio laiko iki sulaikymo 2017 m. kovo 3 d. apie 04.15 val. neleido laiko išimtinai su M. B. V. mieste, tačiau, kaip faktines aplinkybes konstatavo Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-236-449/2019), P. S., grįžęs iš kelionės, Varėnos. rajone, V., veikiančios ryšio operatoriaus celės veikimo ribose buvo žymiai anksčiau – 2017 m. kovo 2 d. apie 20.54.10 val., bei buvo kartu su A. Ž. tuo metu, kai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. apie 02.00 val. iki 03.15 val. buvo kraunamos cigaretės į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. vairuojamu automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu atvyko į K. k., V., teritoriją, kur laukė, kol prekės bus sukrautos, automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalinus iš nusikaltimo vietos, dar kiek palaukus, kartu su A. Ž. į pastarojo vairuojamą automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš nusikaltimo vietos G. M. bei A. B. ir vežė juos iš nusikaltimo vietos, kol kelyje Gardinas – Varėna – Vilnius, V. r., M. k. ribose 2017 m. kovo 3 d. apie 04.15 val. buvo sulaikyti pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl M. B. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 235 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

5. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos 2018 m. vasario 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 13 d. įtariamuoju apklaustas M. B. savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau, 2018 m. kovo 15 d., įtariamojo apklausos metu, savo kaltę jis pripažino ir parodė, kad labai gailisi sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sužalojęs savo nepilnametę sugyventinę K. M.. Bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nuteistasis ir vėl nepripažino, tačiau ji įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji K. M. parodė, kad M. B. jai sakė, jog yra užsienyje, tačiau ji tuo suabejojo. 2018 m. vasario 13 d. naktį jis grįžo į namus, pradėjo rėkti ant jos, besibarant jis stipriai sugriebė už kairės rankos, spaudė, ji juto skausmą. Laikydamas už rankos stipriai stūmė ir nukentėjusioji parkrito ant lovos. Kitą diena ji nuvyko pas tėvus pasiimti nėščiosios kortelės. Tėvų namuose rado ir M. B.. Jis paėmė jos dokumentus ir norėjo sudeginti, bet mama neleido, tada jis suplėšė nėštumo kortelę, sugriebė rankomis jai už rankų, stipriai spaudė, jai skaudėjo ir stūmė ją, dėl ko ji atsisėdo ant lovos. Kai ji skambino 112, Modestas griebė už veido ir ją apdraskė. Liudytojas E. B., policijos pareigūnas, parodė, kad policiją iškvietė K. M.. Atvykus buvo matyti, kad nukentėjusioji buvo nėščia. Tuo metu ji buvo apsiverkusi ir susijaudinusi, o ant jos kairio žando matėsi apdraskymas ir mėlynės abiejų žastų srityse. Iš 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 158/2018(06), matyti, kad K. M. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir abi rankas kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Byloje taip pat pateiktas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdėti, kaip K. M. verkdama skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir operatorei nurodo, kad draugas ją mušė. Apygardos teismo vertinimu, šių aukščiau aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė ir tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismas pažymi, kad atleidžiant M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį buvo nurodyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Kauno apygardos teisme 2018 m. gruodžio 13 d. buvo priimta nutartis, kurioje nurodyta, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas M. B., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus, todėl yra pagrindas manyti, jog M. B. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios aplinkybės apylinkės teismui buvo perduotas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, jog M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 235 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau aptarta aukščiau, M. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ištyrė baudžiamosios bylos aplinkybes ir objektyviai neįvertino visų, ypač jį teisinančių įrodymų bei nenurodė kokiais duomenimis rėmėsi, spręsdamas jo kaltės klausimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant klausimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1-220-478/2018), kurioje nurodyta, kad M. B., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį parodė, jog su P. S. iš Plungės grįžo po vidurnakčio, vėliau nuvažiavo į Varėnos naktinę parduotuvę, kur nusipirko alaus ir šį alų kartu su P. S. gėrė pavėsinėje prie Varėnos jūros, kol P. S. atvažiavo paimti draugas. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad šie M. B. parodymai paneigti teisme ištirtų įrodymų visetu, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje bei apie tai informuotinas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino M. B. Kauno apygardos teisme perskaitytą ir pasirašytą priesaiką, dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolą su liudytojo M. B. parodymais, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-220-478/2018), kuriame nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovauja liudytojo M. B. parodymais ir vertina juos kaip melagingus, nes šie liudytojo parodymai yra paneigti byloje ištirtais ir aukščiau aprašytais įrodymais. Apylinkės teismas taip pat rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-236-449/2019), kuria buvo nutarta atmesti nuteistųjų A. Ž. ir P. S. apeliacinius skundus. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų ir liudytojo M. B. parodymai, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, paneigti kitų įrodymu visuma. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. posėdyje duodamas parodymus M. B. nurodė, kad su P. S. iš P. į V. rajoną, V., o po to į V. grįžo po vidurnakčio, po to V., pavėsinėje šalia pagrindinio kelio, gėrė alų kartu su P. S., kol P. S. atvažiavo paimti kitas asmuo. Priimant Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-220-478/2018) teismas konstatavo, kad kaltinamųjų asmens kratų, kratų metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, specialisto išvada bei protokolai paneigia P. S., A. Ž., G. M., A. B. ir liudytojo M. B. parodymus apie tai, kad P. S. nakties metu buvo paimtas iš V., kur su M. B. prie ežero gėrė alų. Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad P. S. naudotas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną Iphone Apple (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 2 d. nuo 09.15.00 val. iki 2017 m. kovo 2 d. 20.54.10 val. buvo užfiksuotas tarp celių, veikiančių (duomenys neskelbtini), ir celių, esančių A. raj., P. raj., R. raj., T. raj., Š. raj., K. raj., K., V. raj., V., t. y. patvirtinami P. S. ir liudytojo M. B. parodymai apie jų važiavimą į Klaipėdos kraštą, tačiau paneigiami jų parodymai, kad grįžo jau po vidurnakčio ir paskui važiavo į V., nes paskutinis pokalbis užfiksuotas 2017 m. kovo 2 d. 20.54.10 val., kai P. S. buvo celės, esančios V., V. raj., veikimo zonoje, t. y. jau grįžęs iš kelionės. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad liudytojo M. B. parodymai kelia pagrįstų abejonių. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartuose procesiniuose dokumentuose tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei pagrįstai konstatavo, jog M. B. parodymai yra paneigti kitų, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Šiuo pagrindu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai sprendė, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nors M. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. kad duodamas parodymus jis nesuvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir supranta bei nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota baudžiamojoje byloje kaip teisiamojo P. S. alibi, tačiau apygardos teismas tokius jo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, būtent M. B., įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtinęs tai ir žinodamas savo procesinės padėties ypatumus, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad tuo metu, kai naktį iš 2017 m. kovo 2 d. į 2017 m. kovo 3 d. buvo daroma nusikalstama veika, kurioje dalyvavo ir P. S., jis teisme liudijo, kad P. S. kartu su juo gėrė alų V. prie ,,jūros”. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad M. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, M. B. parašas po priesaikos tekstu ir išaiškinimu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtina ir tai, kad jam buvo žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino pagrįstai.

7. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra jo subjektyvi nuomonė, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Pripažindamas M. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis bei jo gynėjas, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašė teismo ištaisyti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos. Apygardos teismas sutinka su šiuo nuteistojo gynėjo argumentu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnis numato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės pradžios skaičiavimo netikslumo laikoma rašymo apsirikimu ir tikslintina, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visus būtinuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 235 straipsnio 1 dalyje, būtinuosius požymiu, dėl ko pagrįstai jį pripažino kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. M. B. skunde išdėstyti argumentai deklaratyvūs, jis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jo apeliacinį skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.