- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-236-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. Ž., P. S., G. M., R. S., A. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. ir P. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
A. Ž. (A. Ž.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. Ž. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams bei 94 MGL dydžio (3 540,04 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš nuteistojo A. Ž. nuspręsta konfiskuoti automobilį „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio liudijimą Nr. XXXX ir užvedimo raktelį.
P. S. (P. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš nuteistojo P. S. nuspręsta konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „B“, IMEI XXXX2, su SIM kortele ,,L“.
Iš nuteistųjų A. Ž., P. S., G. M., R. S., A. B. solidariai priteista 26,18 Eur proceso išlaidų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X rinktinei.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. M., R. S. ir A. B., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. Ž. (A. Ž.) ir P. S. (P. S.) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šią nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. A. Ž. ir P. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su G. M. (G. M.), A. B. (A. B.) ir R. S. (R. S.), pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje padėjo gabenti akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 4850 vnt. pakelių cigarečių „F“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, ir kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 13 689,50 Eur, (toliau – Prekes), šiomis aplinkybėmis: po to, kai G. M. kartu su A. B. 2017 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.15 val. Prekes, supakuotas į 15 paketų, bendrais veiksmais nešdami pėsčiomis nugabeno nuo vietos (duomenys neskelbtini), ties Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklu Nr. X, apie 1 km iki sutartos vietos (duomenys neskelbtini), esančiame kelyje (duomenys neskelbtini) bei sukrovė tolesniam gabenimui į R. S. atvairuotą Prekių gabenimui iš anksto parengtą automobilį „VP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Prekes R. S. gabeno toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2017 m. kovo 3 d. apie 03.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini) ribose, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X rinktinės pareigūnų, A. Ž., vykdydamas P. S., kuris, 2017 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.46 val. palaikydamas ryšį telefonu su G. M., koordinavo A. Ž., G. M. ir A. B. veiksmus, nurodymus, 2017 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 04.15 val., vairuodamas automobilį „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje suderintomis aplinkybėmis kartu su P. S. nuvyko netoli kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė ir vežė G. M. su A. B. iš nusikaltimo padarymo vietos, taip pasirūpindami G. M. ir A. B. pasišalinimu iš nusikaltimo padarymo vietos, siekiant išvengti aplinkybių, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, o tuo pačiu pridengdami ir paslėpdami bendrininkus, kol 2017 m. kovo 3 d., apie 04.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini) ribose, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X rinktinės pareigūnų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir prieš jį bylą nutraukti.
2.1. Skunde dėstomi nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principai bei nurodoma, kad šiuos principus pažeidė pirmosios instancijos teismas. Todėl, nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes iš esmės paremtas yra prielaidomis, o ne patikimais įrodymais, šioje byloje itin daug abejonių dėl jo kaltės.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ir nuosprendžio surašymo taisykles. Surašydamas nuosprendį, teismas apsiribojo ištirtų įrodymų (faktų ir liudytojų parodymų) išvardinimu, tačiau nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu nustatė jo kaltę. A. Ž. nuomone, tokių faktų egzistavimas ir liudytojų parodymai savaime neįrodo jo kaltės padarius nusikaltimą. Be to, nuteistasis pažymi, kad įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra.
2.3. A. Ž. nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė parodymus ir paaiškino apie aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos. Jis parodė, kad nakties metu važiuodamas paimti P. S., su kuriuo buvo iš anksto susitaręs, pamatė keliu einančius pažįstamus G. M. ir A. B., kurie apie 20 km buvo nutolę nuo namų, todėl juos ir pavežė. Vėliau, kartu su G. M. ir A. B., jis nuvažiavo į V. ir paėmė P. S.. Po to visiems važiuojant link E. jie buvo sulaikyti policijos ir pasienio pareigūnų. Iki tol, kol sutiko pažįstamus G. M. ir A. B., jis niekur nebuvo sustojęs. Tokius jo, A. Ž., parodymus patvirtino G. M. ir A. B.. Be to, dėl susitarimo jį paimti ir parvežti į namus patvirtino ir pats P. S.. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jo parodymus patvirtino P. S., G. M. ir A. B., o tokie jo ir šių nuteistųjų parodymai nebuvo paneigti kitais įrodymais.
2.4. Apeliaciniame skunde dėstomi liudytojo A. L. parodymai ir nurodoma, kad nors teismas šio liudytojo parodymais rėmėsi, tačiau A. L. parodymai nepaneigia nei jo, A. Ž., nei kitų nuteistųjų parodymų, nes šis liudytojas matė aukštesnį automobilį, tačiau jo markės ir jame buvusių asmenų nematė ir jų negalėjo nurodyti.
2.5. Skunde dėstomi liudytojų R. K. ir V. S. parodymai ir nurodoma, kad nors šie liudytojai parodė, jog, jų manymu, sekamas automobilis „VS“ niekur nebuvo sustojęs, į jį niekas neįlipo ir iš jo neišlipo, tačiau jų parodymai yra abejotini. Nuteistasis nurodo, kad tas kelias, kuriuo jis važiavo, yra ilgas ir vingiuotas, jame yra gan ilgų posūkių, be to, paskui jo automobilį 25-30 km ir 200-300 m atstumu nevažiavo joks automobilis. Pasak A. Ž., liudytojų pareigūnų R. K. ir V. S. parodymai yra nelogiški ir juos paneigia jo, P. S., G. M. ir A. B. bei M. B. parodymai. Skunde nuteistasis pažymi, kad P. S. buvo paimtas iš pavėsinės, esančios už posūkio, be to, šis iš karto įlipo į automobilį, todėl ir šios aplinkybės paneigia pareigūnų parodymus. Todėl, pasak A. Ž., skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik pareigūnų, kurie sekė jo automobilį, parodymais.
2.5.1. Skunde pažymima, kad pareigūnų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jie yra abejotini ir nelogiški. Be to, pasak nuteistojo, pagal teismų praktiką, vertinant parodymų objektyvumą ir patikimumą, reikšminga aplinkybė yra parodymus duodančio asmens procesinė padėtis. Šiuo atveju tai yra pareigūnai, kurie suinteresuoti ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimą.
2.6. Nuteistasis A. Ž. pažymi ir tai, kad jo pirštų atspaudų ar DNR pėdsakų nebuvo rasta. Be to, neužfiksuoti ir telefoniniai pokalbiai, kurie patvirtintų jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.
2.7. Skunde nurodama, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį „VS“, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Be to, šis automobilis nėra nusikaltimo įrankis, nes juo nebuvo vežamos cigaretės, taip pat jis nebuvo naudojamas tiesiogiai, todėl automobilis negali būti konfiskuotas.
3. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas. Nuteistojo P. S. nuomone, jo kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, kurie yra abejotini, nepatikimi ir gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus bei pagrindinius baudžiamosios teisės ir proceso principus. Teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais bei pažeidė rungtyniškumo principą. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas abejonėmis ir prielaidomis, o ne patikimais, pakankamais, leistinais ir teisėtu būdu gautais įrodymais.
3.2. P. S. nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė parodymus ir paaiškino apie aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos. Dėl nusikalstamos veikos jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. nuvažiavo į P. ir ten nupirko automobilį. Šį automobilį, užkrautą ant tralo, vežė į VD. Vakare su M. gėrė alų. A. Ž. žinojo vietą, kurioje jie bus, todėl jį ir paėmė iš tos vietos. Įsėdęs į automobilį pamatė kitus du asmenis. Bevažiuojant A. Ž. pasakė, kad paskui juos važiuoja policija. Sustojo, priėjo policijos pareigūnai, o po kelių minučių atvažiavo ir pasieniečiai, padarė kratą. Pas jį rado telefoną „I“, piniginę, pasą ir apie 900 Eur, o telefoną „B“ paėmė namuose. Su savimi jokio telefono „B“ jis neturėjo, šio telefono į P. nesivežė. Kratos metu telefoną iš dešinės kišenės ištraukė R. K.. Skunde pažymima, kad jo parodymus, susijusius su susitarimu dėl A. Ž. paėmimo, patvirtino pats A. Ž., G. M. ir A. B.. Be to, jo, P. S., parodymus patvirtino ir liudytojas M. B., į kurio parodymus teismas nepagrįstai neatsižvelgė.
3.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jo, P. S., parodymus paneigia įrodymų visuma ir teismas rėmėsi liudytojo A. L. parodymais. Skunde dėstomi liudytojo A. L. parodymai ir nurodoma, kad šio liudytojo parodymai nepaneigia jo ir kitų nuteistųjų parodymų, nes A. L. matė aukštesnį automobilį, tačiau jo markės ir jame buvusių asmenų nematė ir negalėjo nurodyti.
3.4. Skunde dėstomi liudytojų R. K. ir V. S. parodymai. Nurodoma, kad nors šie liudytojai parodė, jog, jų manymu, sekamas automobilis „VS“ niekur nebuvo sustojęs, į jį niekas neįlipo ir iš jo neišlipo, tačiau jų parodymai yra abejotini. P. S. nurodo, kad tas kelias, kuriuo jis važiavo, yra ilgas ir vingiuotas, jame yra gan ilgų posūkių, be to, paskui jo automobilį 25-30 km ir 200-300 m atstumu nevažiavo joks automobilis. Nuteistojo nuomone, liudytojų pareigūnų R. K. ir V. S. parodymai yra nelogiški ir juos paneigia jo, P. S., A. Ž., G. M. ir A. B. bei M. B. parodymai. Skunde pažymima, kad jis, P. S., buvo paimtas iš pavėsinės, esančios V. už posūkio, be to, jis iš karto įlipo į automobilį, todėl ir šios aplinkybės paneigia pareigūnų parodymus.
3.4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jie yra abejotini ir nelogiški bei tokių parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Be to, pasak nuteistojo P. S., pagal teismų praktiką, vertinant parodymų objektyvumą ir patikimumą, reikšminga aplinkybė yra parodymus duodančio asmens procesinė padėtis. Pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia pateisinti savo veiksmus bei pagrįsti kaltinimą. Nuteistojo nuomone, teismas ignoravo aplinkybę, kad pareigūnų parodymai yra akivaizdžiai nukopijuoti žodis žodin vieni nuo kitų. Be to, nuteistojo P. S. nuomone, identiški pareigūnų parodymai suteikia pagrindo manyti, jog tyrėja realiai neapklausė pareigūnų, nevykdė BPK reikalavimų, keliamų liudytojų apklausai, t. y. liudytojas parodymus duoda pirmuoju asmeniu ir pats pasakoja, ką matė. Nors teismas pripažino, kad jų parodymai yra labai panašūs, tačiau vis tiek jais vadovavosi. Pasak nuteistojo, tokiu būdu buvo padaryti BPK pažeidimai, todėl teismas negalėjo šių parodymų pripažinti patikimais ir leistinais bei jais vadovautis. Asmenų parodymai gali būti vertinami patikimais, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 399/2011). P. S. nuomone, esant tokiai situacijai, teismas visas abejones privalėjo vertinti jo naudai, tačiau to nepadarė.?
3.4.2. Pasak P. S., teismas nepagrįstai nurodė, kad jo kaltę patvirtina ir tai, jog sulaikymo metu pas jį tariamai buvo rastas mobilusis telefonas „B“. Nuteistasis nurodo, kad sulaikymo metu iš jo buvo paimtas tik vienas „I“ telefonas, o A. B. parodė, jog iš jo buvo paimtas „B“ telefonas. Tuo tarpu liudytojai R. K. ir V. S. teisme neprisiminė, kokie daiktai iš kokių asmenų buvo paimti, todėl, nuteistojo nuomone, neatmetama galimybė, jog paimti daiktai galėjo būti sumaišyti ir kratos protokolai galėjo būti neteisingai užpildyti. Be to, šie liudytojai patvirtino, kad jų sulaikymo vietoje nebuvo surašyti poėmio protokolai, o tokie protokolai buvo surašyti sugrįžus į rinktinę. Tai, nuteistojo nuomone, akivaizdus BPK pažeidimas. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, asmens kratos protokolas turi būti surašomas procesinio veiksmo atlikimo metu – toje pačioje asmens sulaikymo vietoje. Teisme pareigūnai negalėjo paaiškinti pas ką ir kokius daiktus išėmė, kaip tuos daiktus supakavo ir nuvežė iki rinktinės, kur vėliau surašė protokolus. P. S. nuomone, teismas neteisingai nurodo, kad tyrimo veiksmo protokolus galima surašyti ir gerokai vėliau kitoje vietoje, net ir vėliau nurodant jau įvykusio veiksmo atlikimo datą ir laiką. Su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone nuteistasis nesutinka, nes toks išplėstinis įstatymo interpretavimas iš esmės įteisintų ikiteisminio tyrimo dokumentų klastojimą. Be to, tokiu atveju, pasak nuteistojo, visiškai neaišku, kur paimti daiktai buvo per laikotarpį nuo realaus tyrimo veiksmo atlikimo iki tokio veiksmo protokolo surašymo, kas ir kur juos laikė, kaip tie daiktai buvo supakuoti, ar nebuvo pažeisti, pakeisti ar per tą laiką ant jų neatsirado pašalinių pėdsakų ir pan. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis P. S. yra įsitikinęs, kad teismas neteisingai taikė BPK ir pažeidė suformuotą teismų praktiką, taip pat teisės principus ir jo teises. Įrodymai, gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, negali būti teismo pripažinti teisėtais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, teismas nepaneigė A. B. parodymų, kad telefonas „B“, IMEI XXXX0, buvo paimtas iš pastarojo ir jis tuo telefonu naudojosi.
3.5. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi duomenimis apie telefonų prisijungimus prie celių ir tokius duomenis vertino kaip patikimus įrodymus, nes telefonų operatoriai pateikė duomenis, kad šie duomenys nėra patikimi ir šiuo atveju telefonas realiai galėjo būti nutolęs net iki 25 km nuo celės, prie kurios yra įvykęs telefono prisijungimas.
3.6. Skunde nurodoma, kad svarbu ir tai, kad nuteistojo P. S. pirštų atspaudų ar DNR pėdsakų nebuvo rasta.
Teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. gynėjas prašo A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo P. S. gynėjas prašo P. S. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniai skundai atmetami.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje yra paduoti tik nuteistųjų A. Ž. ir P. S. apeliaciniai skundai, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių nuteistųjų ir jų paduotų skundų.
6. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visetą, pašalino aplinkybes dėl organizuotos grupės, o jokių kitų nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų A. Ž. ir P. S. naudai, byloje nėra. Iš apeliacinių skundų turinio matosi, kad in dubio pro reo principo pažeidimą nuteistieji sieja su, jų manymu, netinkamu įrodymų vertinimu. Surašydamas nuosprendį BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų teismas taip pat nepažeidė. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad R. S. pasiūlė G. M. ir A. B. už atlygį sunešti ir pakrauti į automobilį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pastariesiems sutikus, nuvežė juos savo vairuotu automobiliu „VP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklų Nr. X ir Nr. XX rastus permestus 15 vnt. paketų su 4 850 vnt. pakelių cigarečių „F“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudaro 13 689,50 Eur, G. M. ir A. B., nešdami pėsčiomis, nugabeno apie 1 km iki sutartos vietos (duomenys neskelbtini), esančiame kelyje (duomenys neskelbtini) ir sukrovė tolesniam gabenimui į R. S. atvairuotą cigarečių gabenimui iš anksto parengtą (su išimtomis sėdynėmis) automobilį „VP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 15 vnt. paketų su 4 850 vnt. pakelių cigarečių „F“ gabeno toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol kelyje (duomenys neskelbtini) ribose, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X rinktinės pareigūnų. Tuo metu, kai buvo kraunamos cigaretės į automobilį „VP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž., vairuodamas automobilį „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir P. S., atvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur laukė, kol prekės bus sukrautos, P. S., mobiliojo ryšio telefonu bendraudamas Messenger programa su G. M., davė pastarajam ir kartu buvusiam A. B. nurodymus, kur toliau eiti, automobiliui „VP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalinus iš nusikaltimo vietos, dar kiek palaukus A. Ž., vairuodamas automobilį „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kartu buvusiu P. S. paėmė iš nusikaltimo vietos G. M. bei A. B. ir vežė juos iš nusikaltimo vietos, kol kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X rinktinės pareigūnų.
8. Kaip minėta, šioje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistieji A. Ž. ir P. S., todėl teisėjų kolegija patikrino šią bylą tik dėl šių nuteistųjų ir tiek, kiek to prašoma jų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Kad A. Ž. ir P. S., veikdami bendrininkų grupe su R. S., G. M. ir A. B., pažeisdami nustatytą tvarką padėjo R. S., G. M. ir A. B. neteisėtai disponuoti (gabenti) akcizais apmokestinamomis prekėmis (4 850 vnt. pakelių cigarečių „F“), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, patvirtina liudytojų A. L., R. K., V. S. parodymai, liudytojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, Vilniaus teritorinės muitinės raštas dėl prekių vertės nustatymo, kratų ir apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. 11-522(17) bei kiti rašytiniai duomenys. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.
10. Nuteistasis P. S. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas jį kovo 2 d. atvažiavo M. B. iš V. ir paprašė kartu nuvažiuoti apžiūrėti automobilio į P. Ten nuvažiavo, M. B. nusipirko tą automobilį, jį pasikrovę ant tralo vežė į VD. Jis užmokesčio už pagalbą neėmė, todėl M. B. pasiūlė išgerti. Jie gėrė toje vietoje, iš kurios jį paėmė A. Ž.. Pastarasis žinojo, kad jie ten bus. Įlipęs į A. Ž. automobilį pamatė kitus du nuteistuosius. Važiuojant A. Ž. pasakė, kad paskui juos važiuoja policija. Sustojo ir prie jų priėjo policijos pareigūnas ir atvažiavo pasieniečiai. Kratos metu pas jį buvo surastas telefonas „I“, o kitas telefonas „B“ buvo surastas jo namuose.
10.1. Kitas nuteistasis A. Ž. teisme irgi kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš E. į V. važiavo paimti P. S.. Pravažiavęs PJ kaimą pamatė du vyrus, kurie stabdė automobilius. Sustojo ir pamatė, kad tai buvo jo pažįstami G. M. ir A. B.. Jiems pasakė, kad nuvažiuos paimti P. S. ir tada juos parveš. Nuvažiavo į aikštelę, esančią V., kurioje buvo P. S.. Pastarasis parūkė ir įlipo į automobilį. Pavažiavę apie 20 km pamatė policijos automobilį su švyturėliais ir sustojo. Nuteistasis paaiškino, kad kovo 1 d. susitarė su P. S., kad jį paims 3 val. iš pavėsinės. Jam P. S. minėjo, kad jo pažįstamas paprašė pargabenti automobilį. Tą naktį jis telefono neturėjo, niekam neskambino ir SMS žinučių nerašė.
11. Apie tokias aplinkybes nuteistieji P. S. ir A. Ž. nurodo ir apeliaciniuose skunduose. Abu nuteistieji nurodo ir tai, kad apie tokias aplinkybes parodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir šios aplinkybės paneigtos nebuvo. Be to, pasak jų, tokius jų parodymus patvirtina ir kiti nuteistieji, o P. S. parodymus dar ir liudytojas M. B..
12. Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su tuo, kad nuteistųjų P. S. ir A. Ž. susitarimą dėl P. S. paėmimo iš aikštelės V. mieste ir tokį neva jo paėmimą patvirtino kiti nuteistieji G. M. ir A. B. bei liudytojas M. B.. Liudytojas M. B. parodė, kad prieš kurį laiką aptarė automobilio pervežimą iš P. į VD., o po to, kai automobilį pervežė, pasiūlė P. S. išgerti. Jie gėrė aikštelėje, esančioje V., keli metrai nuo pagrindinio kelio. Po to P. S. atvyko paimti. Nuteistieji G. M. ir A. B. teisme parodė, kad iš miško sunešę maišus su cigaretėmis ir šiuos maišus sukrovę į R. S. automobilį bei šiam nuvažiavus jie nuėjo pakui tą automobilį. Po to prie jų sustojo automobilis, kurį vairavo A. Ž.. Šis juos paėmė ir jie nuvažiavo paimti P. S. į aikštelę V. Po to juos sustabdė policija ir pasieniečiai.
13. Tačiau tokie nuteistųjų ir liudytojo M. B. parodymai, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, paneigti kitų įrodymų visuma. Be to, tokie tiek pačių nuteistųjų P. S. ir A. Ž. parodymai, tiek ir kitų nuteistųjų G. M. ir A. B. bei liudytojo M. B. parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių. Neįtikinama, kad dėl P. S. paėmimo nakties metu iš aikštelės, esančios V., nuteistieji susitarė net prieš dieną ir aptarė tokias tikslias detales kaip vietą ir laiką. Tuo tarpu iš nuteistojo P. S. ir liudytojo M. B. parodymų galima suprasti, kad M. B. išgerti aikštelėje P. S. pasiūlė tik po automobilio pervežimo bei už tokią paslaugą P. S. atsisakius piniginio atlygio. Be to, kelia abejonių ir tai, kad pagal tariamą išankstinį susitarimą A. Ž. nakties metu važiuojant iš E. paimti P. S., buvusio tariamai aikštelėje V., tarpusavyje net nekontaktavo, nesitikslino laiko ir vietos. Nors ikiteisminio tyrimo metu P. S. buvo nurodęs, kad SMS žinute pasiteiravo A. Ž., ar šis galėtų jį paimti, nes prieš dvi dienas apie tai buvo minėjęs, tačiau jokie bylos duomenys to nepatvirtina. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo ir tai, kad jų parodymus patvirtina ir G. M. bei A. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuteistųjų parodymai irgi kelia abejonių. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad P. S. paėmė nuo parduotuvės, o A. B. apskritai negalėjo pasakyti kurioje vietoje buvo paimtas P. S.. Tuo tarpu teisme abu šie nuteistieji jau nurodė, kad P. S. nuvažiavo paimti į V. esančią aikštelę. Tokius nuteistųjų abejonių keliančius parodymus paneigia ir kiti bylos duomenys.
14. Pirmiausia liudytojų A. L., V. S. ir R. K. parodymai paneigia nuteistųjų ir liudytojo M. B. parodymus apie tai, kad P. S. buvo kartu su liudytoju pavėsinėje, esančioje aikštelėje V. mieste, ir būtent iš šios aikštelės P. S. buvo paimtas tik po to, kai A. Ž. atsitiktinai paėmė kitus du nuteistuosius ir tuo pačiu patvirtina, jog A. Ž. jau kartu su P. S. važiavo ne pro šalį, kur po cigarečių sunešimo nuo Lietuvos sienos ir sukrovimo į R. S. automobilį ėjo G. M. ir A. B., o tikslu juos paimti ir išvežti iš nusikaltimo vietos.
15. Įvykio metu vykdydamas savo darbines funkcijas A. L. aplinką stebėjo termovizoriaus pagalba. Jis parodė, kad apie 2 val. pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo, o po to nuo valstybės sienos iš miško išėjo du asmenys ir kažką sukrovė į tą automobilį. Po kurio laiko atvažiavo dar vienas automobilis, truputi aukštesnis, „minivenas“. Tada pirmas automobilis, kuris buvo ilgesnis, nuvažiavo, o į tą antrą automobilį, kuris buvo aukštesnis, sulipo tie du asmenys. Po to ir šis automobilis nuvažiavo link K. Po kurio laiko per raciją išgirdo, kad šie automobiliai buvo sustabdyti, pirmame automobilyje buvo surastos cigaretės, o antrame – sėdėjo keturi asmenys. Iš esmės apie tokias aplinkybes liudytojas parodė ikiteisminio tyrimo metu, o šiuos savo parodymus dar ir patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t.,82-83, 86-87, 88-90 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio procesinio veiksmo metu nustatyta, jog iš vietos, kur liudytojas stebėjo aplinką termovizoriumi, matosi vieta, kur du asmenys į atvažiavusį automobilį pakrovė nešulius, bei vieta, kur į „miniveną“ automobilį sulipo nešulius sukrovę asmenys, todėl netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentu, kad pareigūnas liudytojas A. L. matė aukštesnį automobilį, tačiau šio automobilio markės ir jame sėdėjusių asmenų nematė ir jų nenurodė, tačiau negalima sutikti su tuo, kad šio liudytojo parodymai nepaneigia nuteistųjų parodymų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Kiti įrodymai būtent ir patvirtina, kad liudytojo A. L. nurodytame aukštesniame, „minivene“, t. y. automobilyje „VS“, kuris vėliau buvo sustabdytas kitų pareigūnų, ir sėdėjo visi keturi nuteistieji – A. Ž., kuris vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo P. S. ir G. M. bei A. B..
17. Po to, kai automobilis „VS“ nuvažiavo iš liudytojo A. L. stebėjimo vietos, šį automobilį sekė kiti pareigūnai V. S. ir R. K.. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. Ž. ir P. S. ginčija liudytojų V. S. ir R. K. parodymus ir nurodo, kad jų parodymai yra abejotini ir nelogiški, nes, pasak abiejų nuteistųjų, kelias, kuriuo jie važiavo, yra ilgas ir vingiuotas, yra gan ilgų posūkių, be to, paskui jų automobilį niekas nevažiavo. Nuteistieji nurodo ir tai, kad P. S. buvo paimtas iš pavėsinės, esančios už posūkio, o šis iš karto įlipo į sustojusį automobilį. Liudytojai V. S. ir R. K. parodė, kad atsilikę 200-300 m šį automobilį sekė apie 30 km. Abu liudytojai patvirtino, kad automobilį stebėjo nepertraukiamai, jį matė nuolatos. Šis automobilis nebuvo sustojęs, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo. Iš esmės apie tokias aplinkybes V. S. ir R. K. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 76-77, 79-80 b.l.). Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad pareigūnų V. S. ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose užfiksuoti jų parodymai buvo surašyti identiškai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra identiški, nes liudytojas V. S. apklausiamas nurodė, kad žinojo, jog automobiliu „VS“, kurį jie persekiojo, naudojosi A. Ž.. Nepaisant to, teismas pripažino, kad šių liudytojų apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra itin panašūs, tačiau paaiškino tokių parodymų priežastis. Teismas nurodė, kad abu liudytojai ne tik dalyvavo vienoje operacijoje, tačiau ir vykdė tą pačią užduotį bei vyko tuo pačiu automobiliu, todėl jų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra panašūs, esminių neatitikimų ir prieštaravimų tarp jų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. liudytojų apklausos, buvo atliekami pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.
18. Priešingai nei nurodoma P. S. apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo veiksmai (apklausos) buvo atliekami pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad byloje nėra ir tokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo išvadai, jog pareigūnai V. S. ir R. K. būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius. Aplinkybės, kad šie liudytojai yra pareigūnai ir davė parodymus apie aplinkybes, įvykusias jiems atliekant darbo metu teisėtus veiksmus, irgi nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu ir objektyvumu. Be to, priešingai nei nuteistųjų, pareigūnų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Nors ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose užfiksuoti jų parodymai yra itin panašūs, tačiau esminių neatitikimų ir prieštaravimų tarp jų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais ir tokius jų parodymus vertinti kritiškai.
19. Kaip minėta, nors ir galima sutikti su tuo, kad liudytojas A. L. termovizoriaus pagalba matė tik automobilių savybes ir tai, jog į pirmąjį automobilį buvo sukrautos cigaretes, o šias cigaretes sukrovę asmenys įlipo į antrąjį, tačiau jo parodymus patvirtina ir papildo kiti įrodymai. Iš apžiūrų protokolų (1 t., 22-26, 27-40 b.l., 2 t., 118-119, 120-124 b.l.) matosi, kad buvo apžiūrėti du sustabdyti automobiliai – „VP“ ir „VS“. Iš prie apžiūros protokolų pridėtų nuotraukų akivaizdu, kad automobilis „VP“ yra ilgesnis už automobilį „VS“, o pastarasis automobilis yra aukštesnis nei pirmasis. Apžiūros protokole (1 t., 22-26, 27-40 b.l.) nurodyta, kad automobilyje „VP“ rasti 4850 vnt. cigarečių „F“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Vilniaus teritorinės muitinės raštas dėl prekių vertės nustatymo patvirtina, kad šių rastų cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais 2017 m. kovo 3 dienai vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 13 689,50 Eur (4 t., 5 b. l.). Tuo tarpu iš bylos matosi, to neneigia ir patys nuteistieji, kad pareigūnams sustabdžius automobilį „VS“, kurį A. L. įvardino kaip „miniveną“ ir aukštesnį už pirmąjį, jame sėdėjo A. Ž., šalia jo P. S. ir G. M. bei A. B.. Būtent apie tokias aplinkybes ir parodė pareigūnai A. L., V. S. ir R. K.. Be to, nuolat stebėję ir sekę šį automobilį V. S. ir R. K. paneigė, kad automobilis „VS“ buvo sustojęs paimti P. S. ir patvirtino, jog šis automobilis, kuris buvo sustabdytas ir jame sėdėjo keturi nuteistieji, niekur sustojęs nebuvo ir į šį automobilį nei įlipo, nei išlipo jokie asmenys.
20. Sustabdžius automobilius „VP“ ir „VS“, buvo atliktos ne tik šių automobilių apžiūros, bet ir sulaikytų P. S., A. Ž., G. M. ir A. B. bei R. S. asmenų kratos.
21. Skunde P. S. nurodo, kad sulaikymo metu iš jo buvo paimtas tik vienas mobilusis telefonas ir tai buvo „I“ telefonas, o kitas mobilusis telefonas „B“ buvo paimtas jau jo namuose. Nuteistasis nurodo ir tai, kad A. B. parodė, kad būtent iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „B“.
22. Galima sutikti su nuteistojo P. S. apeliacinio skundo argumentu, kad iš jo gyvenamosios vietos iš tikrųjų buvo paimtas mobilusis telefonas „B“, tai patvirtina kratos protokolas (1 t., 149-154, 155-159 b.l.). Tačiau iš asmens kratos protokolo matosi, kad ir sulaikymo metu atliktos kratos metu pas P. S. buvo rastas ir paimtas ne tik mobilusis telefonas „I“, bet ir mobilusis telefonas „B“, unikalus numeris XXXX2 (5 t., 66-68 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ir tos pačios firmos – „B“, tačiau du skirtingi mobilieji telefonai buvo paimti iš P. S., vienas iš jų buvo paimtas iš karto sulaikius nuteistąjį, o kitas jau jo gyvenamojoje vietoje. Iš dalies galima sutikti su tuo, kad A. B. teisme parodė, kad sulaikymo metu iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „B“, tačiau to nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Sulaikymo vietoje buvo atlikta ir A. B. krata, tačiau asmens kratos protokole nurodyta, kad pas jį buvo rastas ir paimtas tik pasas (5 t., 165-166 b.l.). Tą pačią dieną savanoriškai A. B. pateikė kitus daiktus, tačiau tai buvo tik guminiai batai, kuriuos avėjo sulaikymo metu (5 t., 167-168 b.l.). Taigi, pas A. B. joks telefonas, juo labiau būtent „B“, nei pas jį buvo surastas, nei jis pats pateikė. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu pats A. B. parodė, jog su savimi telefono neturėjo (5 t., 158-159 b.l.), todėl nėra pagrindo tikėti tik teisminio nagrinėjimo metu A. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „B“ ir jis šiuo telefonu naudojosi. Be to, pirmosios instancijos teismas A. B. teisme duotus parodymus apie tai, kad telefonu „B“ rašė žinutes ir skambino asmeniui, kuris turėjo juos parvežti iš nusikaltimo vietos, paneigė šio mobiliojo telefono išklotinėmis (2 t. 44-53 b.l.), kuriomis nustatyta, kad telefonas „B“ 2017 m. kovo 1-3 d. veikė per interneto ryšį ir šiose išklotinėse nėra užfiksuoti nei žinutės, nei skambučiai. Tai, kad A. B. nusikaltimo metu turėjo mobilųjį telefoną „B“, kurio unikalus numeris XXXX2, ir šiuo telefonu naudojosi, nepatvirtina, o, priešingai, paneigia ir kiti įrodymai.
23. Tuo tarpu aplinkybę, kad sulaikymo metu būtent iš P. S. buvo paimtas mobilusis telefonas „B“, patvirtina ne tik jo asmens kratos protokolas, bet ir pareigūnai R. K. ir V. S.. Galima sutikti su nuteistuoju P. S., kad pareigūnai neatsiminė kokie daiktai iš kokių sulaikytų asmenų buvo paimti sulaikymo metu, tačiau V. S. parodė, kad vienas iš paimtų telefonų buvo „B“. Teisiamojo posėdžio metu apklausiant R. K. ir V. S. buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 76-77, 79-80 b.l.). Apie sulaikymo ir asmenų kratų aplinkybes liudytojai geriau prisiminė iš karto po įvykio, po perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie šiuos parodymus patvirtino. Abu parodė, kad būtent iš P. S. buvo paimti du mobilieji telefonai, o vienas iš jų – „B“. Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad pareigūnai po daugiau nei metų laikotarpio galėjo neatsiminti tikslių aplinkybių dėl paimtų daiktų iš konkrečių nuteistųjų, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog paimti daiktai iš nuteistųjų galėjo būti supainioti, o asmens kratos protokolai galėjo būti užpildyti neteisingai. Teisiamojo posėdžio metu V. S. paaiškino asmens kratos atlikimo eigą. Jis nurodė, kad rastus daiktus, telefonus sudeda prie kiekvieno asmens, pažymi kurio asmens yra telefonas, tokius daiktus sudeda taip, kad jie nesusipainiotų, po to pasidalina su kolegomis ir kiekvienas turi skirtingo asmens daiktus. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju sulaikytų asmenų kratos būtų atliktos kitaip ir nesilaikant šios tvarkos. Apeliaciniame skunde P. S. nurodo ir tai, kad sulaikymo vietoje nebuvo surašyti poėmio protokolai, o tai, pasak nuteistojo, yra BPK pažeidimas. Apie tai šio nuteistojo gynėjas jau buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su P. S. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BPK nuostatas, pažeidė teismų praktiką ir teisės principus. Atliekamų tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisingai nurodė, jog įvykio vietos apžiūros protokolas gali būti surašomas ir ne pačioje įvykio vietoje, procesinio veiksmo atlikimo metu. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda). Iš asmens kratų protokolų (4 t., 154-156 b.l., 5 t., 66-68, 165-166 b.l., 6 t., 39-41 b.l.) matosi, kad juose nurodyta ir tyrimo veiksmo atlikimo vieta, ir tokių veiksmų laikas. Tiek iš P. S., tiek ir iš kitų nuteistųjų asmens kratos protokolų matosi, kad nenurodydami jokių pastabų nuteistieji pasirašė šiuose protokoluose. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog iš sulaikytų asmenų paimti mobilieji telefonai galėjo būti sumaišyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog asmens kratos protokolas buvo surašytas ne įvykio vietoje, o tarnybinėse patalpose, nėra BPK pažeidimas, suteikiantis pagrindą nesivadovauti šių procesinių veiksmų atlikimo metu fiksuotais duomenimis, nustatant faktines bylos aplinkybes. Apie galimybę supainioti iš sulaikytų nuteistųjų paimtus daiktus jau buvo pasisakyta ir tokia galimybė atmesta.
24. Be to, aplinkybę, kad mobilųjį telefoną „B“, kurio unikalus numeris XXXX2, turėjo būtent P. S., kuris buvo kartu su A. Ž., ir kontaktavo su G. M., kuris buvo su A. B., patvirtina ir kiti įrodymai. Iš specialisto išvados Nr. 11-522(17) ir prie šios išvados pridėto DVD disko apžiūros protokolo (3 t., 1-43, 109-112 b.l.) bei mobiliojo telefono „B“, unikalus numeris XXXX2, apžiūros protokolo (3 t., 47-50, 51-58 b.l.) matosi, kad buvo apžiūrėti sulaikytų nuteistųjų asmens kratos metu rasti ir paimti mobilieji telefonai. Nustatyta, kad nuteistojo P. S. mobiliojo telefono „B“ paskyros pavadinimas yra „P“, naudotojo vardas – YYY5, tuo tarpu nuteistojo G. M. irgi asmens kratos metu rasto mobiliojo telefono „B“ paskyros pavadinimas „F“, o naudotojo vardas – YYY2. Minėtame P. S. mobiliojo telefone „B“, unikalus numeris XXXX2, rastas ir adresatas „F“, kurio naudotojo vardas – YYY2, t. y. G. M.. Šio telefono pokalbių programėlėje užfiksuotas P. S. („P“) ir G. M. („F“) susirašinėjimas 2017 m. kovo 3 d. nuo 03 val. 18 min. iki 03 val. 46 min. bei balso įrašas, kurį 03 val. 43 min. atsiuntė „F“. Iš pokalbių matosi, kad P. S., vartodamas daugiskaitą, rašo „mes jau arti, būkit pasiruošę“, o G. M. atsako „gerai“. Po to P. S. nurodo eiti prie kapinių ir patikslina „kur maišus atidavėte“. Nacionalinės žemės tarnybos raštai (4 t., 36-4, 43-46 b.l.) patvirtina, kad V. rajone, K. yra K. kaimo kapinės. Keliasdešimt kartų P. S. siunčia G. M. klaustukus, o šis atsiunčia garso įrašą, kad „mašina jau seniai išvažiavo, viską į mašiną sumetėm, šituos su maišais“. Tada P. S. G. M. praneša „važiuojame, išeikite“, į tai G. M. atsako „gerai“ ir netrukus P. S. praneša „mes jau atvažiavome“. Atsižvelgiant į tai ir į jau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad mobiliuoju telefonu „B“, kurio unikalus numeris XXXX2, naudojosi būtent P. S., o asmens kratos metu pas jį ir buvo rastas šis telefonas. Šiame telefone rastų pokalbių (susirašinėjimo ir balso įrašo) turinys ir vartojama daugiskaita patvirtina, kad su A. Ž. pasiimti G. M. ir A. B. kartu važiavo ir P. S. bei tuo pačiu dar kartą paneigia nuteistųjų ir liudytojo M. B. parodymus bei apeliaciniuose skunduose nurodomą versiją, kad P. S. buvo V. esančioje pavėsinėje su liudytoju M. B.. Be to, teismas nurodė, kad tokius parodymus paneigia ir iš kaltinamųjų asmens kratų, kratų metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės (2 t., 44-53 b.l.), specialisto išvada (3 t., 108-112 b.l.) bei apžiūros protokolai (3 t., 1-43, 47-58 b.l.), nes šiais duomenimis nustatyta, kad P. S. naudotas abonentinis Nr. GGGGGG, kurio SIM kortelė buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną „I“, 2017 m. kovo 2 d. nuo 09.15.00 val. iki 2017 m. kovo 2 d. 20.54.10 val. buvo užfiksuotas tarp celių, veikiančių (duomenys neskelbtini), ir celių, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. patvirtinami P. S. ir liudytojo M. B. parodymai apie jų važiavimą į KL. kraštą, tačiau paneigiami jų parodymai, kad grįžo jau po vidurnakčio ir paskui važiavo į V., nes paskutinis pokalbis užfiksuotas 2017 m. kovo 2 d. 20.54.10 val., kai P. S. buvo celės, esančios VD, V. raj., veikimo zonoje, t. y. jau grįžęs iš kelionės. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi duomenimis apie prisijungimus prie celių. Galima sutikti su tuo, kad telekomunikacijų bendrovė, teikianti mobilaus ryšio paslaugas, pateikusi 2017 kovo 1, 2, 3 dienomis veikusių bazinių stočių (celių) adresus, koordinates ir antenų veikimo kryptis, nurodė, kad miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0.2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5-20 km (2 t., 27-28, 29-32 b.l.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuos duomenis vertinti kaip nepatikimus nėra pagrindo. Nors ir yra celės veikimo paklaidos galimybė, tačiau šiuos duomenis teismas įvertino kartu su kitais jau nurodytais įrodymais. Tuo tarpu nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad išvis jokie jo pokalbiai neužfiksuoti, kurie patvirtintų jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. ir G. M. nuo to momento, kai buvo atvežti į nusikaltimo vietą, iki tol, kol buvo iš jos išvežti, buvo visą laiką kartu vienas kito matymo zonoje ir nė vienas iš jų atskirai niekur nevažiavo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad A. Ž. nekontaktavo su A. B. ir G. M., nes jis viename automobilyje buvo kartu su P. S., kuris būtent ir palaikė ryšį su G. M.. Ta aplinkybė, kad A. Ž. nebendravo su P. S., kaip jau buvo nurodyta, nors ir netiesiogiai, bet irgi patvirtina, jog jie buvo kartu ir jau būdami kartu pasiėmė kitus nuteistuosius, kuriuos išvežė iš nusikaltimo vietos.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nuteistųjų parodymų nelogiškumą ir nurodomas neįtikinamas aplinkybes, kurias paneigė jau aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. ir A. Ž. parodymus įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad P. S. ir A. Ž. parodymus paneigia kitų įrodymų visuma, taip pat pagrįstai atmetė ir kitų nuteistųjų parodymus, nes ir šiuos parodymus paneigia liudytojų parodymai, kuriuos būtent ir patvirtina kiti įrodymai. Nors nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo M. B. parodymus, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas šio liudytojo parodymus, kad P. S. buvo su juo V. prie ežero, kur gėrė alkoholį, kol buvo paimtas atvažiavusio A. Ž., vertino ir tokius liudytojo parodymus įvertino kaip melagingus, nes jie irgi paneigti kitais įrodymais bei šiais parodymais teismas nesivadovavo. Tuo tarpu teismas pagrįstai liudytojų A. L., V. S. ir R. K. parodymus įvertino kaip patikimus ir jais vadovaudamasis atmetė nuteistųjų parodymus ir jų keliamas versijas bei pagrindė nuteistųjų kaltę.
26. Jau aptartų, o pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytų ir įvertintų, įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. ir P. S., veikdami bendrininkų grupe su R. S., G. M. ir A. B., pažeisdami nustatytą tvarką, padėjo R. S., G. M. ir A. B. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 4 850 vnt. pakelių cigarečių „F“, kurių muitinė vertė (13 689,50 Eur) viršijo 250 MGL dydžio sumą. Palaukę, kol G. M. ir A. B. suneštas per valstybės sieną permestas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis sukrovė į R. S. vairuojamą automobilį „VP“ ir šiam automobiliui išvažiavus, P. S. mobiliojo ryšio telefonu „B“ internetinio susirašinėjimo programėle kontaktuojant su G. M. ir jam bei su juo kartu buvusiam A. B. nurodant kur toliau eiti, P. S. ir A. Ž. automobiliu „S“ privažiavo prie G. M. ir A. B. bei juos paėmė ir išvežė iš nusikaltimo vietos. Tokiais savo veiksmais nuteistieji A. Ž. ir P. S. padėjo kitiems nuteistiesiems neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistieji skunduose nurodo, kad jų pirštų atspaudų ar DNR pėdsakų nebuvo surasta, tačiau ši aplinkybė irgi nepaneigia nei nuteistųjų kaltės, nei jų dalyvavo nusikaltimo padaryme. Iš bylos matosi, kad iš nuteistųjų buvo paimti seilių mėginiai ir iš automobilio „VP“, kuriuo buvo gabenamos cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo paimti daiktai (pirštinės ir tuščia baterijos pakuotė) Specialisto išvadose Nr. S 100/2017(01) ir Nr. 140-(2264)-IS1-4428 (3 t., 175-176, 186-188 b.l.) nurodyta, kad ant vienų pirštinių rastas biologinis pėdsakas sutampa su R. S. genotipu, o ant kitų pirštinių ir baterijos nustatyti mišrūs DNR profiliai, kurie netinkami tolimesniam asmens identifikavimui. Nepaisant to, kaip minėta, A. Ž. ir P. S. padėjo kitiems nuteistiesiems gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jie iš nusikaltimo vietos paėmė G. M. ir A. B., todėl natūralu, kad jų antspaudų ar DNR pėdsakų ir negalėjo būti nei ant automobilyje „VP“ rastų daiktų, nei ant šiame automobilyje rastų gabenamų cigarečių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi kaltinamieji aktyviai veikė vieninga tyčia, atliko iš anksto jiems pavestas funkcijas ir turėjo vieningą tikslą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teismas padarė išvadą ir apie tai, kad A. Ž. ir P. S., kaip ir kiti nuteistieji, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Šioje nutartyje jau buvo atmesti nuteistųjų parodymai ir apeliaciniuose skunduose nurodomos versijos apie tai, kad A. Ž., važiuodamas pasiimti P. S., buvusio tariamai kartu su liudytoju pavėsinėje V., atsitiktinai pamatė einančius G. M. ir A. B., o jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad automobiliu „S“ P. S. važiavo kartu su A. Ž. pasiimti iš nusikaltimo vietos G. M. ir A. B. ir tokiu būdu prisidėjo prie nusikaltimo bei padėjo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų A. Ž. ir P. S. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.
27. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas iš nuteistojo A. Ž. nusprendė konfiskuoti automobilį „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su tokiu sprendimu nuteistasis nesutinka, tačiau jo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.
28. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
29. Kaip jau buvo aptarta, byloje nustatyta, kad R. S. automobiliu „VP“ nuvežė G. M. ir A. B. į vietą, iš kurios jie sunešė ir po to į šį automobilį sukrovė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Po šių veiksmų atlikimo G. M. ir A. B. atvažiavo pasiimti A. Ž. ir P. S.. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. ir P. S., veikdami bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, padėjo padaryti nusikalstamą veiką (neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis) automobiliu „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš nusikaltimo vietos išveždami G. M. ir A. B.. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilio „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. Ž. (4 t., 128 b.l.). Iš asmens kratos protokolo matosi, kad A. Ž. asmens kratos metu rastas ir paimtas automobilio „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. XXXX (4 t., 154-156 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti abu automobilius „VP“ ir „S“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde, teismo sprendimas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. Ž. vardu, konfiskavimą – yra teisėtas ir pagrįstas. Nors iš tikrųjų šis automobilis nebuvo nusikaltimo įrankis, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis buvo nusikaltimo priemonė. Šiuo automobiliu nebuvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, t. y. cigaretės. Tačiau juo iš nusikaltimo vietos buvo gabenami nusikalstamą veiką padarę asmenys, tai buvo daroma pagal išankstinį susitarimą. Todėl A. Ž. ir P. S., kaip nusikaltimo padėjėjų panaudotas automobilis, kuriuo buvo gabenami kiti nuteistieji, buvo būtent pagal jų vaidmenį atliktų veiksmų priemonė, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos priemonė. Be to, be šio automobilio būtų žymiai sunkesnis bendrininkų G. M. ir A. B. pasišalinimas iš nusikaltimo vietos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad automobilis „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. Ž., atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikaltimo priemonės požymius, nes šiuo automobiliu iš nusikaltimo padarymo vietos buvo gabenami nusikaltimo bendrininkai G. M. ir A. B., be šio automobilio žymiai pasunkėtų pasitraukimas iš nusikaltimo vietos, nes G. M. ir A. B. gyvenamoji vieta nuo nusikaltimo vietos nutolusi daugiau nei 20 km, todėl automobilis „VS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados.
30. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. ir P. S. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti bausmių nuteistiesiems paskyrimo motyvai.
31. Teismas nenustatė jokių A. Ž. ir P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu pagrįstai nustatė po vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistieji A. Ž. ir P. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat įvertino A. Ž. ir P. S. asmenybes – abu nuteistieji nusikalstamą veiką padarė neišnykus jų teistumui (4 t., 75-78, 99-108, 109-118 b.l., 5 t., 15-17,18-26, 27-28 b.l.). Teismas pažymėjo, kad A. Ž. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėjo ir tai, kad šis nuteistasis jau antrą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką. Abu nuteistieji bausti ir administracinėmis nuobaudomis (4 t., 71-74 b.l., 5 t., 8-14 b.l., 8 t., 3-4, 7-10 b.l.,.). Be to, teismas įvertino dar ir tai, kad A. Ž. nedirba ir neturi pastovių pajamų, jis nėra sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos (4 t., 120, 122, 126, 127 b.l.). Tuo tarpu teismas nurodė, kad P. S., nors ir verčiasi individualia veikla, tačiau jis yra skolingas antstoliams (4 t., 135 b.l., 5 t., 40-41). Bylos duomenys patvirtina, kad visos skolos ir vykdymo išlaidos buvo išieškotos iš P. S. (5 t., 44 b.l.). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų, teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė išvadą, kad nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pasiekti kiti bausmės tikslai nuteistiesiems paskyrus baudą ir jiems paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, ir į kitas jau aptartas aplinkybes, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nors ir artimas, bet mažesnes už nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Be to, atsižvelgęs ir į tai, kad A. Ž. nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas, paskyręs bausmę už šį naują nusikaltimą, bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Todėl teismas, padaręs išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nuteistiesiems A. Ž. bei P. S. atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrė atitinkamus įpareigojimus. Teismas nurodė, kad tokiu būdu bus sudaryta galimybė jiems pasitaisyti, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pažeisti jų socialiniai ryšiai. Teisėjų kolegijos nuomone, abiems nuteistiesiems A. Ž. ir P. S. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad švelninti paskirtas bausmes nuteistieji paduotose apeliaciniuose skunduose neprašo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų A. Ž. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti.