- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eA-2521-525/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- O. G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170491 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. 2024 m. liepos 22 d. pareiškėja elektroniniu paštu gavo 2024 m. liepos 19 d. Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 54 str. 1 d. 2 p.
2.2. Išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui atsakovas padarė remdamasis tuo, kad pareiškėja 2024 m. birželio 11 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, kas remiantis atsakovo gautu Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, rodo, kad pareiškėja išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. VSD vertinimu, tokių užsieniečių, deklaruojančių pritarimą Ukrainos teritorijų okupacijai gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad jos atsakymas dėl Krymo, reiškia, kad ji pritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Pareiškėjos atsakymą, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai lėmė aplinkybė, kad faktiškai Krymas šiuo metu yra Rusijos žinioje. Atsakovas VSD rašto pagrindu darydamas išvadą, kad pareiškėja pritaria Rusijos įvykdytai agresijai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja į klausimyne esantį klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė „NE“, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją, kad kariniams veiksmams nepritaria. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ir jokie kiti pareiškėjos atsakymai į kitus Migracijos departamento klausimyno klausimus nesudaro jokių prielaidų išvadai, kad pareiškėja kokiu nors būdu kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.4. Sprendime nenurodytos jokios kitos nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja kaip nors viešai būtų deklaravusi savo pritarimą Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą, būtų įvykdžiusi kokius nors teisės pažeidimus, turėtų ryšių su pavojų valstybės saugumui keliančiais asmenimis, ar kitų faktinių aplinkybių, kurios realiai pagrįstų atsakovo išvadas dėl pareiškėjos pavojingumo valstybės saugumui. Nesant tokių faktų, konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne objektyvių duomenų pagrindų padarytomis išvadomis.
2.5. Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybes, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjos tėvas ir kiti giminaičiai, pareiškėjos vaikų tėvas. Šių asmenų pareiškėja bei jos vaikai kartais vyksta aplankyti. Pareiškėja, atsižvelgdama į viešoje erdvėje periodiškai pasirodančią informaciją apie kibernetinius nusikaltimus, duomenų nutekėjimą, pagrįstai baiminasi, kad jos atsakymai gali tapti žinomi Baltarusijos tarnyboms, kas galėtų sukelti problemų jos giminaičiams, taip pat jai pačiai ar vaikams nuvykus į Baltarusiją.
2.6. Vertinant minėtus veiksnius pažymėtina, kad: 1) pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 metų, t. y. daugiau nei 10 metų, ji nebuvo niekur ilgam išvykusi iš Lietuvos Respublikos; 2) pareiškėjos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos sukeltų sunkias pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir dviem jos nepilnamečiams vaikams; 3) išskyrus turimą pilietybę, pareiškėjos nesieja jokie ryšiai su Rusijos Federacija. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės akcininkė ir direktorė, daug metų dirba ir kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius Lietuvos Respublikoje.
2.7. Ypatingai skaudžias pasekmes sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos sukeltų pareiškėjos nepilnamečiams vaikams: sūnui Y. K. (Y. K.), gim. (duomenys neskelbtini). ir dukrai A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini) (pridedamas gyventojų registro išrašas). Abu nepilnamečiai yra mokyklinio amžiaus, lankė ir lanko ugdymo įstaigas tik Lietuvos Respublikoje. Vaikai Lietuvoje gyvena didžiąją dalį gyvenimo, čia ne tik jų ugdymo įstaigos, bet ir jų draugai, įprastinė aplinka.
2.8. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. VAĮ 10 str. 5 str. nurodyta, kad administraciniame sprendime be kitų jam keliamų reikalavimų turi būti nurodyti jo motyvai, teisinis pagrindas. Skundžiamas Sprendimas šių reikalavimų neatitinka, nes yra tik formalus, jame nenurodyti pakankami motyvai, neaptartos visos reikšmingos aplinkybes, sprendime yra klaidų ir neatitikimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad gimė Baltarusijoje, gyveno Rusijoje, o vėliau grįžo į Baltarusiją. Ji turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą Baltarusijoje ir baigė Socialinių mokslų kolegiją Lietuvoje. Pareiškėja dirbo Lietuvoje, kur gyveno su sutuoktiniu ir vaikais. Po skyrybų 2024 m. sausį buvęs sutuoktinis grįžo į Baltarusiją, o pareiškėja liko Lietuvoje. Ji yra buvusio sutuoktinio įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė, tačiau įmonė veiklos nevykdo. Pareiškėja pastaruoju metu nedirba, gyvena iš sukauptų lėšų ir yra išlaikoma naujo gyvenimo draugo, Lietuvos piliečio. Kalbėdama apie politinius įvykius, pareiškėja nurodė, kad nesidomi politika ir negali vertinti Rusijos veiksmų Ukrainoje, nors karą apskritai vertina neigiamai. Ji teigė nežinanti apie 2020 m. Baltarusijos rinkimus ir su tėvu, gyvenančiu Baltarusijoje, politikos klausimais nesikalba. Dėl Krymo pareiškėja atsakė, kad pasitelkė „Google“ paiešką, kuri nurodė, jog Krymas priklauso Rusijai.
3.2. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos pozicija dėl Rusijos politikos ir Ukrainos karo yra paveikta Rusijos propagandos. Jos teiginiai, kad nesidomi politika ir neturi nuomonės dėl Baltarusijos rinkimų, kelia įtarimų, kad ji vengia tiesių atsakymų ir demonstruoja lojalumą Rusijos bei Baltarusijos režimams. Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjos pozicija yra nesuderinama su Lietuvos visuomenės palaikymu Ukrainai, o jos požiūris į Krymo klausimą rodo, kad gyvendama Lietuvoje ji ignoruoja šalies poziciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, keldama grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokie asmenys gali tapti Baltarusijos ar Rusijos jėgos struktūrų taikiniu ir būti panaudoti jų operacijoms, todėl galimybė jiems gyventi Lietuvoje prieštarauja šalies saugumo interesams. Pareiškėja turi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais vaikais, kurie turi leidimus nuolat gyventi. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. VSD pažymėjo, kad pareiškėja, pildydama klausimyną ir atsakydama į apklausos metu pateiktus klausimus, išreiškė paramą Rusijos vykdytai Ukrainos teritorijų okupacijai, todėl darytina išvada, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėja skunde teigia, kad anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, neturi ryšių su asmenimis, keliančiais grėsmę valstybės saugumui, ir mano, kad jos atsakymas dėl Krymo nepriklausomybės neturėtų būti vertinamas kaip pavojingas, vis dėlto gyvendama Lietuvoje ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas asmuo. Pareiškėjos argumentas, kad sprendimas galėtų sukelti skaudžių pasekmių jos nepilnamečiams vaikams, nėra pakankamas pagrindas skundžiamo sprendimo nepagrįstumui įrodyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170491.
6. Teismas pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, Migracijos departamentas vertino atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną. Pareiškėja, atsakydama į klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“, pažymėjo, kad ji nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o atsakydama į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi VSD rašte pateikta informacija. Teismas vertino, jog tiek atsakovas Migracijos departamentas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjos atsakymu į klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas. Teismas priėjo prie išvados, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Teismas akcentavo, kad ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja, pildydama klausimyną, aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau, vertinant pareiškėjos keliamą grėsmę, nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens šie klausimai nebebuvo analizuojami šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste. Teismas nepritarė atsakovo atsiliepime nurodytam argumentui, jog grėsmė valstybės saugumui susijusi su lojalumu Rusijos Federacijos institucijoms.
8. Teismas pažymėjo, kad visus klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip bendrą visumą. Nagrinėjamu atveju nepritarimas Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje liudija pareiškėjos, kaip turinčios priešingas Rusijos politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti atsakovo sprendimą. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kurios galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, ir kuri turi egzistuoti jau priimant atitinkamą sprendimą, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl pareiškėjos pavojingumo Lietuvos saugumui, pareiškėjos keliama grėsmė turėtų būti vertinama kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, toks vertinimas nebuvo atliktas.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėją su Rusijos Federacija sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Pareiškėja skunde nurodė, jog ji Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 metų, t. y. daugiau nei 10 metų, ji nebuvo niekur ilgam išvykusi iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos sukeltų sunkias pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir dviem jos nepilnamečiams vaikams, o išskyrus turimą pilietybę, pareiškėjos nesieja jokie ryšiai su Rusijos Federacija. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės akcininkė ir direktorė, daug metų dirba ir kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2020 m., kadangi nuo 2013 m. iki 2020 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Pareiškėja buvo sudariusi santuoką su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. K. (A. K.), tačiau nuo 2024 m. sausio 5 d. ši santuoka nutraukta. Pareiškėjos vaikai yra Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie turi leidimą nuolat gyventi. Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nėra informacijos ir apie tai, ar kokie nors pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą sprendimą. Teismas pažymėjo, jog nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.
10. Teismo įsitikinimu, sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris daugiau negu dešimtmetį gyvena ir savo gyvenimą kuria Lietuvos Respublikoje kartu su savo vaiku, turi ypač skausmingas pasekmes, todėl toks sprendimas turi būti argumentuotas ir motyvuotas, proporcingas bei adekvatus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Teismas pabrėžė, kad į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, valstybės saugumo departamentas vertina, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
III.
12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas vertino ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu objektyviai neegzistavusias aplinkybes. Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmęs sprendimo dėl jos išsiuntimo, pirmos instancijos teismas nevertino pareiškėjos apklausos duomenų, kad įmonės (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo, pareiškėja patvirtino, kad paskutiniais metais ji niekur nedirba, taip pat Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą ir vertindamas ginčijamo Sprendimo proporcingumą, vertino esamus pareiškėjos šeiminius ir ekonominius ryšius, todėl neturėjo vertinti šeiminių ryšių, kurie yra nutrūkę (pareiškėjos santuoka nutraukta) ar nutrūkusių ekonominių ryšių (pareiškėja ginčijamo sprendimo priėmimo metu kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nebuvo įdarbinta).
Šalies argumentai
13.2. Pareiškėjos skundo teiginiai patvirtina, kad pareiškėja per jos tėvą, kitus giminaičius, vaikų tėvą, gali būti paveikta Baltarusijos Respublikos valstybės tarnybų (gali būti panaudota, kaip potencialus verbavimo taikinys), kas patvirtina ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo išvadas, kad pareiškėja demonstruoja lojalumą Rusijos Federacijos ir Baltarusijos režimams bei jų vykdomai politikai, pareiškėjos išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija Krymo klausimu rodo, jog gyvendama Lietuvoje ji savo pažiūrų nesieja su viešai reiškiama Lietuvos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.
13.3. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas, todėl teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, netinkamai aiškindamas teisės aktus, nesivadovaudamas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja O. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
14.1. Iš tokių Sprendimo teiginių matyti, kad šis atsakovo sprendimas nepašalina pareiškėjos neva keliamos grėsmės, nes ji ir toliau fiziškai lieka Lietuvos Respublikoje. Tokia atsakovo pozicija, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, panaikindamas pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, nepriėmė Sprendimo dėl laikino leidimo gyventi jai suteikimo, leidžia pagrįstai manyti, kad sprendimas Nr. 24S170491 yra tik tarpinis, po kurio sektų sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo (juk kitaip neįmanoma pašalinti grėsmės, kurią pareiškėja neva kelia valstybės saugumui vien savo fiziniu buvimo Lietuvos Respublikoje).
Atsiliepimas
14.2. Priimdamas tik tarpinį sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, atsakovas siekia, kad pareiškėją vėliau būtų paprasčiau išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jai nebebūtų taikomos garantijos ir apsaugos, kurios taikomos ilgalaikiams gyventojams, kurių išsiuntimas, skirtingai nuo šio statuso neturinčių asmenų, yra apsunkintas ir galimas tik išimtinais atvejais.
14.3. Jokių duomenų, kad pareiškėjos neva keliama grėsmė valstybės saugumui (visuomenės saugumui) yra reali ir rimta atsakovo sprendime nėra nurodyta. Atsakovo sprendimas pagrįstas geopolitine situacija, Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, pareiškėjos tautybe, pilietybe, atsakymu į klausimą dėl Krymo bei vengimu pateikti kategoriškus atsakymus į Migracijos departamento pareigūnų klausimus.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. VSD nuomone, skundžiamas MD Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD nesutinka su Pareiškėjos skundu ir mano, kad Teismas Pareiškėjos skundą tenkino nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 24S170491, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Teismas pabrėžė, kad į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, valstybės saugumo departamentas vertina, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai aiškino teisės aktus, nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla neteisingai išsprendė bylą.
19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7527698, galiojantis iki 2025 m. liepos 31 d. Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kartu užpildydama Migracijos departamento klausimyną, į kurio 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą.“) pareiškėja pasirinko atsakymą „Rusijos Federacijai“. Remdamasis pareiškėjos atsakymu į klausimyno 11 klausimą, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš Sprendimo, grėsmės valstybės saugumui vertinamą šiame akte atsakovas grindė VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956.
21. Vertindama VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 turinį, teisėjų kolegija nustatė, jog šiame rašte VSD be kita ko nurodė, kad „jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.“ Kartu pažymėtina, kad šiame rašte VSD siūlo remtis nurodytu vertinimu Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakant į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, ir nesiųsti papildomai vertinti VSD, taip taupant administracinius, žmogiškuosius resursus bei trumpinant sprendimų priėmimo laiką.
22. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju spręsdamas dėl pareiškėjai išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės valstybės saugumui pagrindu, atsakovas rėmėsi VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuris buvo parengtas a priori (iš anksto) ir nebuvo priimtas pareiškėjos atžvilgiu. Kitaip tariant, minėtame VSD rašte nebuvo individualizuota ir personalizuota pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas VSD bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasis atsakovas priėmė Sprendimą, įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Kaip be kita ko įtvirtinta Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 konstatuota, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.). Tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į Klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD bei kad minėti atsakymai reiškia, jog užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio VSD raštas nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, kt.).
25. Kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui bei sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi), reikalingas išsamus individualus kompleksinis užsienietį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsakovas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).
26. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nebuvo individualizuota, kompetentingai institucijai (VSD) neatlikus personalizuoto užsieniečio (pareiškėjos) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (Įstatymo 4 str. 4 d.) bei Migracijos departamentui negavus atitinkamos VSD išvados dėl pareiškėjos (Įstatymo 4 str. 5 d.), nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024).
27. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, pripažintina, jog ginčo atveju priimant Sprendimą atsakovui nesivadovavus VSD priimta ir atsakovui pateikta išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui individualaus vertinimo, byloje nustatytas pagrindas spręsti, kad šiuo atveju priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti panaikintas. Įvertinus tai, kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažintini teisiškai nereikšmingais, nes šiuo atveju atsakovui dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui nusprendus nesivadovaujant pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį kompetentingos institucijos (VSD) šiam vertinimui išvada, atitinkama išvada dėl pareiškėjos grėsmės padaryta nepagrįstai, o jai (pareiškėjai) išduotas leidimas nuolat gyventi panaikintas nepagrįstai ir neteisėtai.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas Sprendimą, tinkamai nustatė ginčo faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
29. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.