- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2-96-452/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04437-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- V. U.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių
- Advokatai
- Inga Radinienė
Procesinio dokumento kategorija 75.4.3;75.6.1;75.9;77.4.2;116.1
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 16 d.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiajam asmeniui Swedbank AB, institucijai, duodančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslintu ieškiniu ( 156-161 b.l.), prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę; su ja nustatyti nepilnametės dukros K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir materialinį išlaikymą jai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2011-07-01 iki gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokoje įgytą turtą, įsipareigojimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-07-19 Kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su pakeitimais dengiant V. U., E. U. ir V. U. paliekant solidariai atsakingais kreditoriui; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu 2004 metais gimė dukra K. Dukrai gimus, atsakovas asmeniškai priėmė sprendimą išvykti dirbti į užsienį. Jai teko vienai auginti neįgalią dukrą ir progresuojančia astma sergantį sūnų. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes paliko šeimą, nesielgė atsakingai, neteikė piniginių lėšų, du kartus per metus grįžęs atostogų į namus nebendraudavo su ja, kildavo nuolatiniai konfliktai dėl pinigų. Namuose visą laiką jautėsi įtampa, gyveno baimėje, nes atsakovas buvo prieš jos sūnų vartojęs smurtą. Dėl to ji atsakovui atleido, tačiau vaikai atsakovo bijojo. Dėl patirtų išgyvenimų prašo priteisti iš atsakovo minimalią 3000 Lt neturtinę žalą. Ji sega nepagydoma liga, turi nedarbingumą, rūpinasi neįgalia dukra, todėl niekur nedirba. Jos pajamas sudaro : 639 Lt gaunama neįgalumo pensija, 153 Lt už neįgalią dukrą, apie 500 Lt mokami už sūnaus negalią. Dukrai iš atsakovo yra priteistas 600 Lt išlaikymas. Dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes dukra yra pripratusi prie jos. Nutraukus santuoką, prašo palikti santuokines pavardes.
Ieškovės atstovė advokatė Inga Radinienė tenkinti ieškovės ieškinį.
Atsakovas V. U. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašė ją nutraukti dėl ieškovės kaltės, nutraukus santuoką jiems abiem palikti santuokines pavardes, neprieštaravo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dėl bylinėjimosi išlaidų paliko spręsti teismui. Likusioje dalyje ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes nekėlė pasitikėjimo, buvo slepiami piniginiai dalykai, nesijautė jos moralinio palaikymo. Šeimyniniai santykiai ėmė irti po to, kai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl posūnio sužalojimo. Iš jos, ir jos sūnaus pusės nebuvo pagarbos. Į užsienį vyko uždirbti pinigų, nes buvo pasiėmę paskolą, reikėjo finansinio stabilumo. Nesutinka mokėti neturtinę žalą, nes dėl santuokos iširimo ir jis pats patyria stresą, išgyvenimus. Apie E. ligą jis sužinojo po vedybų, kai ji pasakė, kad negali dirbti, gauna invalidumą. Nesutinka mokėti išlaikymą jai, nes jo kaltės dėl susirgimo nėra, o ji gauna valstybės mokamas išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas S. L. nurodė, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu pilnai nesutinka.
Trečiojo asmens Swedbank, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (151 b.l.). Prašymas atsidėti bylos nagrinėjimą negautas.Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad bankas nesutinka, jog prievolė kylanti ir/ar atsakovo sudarytų sutarčių būtų dalinama ar modifikuojama. Prievolė grąžinti paskolą pagal 2007-07-19 Kredito sutartį Nr. 07-074650-FA (su vėlesniais pakeitimais) turi likti V. U. ir E. U. solidaria ( 64-65 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė M. M. nurodė, kad nepilnametė K. U. visą laiką gyvena su mama, yra tinkamai prižiūrima, auklėjama. Nėra jokių nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros, trukdymo bendrauti. Abi šalys sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuokas sudaryta 2003 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 298 (10 b.l). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
Ieškovė, kaip atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė tai, kad jis paliko šeimą ir išvyko dirbti į užsienį, nesielgė atsakingai, neteikė piniginių lėšų šeimos išlaikymui, keldavo nuolatinius konfliktus dėl pinigų, šeimoje buvo juntama baimė dėl atsakovo elgesio su jos sūnumi.
Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai I. S., R. I. R. K., B. B. (tiek ieškovės, tiek atsakovo) santuokos iširimo priežastimi įvardijo konfliktus, kylančius tarp abiejų, sprendžiant šeimos finansinius klausimus. Šie liudytojai nepatvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas palikęs šeimą, pats vienas išvyko dirbti į užsienį. Teismas nenustatė, kad atsakovas paliko šeimą iš savanaudiškų sumetimų. Apklausti liudytojai paliudijo atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis į užsienį išvažiavo dirbti, turėdamas tikslą užtikrinti pajamas tiek šeimos pragyvenimui, tiek įsigyjant, įrengiant gyvenamąjį namą. Grįždamas namo atsakovas šeimai parveždavo į įvairių daiktų, rūbų, įrankių, reikalingų statyboje. Liudytojų R. I. ir R. K. parodymus, jog atsakovas buvo nekalbus, ne šeimos žmogus, teismas laiko nepakankamai argumentuotais, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių kaltės. Apie tai, kad atsakovas neduoda pinigų pragyvenimui, liudytojams I. S., R.I., R. K., tapo žinoma tik iš pačios ieškovės pasakymų, tačiau ir jie pripažino, jog ieškovė neprisidėjo prie namo statybos ir namas buvo statomas, įrenginėjamas iš atsakovo uždirbamų lėšų. Ieškovės pripažinimą, kad ji turėjo ir galėjo naudotis atsakovo kreditine kortele, paskola buvo dengiama iš atsakovo sąskaitos, pinigų perlaidos E. U. vardu ( 80-91 b.l.) teismas laiko pakankamais įrodymais paneigiančiais, jos pačios išsakytus teiginius, jog atsakovas neteikė materialinio išlaikymo šeimai ir ja nesirūpino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. U. – patvirtina šeimoje esančius nesutarimus dėl vaikų auklėjimo, netinkamą atsakovo elgesį su ieškovės sūnumi ( 20-21 b.l.). Už tokį elgesį ieškovė atleido V. U., su juo susitaikė, todėl toks atsakovo poelgis negali būti laikomas kaltės dėl santuokos iširimo priežastimi.
Pripažinus, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, liudytojų duotus parodymus, atsižvelgdamas į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje, laiko, kad abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nepakankamai gerbė viena kitą, nerėmė moraliai. Teismas negali neginčijamai teigti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik vienas kuris nors iš sutuoktinių. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nemokėjo nekonfliktiškai spęsti finansinius klausimus, nebuvo pakankamai tolerantiški vienas kito atžvilgiu, nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai taikytis atsisako, yra pagrindas manyti, kad šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl ji nutrauktina.
Šalių prašymu, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama pavardė „U.“, atsakovui – „U.“.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ( Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus.
Šalys turi santuokoje gimusią dukrą K. U., gim. (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad motina tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos ugdymu. Atsakovas pripažįsta, kad dukrai geriau gyventi su motina. Be to, teismas atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos institucijos duotą išvadą bei vaiko ir kiekvieno iš tėvų esamus santykius, jų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Faktinių bylos duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pagal esamą situaciją vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina E. U..
2011 m. Liepos 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1526-837/2011) iš V. U. priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas dukrai K. U. ir 21600 Lt išlaikymo įsiskolinimas už tris metus ( 98-100 b.l.), todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo šioje byloje nereiškiamas.
Dėl turto padalijimo
Byloje nėra ginčo dėl kitų namų apyvokos daiktų pasidalijimo. Šalys nenurodė kito dalintino turto. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad E. U. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 60/100 žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendros 58920 Lt vertės; V. U. atitenka po 40/100 žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, bendros 39280 Lt vertės. Įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-07-19 Kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su visais vėlesniais jos pakeitimais dengia abu sutuoktiniai lygiomis dalimis ir abu lieka solidariai atsakingi kreditoriui. Kreditorius neprieštaravo dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos.
CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą ar ginčą dalyje išspręsti taikos sutartimi. Tokios sutarties teisme sudarymas reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo išsprendė taikiai. Šalių sudaryta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio, joms žinomos.
Dėl išlaikymo ieškovei
Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pagal CK 3.72 straipsnio 5 dalį teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
Iš neįgalumo pažymėjimo matyti, kad E. U. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas (13 b.l.). Jos gaunamas pajamas sudaro : 720 Lt šalpos ir vaiko priežiūros kompensacija ( 127 b.l.), 639,85 Lt netekto darbingumo pensija (15-17 b.l.). E. U. augina lengvo neįgalumo lygį turintį sūnų D. S. ( 12,13 b.l.). Atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius, per metus sudaro ? 16 320, ? 1360 per mėnesį, t.y. apie 5620 Lt per mėnesį (svarus sterlingų keičiant į litus pagal 2011-12-28 galiojusį valiutu kursą ) ( 147-148 b.l.). Abiejų šalių turtinė padėtis (transporto priemonių neturi, abu yra nekilnojamojo turto, už kurį mokama paskola, bendrasavininkiai), yra vienoda (18-19 b.l.). Ieškovės sveikatos būklė, jos gaunamos pajamos leidžia daryti išvadą, kad nėra pakankamos save išlaikyti, todėl ji turi teisę gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio. Šalys santuokoje pragyveno aštuonerius metus, turi neįgalią dukrą, kasdienis rūpinimasis kuria didesne dalimi tenka ieškovei, todėl atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, teismo manymu priteisus ieškovės prašomą 300 Lt išlaikymo sumą, nebus pažeistas šalių proporcingumo principas. Parama priteisiama neterminuotai nuo ieškinio padavimo teismui dienos (ieškinys teisme gautas 2011-07-04) (CK 3.72 straipsnis). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar turtinei padėčiai, bet kuris buvęs sutuoktinis gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar nutraukti išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).
Dėl neturtinė žalos
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai. Asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip kūno sužalojimas ir patirtas stresas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y. žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Išvardintų kriterijų sąrašas neišsamus, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, gali nustatyti ir kitus kriterijus.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos, nes dėl atsakovo panaudoto smurto prieš jos sūnų, patirtų dvasinių išgyvenimų, namuose nuolat juntamos įtampos. Dėl patirtų išgyvenimų gulėjo ligoninėje, vartojo vaistus, turėjo papildomas išlaidas.
Teismas, įvertinę bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, šalių santuokos trukmę, pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl kylančių konfliktų šeimoje, todėl galimus dvasinius išgyvenimus patiria abi konfliktuojančios pusės. Ieškovė pripažino, jog atsakovas atlygino sūnaus patirtą neturtinę žalą, sumokėdamas jai 3000 Lt sumą. Atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl jos patirtos neturtinės žalos, todėl neturinė žala jai nepriteisiama.
Iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 88,92,93,96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 259, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 2003 m.rugpjūčio 9 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 298, tarp V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U. (ikisantuokinė pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo E. U. palikti santuokinę pavardę „U.“, V. U. – „U.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant teikti nuo ieškinio padavimo dienos (2011-07-04) neterminuotai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priimti ir patvirtinti tarp šalių 2011-12-28 sudarytą sekančio turinio taikos sutartį :
„Ieškovė E. U. ir atsakovas V. U. susitariame santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį E. U. ir V. U. turtą padalinti sekančiai:
1.E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 60/100 žemės sklypo, kurio plotas 0,0616 ha unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 2701/0009:166, Panevėžio m.k.v., 18720 Lt vertės, 60/100 nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 52 proc., 40200 Lt vertės, (duomenys neskelbtini). Viso turto bendros 58920 Lt vertės.
V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 40/100 žemės sklypo, kurio plotas 0,0616 ha unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 2701/0009:166, Panevėžio m.k.v., 12480 Lt vertės, 40/100 nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 52 proc., 26800 Lt vertės, (duomenys neskelbtini). Viso turto bendros 39280 Lt vertės.
2.Įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-07-19 Kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su 2008-06-06 Kredito sutarties Nr. 07-074650-FA/08-062196FA-1 pakeitimu, 2009-05-25 Kredito sutarties Nr. 07-074650-FA/08-062196FA-1/09-042393-FA-3 pakeitimu dengia V. U. ir E. U. lygiomis dalimis. E. U. ir V. U. pagal 2007-07-19 Kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su vėlesniais pakeitimais lieka solidariai atsakingi kreditoriui.“
Civilinę bylą dalyje dėl turto padalijimo nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,50 Lt ( šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403 Lt (keturis šimtus tris litus) žyminio mokesčio ir 30,31 Lt (trisdešimt litų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,10 Lt (dešimt litų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2011 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 0,0616 ha žemės sklypui, gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos ankstesnis numeris 2-5321-452/2011).
Sprendimo nuorašą siųsti VĮ Registrui centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.