Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miškas“ ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

4.1. priteisti ieškovei iš atsakovo G. B. 24 511 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.2. kitą ieškinio dalį atmesti;

4.3. priteisti trečiajam asmeniui A. K. iš atsakovo G. B. 960 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo įsiskolinimas Luminor Bank AS pagal kreditavimo sutartį sudaro 26 908,84 Eur. Teismas nusprendė, kad įkeitimo objektas ir pobūdis nebuvo pakankamai konkretus, ieškovės įsiskolinimas kredito įstaigai sudarė mažesnę (26 908,84 Eur) sumą, todėl šiuo aspektu dėl neperduoto 50 000 Eur vertės įkeisto turto teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti ieškinio.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neišsaugojo bendrovės 24 511 Eur vertės turto, kuris buvo įgytas pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74 iš UAB „Tumina“, t. y. medienos (33,38 kub. m viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentų, kurių balansinė vertė 25 035 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas specialiąsias ir fiduciarines pareigas, neišsaugojo bendrovės turto ir neįvykdė pareigos perduoti turtą nemokumo administratorei, taip padarydamas bendrovei žalą.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2020 m. liepos 31 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-44463-20 konstatuota, jog mediena, kurios preliminari vertė 10 000 Eur, dingo. Byloje nėra duomenų, kad dingusios medienos vertė didesnė ir šią ginčo medieną 2020 m. liepos 9 d. pasisavino A. K., nes G. B. teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta, o liudytojai atsakovo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtino.

8. Atsakovas pateikė nemokumo administratorei BUAB „Saulės miškas“ žaliavų (skaldyta ąžuolinė lamelė (lentos)) perdavimo aktą produkcijos apdirbimui, kuriuo paslaugą teikiančiai UAB „Jalonas“ 2018 m. kovo 13 d. buvo perduota 2 600 kv. m arba 16,3838 kub. m produkcijos, kurios vertė 26 895 Eur.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Jalonas“ 2020 m. balandžio 22 d. iškelta bankroto byla, nuo 2020 m. lapkričio 18 d. bendrovė buvo likviduojama dėl bankroto. 2021 m. rugpjūčio 24 d. BUAB „Saulės miškas“ nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „Jalonas“ nemokumo administratorių, pateikdama prašymą įtraukti BUAB „Saulės miškas“ į UAB „Jalonas“ kreditorių sąrašą su 26 895 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-585-390/2021, įtraukė į UAB „Jalonas“ antrosios eilės kreditorių sąrašą BUAB „Saulės miškas“ ir patvirtino jos 26 895 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Jalonas“ veiklos pabaigos.

10. Bendrovės turto neišsaugojimas ir neperdavimas, atsakovui neįrodžius pagrįstų turto neišsaugojimą pateisinančių aplinkybių bei nepateikus konkrečių duomenų, kad bendrovės turtas iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo teisėtai perleistas, leido teismui konstatuoti atsakovo kaltus neteisėtus veiksmus. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo ir neperdavimo) bei ieškovės negalėjimo patenkinti jos kreditorių reikalavimus yra priežastinis ryšis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bendrovei padarytą žalą pagrįstai nustatė pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo pasirašytą balansą.

11. Teismas priėjo išvadą, kad yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio dalį dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo už dingusį BUAB „Saulės miškas“ turtą. Byloje nenustatyti atsakovo G. B. neteisėti veiksmai ir kaltė dėl 10 000 Eur vertės turto dingimo, todėl jam netaikoma civilinė atsakomybė atlyginti šio dingusio turto vertę. Taigi, teismas nusprendė, kad ieškinys gali būti tenkinamas iš atsakovo priteisiant 24 511 Eur žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetant.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, kurie akivaizdžiai prieštaravo ieškovės nurodytoms ir byloje rašytiniais įrodymais pagrįstomis aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas selektyviai atrinko ieškovės pozicijai palankius įrodymus, nors byloje buvo surinkta visiškai priešingas aplinkybes liudijančių įrodymų. Sprendime teismas nepasisakė dėl to, kodėl vieni įrodymai vertinti kaip patikimi, o kiti atmestini, nors liudija visiškai priešingas aplinkybes. Taigi, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

12.2. Pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai bei įrodymai, liudytojų parodymai neįrodo, jog ieškovei priklausantis turtas buvo pas kitus asmenis, t. y. 37 618,08 Eur vertės – pas UAB „Jalonas“ direktorių, o 25 035 Eur vertės – pas A. K.. Nėra atsakovo kaltės dėl 25 035 Eur vertės bendrovės turto (viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentų) dingimo ir neperdavimo nemokumo administratorei. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo atsakovo padarytą žalą taip: iš ieškovės reikalaujamų 34 511 Eur atimdamas 10 000 Eur dingusios medienos vertę, tačiau šiuo atveju skaičiuoti reikėtų iš reikalaujamų 34 511 Eur atimant 25 035 Eur (medienos, laikytos A. K. valdomose patalpose), tuomet gautųsi 9 476 Eur. Taigi, 9 476 Eur vertės nemokumo administratorei neperduotą turtą atsakovas yra perdavęs UAB „Jalonas“ 2018 m. kovo 13 d. kartu su perdavimo aktu, pateiktu su ieškiniu. UAB „Jalonas“ buvo perduota 2 600 kv. m (16,38 kub. m), medienos, kurios vertė 26 895 Eur. Apeliantas nėra nurodęs, kad neperdavė nemokumo administratorei 33,38 kub. m. viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentų todėl, kad būtent šios lentos buvo perduotos UAB „Jalonas“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo medieną, kuri buvo perduota 2018 m. kovo 3 d. UAB „Jalonas“, su mediena, kuri buvo laikoma A. K. patalpose. Apelianto pozicija buvo nuosekli ir jis nurodė, kad 33,38 kub. m viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentos buvo laikytos A. K. patalpose ir vėliau A. K. jas pasisavino, o kitas nemokumo administratorei neperduotas turtas buvo 2018 m. kovo 13 d. perduotas UAB „Jalonas“.

12.3. Pirmosios instancijos teismas dėl UAB „Jalonas“ negrąžintos medienos vienareikšmiškai nepasisakė, nors tą padaryti turėjo, nes reikalavimas apeliantui buvo reiškiamas dėl 34 511 Eur, o ne tik dėl 25 035 Eur. Mediena, kuri buvo perduota UAB „Jalonas“ kartu su 2018 m. kovo 13 d. perdavimo aktu, nebuvo išimta ar kitaip anuliuota iš UAB „Saulės miškas“ balanso – medienos savininkė nepasikeitė, ieškovė buvo ir liko medienos savininkė. Ši mediena ieškovei nebuvo grąžinta, nors UAB „Jalonas“ vadovas L. J. teigė, kad dalį medienos išsivežė ieškovės atstovai, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė turėjo turto, kuriuo negalėjo disponuoti, šio turto bendra balansinė vertė buvo ne mažesnė nei 25 035 Eur (A. K. ir (ar) K. D.) + 29 387,60 Eur = 54 422,60 Eur. Šį bendrovės turtą neteisėtai užvaldė A. K. kartu su K. D. bei L. J., veikdamas UAB „Jalonas“ vardu arba asmeniškai. Apeliantas ne dėl savo kaltės negalėjo perduoti ne mažiau nei 34 511 Eur vertės turto nemokumo administratorei.

12.4. Apeliantas dėjo pastangas atgauti turtą, buvusį pas A. K. ir UAB „Jalonas“. Dėl A. K. veiksmų apeliantas su kitais asmenimis kreipėsi į policiją, teikė skundus, dėl L. J. (UAB „Jalonas“ vadovo). Apeliantas sumokėjo už medienos apdirbimą, rašė pretenzijas elektroniniu paštu L. J., kreipėsi į advokatus dėl galimybės atgauti medieną, su L. J. bendravo tiesiogiai telefonu ir trumposiomis žinutėmis. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovo su 2022 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pateikti įrodymai.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1. Atsakovas G. B. nemokumo administratorei perdavė 2020 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad BUAB „Saulės miškas“ buvo pasiūlyta dėl medienos grąžinimo kreiptis civiline tvarka į teismą, tačiau G. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į A. K. dėl medienos grąžinimo ar civiline tvarka į teismą.

13.2. Tikrindama BUAB „Saulės miškas“ sandorius, nemokumo administratorė nustatė, kad balanso žaliavų ir medžiagų straipsnyje apskaitytos 33,38 kub. m viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentos pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74, kurių balansinė vertė 25 035 Eur, buvo įsigytos iš UAB „Tumina“. Minėta sąskaita į BUAB „Saulės miškas“ apskaitą įtraukta 2020 m. rugsėjo 30 d., taigi, anksčiau ir visiškai kitomis aplinkybėmis pateiktas pareiškimas policijai nėra susijęs su atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl medienos pasisavinimo.

13.3. Ši aplinkybė paneigia BUAB „Saulės miškas“ buvusio direktoriaus G. B. nemokumo administratorei pateiktą klaidinančią informaciją apie negalimumą perduoti BUAB „Saulės miškas“ balanse apskaitomas žaliavas ir medžiagas dėl to, kad jos 2018 m. kovo 13 d. buvo perduotos perdirbti UAB „Jalonas“, nes balanse apskaitomos žaliavos ir medžiagos į apskaitą buvo įtrauktos vėliau, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., ir už jų išsaugojimą ir perdavimą nemokumo administratorei atsakingas G. B. Taigi, šiam asmeniui tenka pareiga atlyginti žalą dėl šių žaliavų ir medžiagų neperdavimo.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo skundo netenkinti ir priimti naujus įrodymus: 2023 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinantį, kad mediena priklausė UAB „Karšuvos giria“, kuri šią medieną pasiėmė. Medienos perdavimas įvyko vėliau nei išnagrinėta byla. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Apeliantui 2017 m. vasario 1 d. negyvenamųjų patalpų sutartimi buvo išnuomotos patalpos Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Kiemo teritorija nebuvo ir negalėjo būti išnuomota ar kitu būtu perduota naudotis juridiniam asmeniui, nes žemės sklypas nuomos laikotarpiu buvo valstybinė žemė. Nuomos sutartis su BUAB „Saulės miškas“ nutraukta, patalpos buvo atlaisvintos ir grąžintos nuomotojui 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Lamelė“. Sutartis su UAB „Lamelė“ nutrūko, nes šiam juridiniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla (2020 m. balandžio 7 d.). Tiek BUAB „Saulės miškas“, tiek UAB „Lamelė“ vykdė medienos perdirbimo, medienos sandėliavimo veiklą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo.

14.2. Apeliantas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį klaidino teismą, kad BUAB „Saulės miškas“ turtas buvo Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), po nuomos sutarties nutraukimo (2019 m. rugpjūčio 30 d.), tačiau nepateikė įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu bendrovė turtą patalpose laikė (saugojo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas 24 511 Eur žalos atlyginimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Trečiasis asmuo A. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „Karšuvos giria“ perduota 3,23 kv. m medienos (dvigubo pjovimo lentos), laikytos Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir UAB „Karšuvos giria“ 2020 m. birželio 1 d. prašymas A. K. laikyti medieną R. Š. priklausančiose patalpose iki bus išspręstas ginčas, kilęs tarp UAB „Karšuvos giria“ ir BUAB „Lamelė“.

18. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

20. Trečiasis asmuo naujais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti, kad patalpose, esančiose Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), laikyta mediena priklausė ne BUAB „Saulės miškas“, bet kitam juridiniam asmeniui UAB „Karšuvos mediena“. Nustatyta, kad trečiojo asmens įrodinėjamos aplinkybės konstatuotos 2022 m. vasario 8 d. įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3133-1107/2022. Šis teismo sprendimas yra nagrinėjamos bylos medžiagoje. Be to, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir įrodinėjamas aplinkybes, konstatuoja, kad trečiojo asmens pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo vykdymu (medienos perdavimas UAB „Karšuvos mediena“) ir neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

23. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

25. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas ieškovės alternatyvus reikalavimas priteisti žalą dėl nemokumo administratorei neperduoto turto. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad bendrovei priklausantis turtas nemokumo administratorei neperduotas ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatyta dingusios medienos verte.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė alternatyvų reikalavimą priteisti žalą grindė tuo, kad atsakovas nemokumo administratorei neperdavė BUAB „Saulės miškas“ balanse, sudarytame 2021 m. rugpjūčio 10 d. (nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), apskaitytų žaliavų, medžiagų ir produkcijos (toliau – ir žaliavos). Ginčo dėl to, kad žaliavos nemokumo administratorei neperduotas, byloje nėra. Atsakovas su jam pareikštais reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad mediena 2018 m. kovo 13 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu apdirbimui perduota UAB „Jalonas“ ir iki šiol bendrovei negrąžinta, kitą dalį žaliavų (medienos) pasisavino A. K.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala iš atsakovo priteista būtent už neperduotas žaliavas, apskaitytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą vertins tik šiuo aspektu (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta dingusių žaliavų (medienos) verte. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu tik preliminariai nurodė, jog dingusios medienos vertė 10 000 Eur, o objektyvūs duomenys yra 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra TMN Nr. 2019-74, kurioje nurodyta, kad UAB „Tumina“ ieškovei 33,38 kub. m parduotos medienos vertė 25 035 Eur. Apelianto teigimu, šią medieną galimai pasisavino A. K., todėl iš reikalaujamos priteisti 34 511 Eur žalos turi būti atimama 25 035 Eur, o ne 10 000 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Saulės miškas“ balanse, sudarytame 2021 m. rugpjūčio 10 d. (nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), apskaitytos 33,38 kub. m viengubo pjovimo natūralaus drėgnumo ąžuolo lentos, kurias bendrovė įsigijo iš UAB „Tumina“ pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74. Šio turto balansinė vertė 25 035 Eur. Minėta sąskaita į BUAB „Saulės miškas“ apskaitą įtraukta 2020 m. rugsėjo 30 d.

30. Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-44463-20 nurodytus duomenis atsakovas 2020 m. liepos 21 d. apklausos metu nurodė, kad dingo 8–9 kub. m dvigubo pjovimo lentos, kurių preliminari vertė apie 10 000 Eur. Atsiliepimo į ieškinį 12 punkte atsakovas teigė, kad dingusios medienos vertė yra apie 20 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad dingo 12 kub. m dvigubo pjovimo ąžuolo lentos, ir negalėjo atsakyti, ar dingusi mediena buvo įsigyta iš UAB „Tumina“ (2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 49 sek.–48 min. 10 sek.). Atsakovo pozicija dėl dingusios medienos kiekio ir vertės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog dingo visa bendrovės pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TMN Nr. 2019-74 iš UAB „Tumina“ įsigyta 33,38 kub. m mediena, kurios vertė 25 035 Eur. Taigi, apelianto argumentai, kad iš reikalaujamos priteisti 34 511 Eur žalos turi būti atimama 25 035 Eur (dingusios medienos vertė), yra nepagrįsti.

31. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl dingusios medienos vertės, pažymi, kad pagal ieškovės 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanso duomenis iš UAB „Tumina“ įsigytos vieno kub. m lentų kaina yra 750 Eur. Tai didžiausia į balansą įtrauktų ir nemokumo administratorei neperduotos vieno kub. m ąžuolo medienos (lentų) kaina. Taigi, įvertinus atsakovo nurodytą dingusių žaliavų (lentų) kiekio vidurkį ir didžiausią vieno kub. m kainą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dingusios bendrovės medienos vertė didesnė nei 10 000 Eur.

32. Aptartos išvados nepaneigia ir apelianto cituojami liudytojų M. K. ir E. Š. parodymai, nes nei vienas iš šių liudytojų nenurodė, koks konkretus medienos kiekis dingo iš sandėlio teritorijos. Vien tai, kad pardavėjos UAB „Tumina“ vadovas M. K. nurodė, jog 2020 m. liepos mėnesį dingo UAB „Tumina“ parduotos UAB „Saulės miškas“ viengubo pjovimo lentos, o E. Š. teigė, jog bendrovės viengubo pjovimo lentos buvo laikomos Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip prieš dvejus metus lentas išvežimui krovė A. K., tačiau nežino, kam kraunamos lentos priklausė, priešingai nei teigia apeliantas, nepagrindžia visos pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovės įsigytos medienos dingimo fakto. Atsakovas neįrodė, kad dingusios medienos vertė yra didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 12, 178 straipsniai).

33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl dingusios bendrovės medienos, laikytos Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), nenustatė ir civilinės atsakomybės netaikė. Reikalavimai tretiesiems asmenims, kurie (apelianto teigimu) galimai pasisavino bendrovei priklausančią medieną, nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų ir kaltės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Jalonas“ negrąžino pagal 2018 m. kovo 13 d. priėmimo–perdavimo aktą apdirbimui perduotos medienos, kurios bendra vertė 29 387,60 Eur (26 895 Eur perduotos medienos vertė + 5 816,37 Eur medienos apdirbimas), todėl žala iš atsakovo priteista nepagrįstai, pažymi, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą grindė būtent 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse, o ne ankstesniais laikotarpiais apskaitytų žaliavų neperdavimu. Nors apeliantas teigia, kad UAB „Jalonas“ pagal 2018 m. kovo 13 d. priėmimo–perdavimo aktą apdirbimui perduota mediena (skaldyta ąžuolinė lamelė (lentos)) apskaityta bendrovės balanse, tačiau šie duomenys 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse (dėl atsargų dalies) neatsispindi, t. y. į bendrovės atsargas nėra įtrauktos žaliavos „skaldyta ąžuolinė lamelė (lentos)“, kiekis 16,3838 kub. m. (arba 2 600 kvadratai), kurių vertė 26 895 Eur.

35. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-585-390/2021 įtraukė BUAB „Saulės miškas“ į BUAB „Jalonas“ antrosios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jos 26 895 Eur finansinį reikalavimą. Finansinis reikalavimas patvirtintas 2018 m. kovo 13 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. UAB „Jalonas“ bankroto byloje nebuvo kilęs ginčas dėl BUAB „Saulės miškas“ 26 895 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Jalonas“ veiklos pabaigos. Ši bendrovė 2021 m. lapkričio 15 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

36. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo nėra priteista žala dėl 2018 m. kovo 13 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „Jalonas“ apdirbimui perduotų žaliavų – 16,3838 kub. m. skaldytų ąžuolinių lamelių (lentų), kurių vertė 26 895 Eur. Tai, kad ieškiniu nemokumo administratorė reikalauja atlyginti žalą ne už 2018 metais, o už kitas balanse apskaitytas žaliavas, pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 42 punkte. Taigi, UAB „Jalonas“ ir jos buvusio vadovo veiksmų (ne)teisėtumas neturi įtakos atsakovo atsakomybei ir skundžiamu sprendimu priteistam žalos dydžiui, neperdavus 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse apskaitytų žaliavų.

37. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens vadovas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir juridiniam asmeniui priklausančio turto išsaugojimą. Taigi, atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo pareigą rūpintis bendrovės turtu ir jo išsaugojimu, o bendrovei tapus nemokia – visą juridinio asmens turtą perduoti nemokumo administratorei. Atsakovas, neišsaugodamas visų 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse apskaitytų žaliavų ir jų neperduodamas nemokumo administratorei, pažeidė fiduciarines ir specialiąsias pareigas ir dėl to nėra galimybės patenkinti bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Atsakovas nepagrindė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. balanse apskaitytų žaliavų (ąžuolo, uosio lentų ir kt.), kurių bendra 24 511 Eur vertė, neišsaugojo ir neperdavė dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 24 511 Eur žalą.

38. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai atrinko ieškovės pozicijai palankius įrodymus, nors byloje buvo surinkta visiškai priešingas aplinkybes liudijančių įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantas, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo vertino ne pavienius ir (ar) atrinktus įrodymus, bet įrodymų, įskaitant ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, visumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis ar konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso normų taikymą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

40. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.