- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-576-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00176-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- J. K. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1051-839/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui J. K. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau - ir apeliantė, ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. K. D. (toliau – ir atsakovas) 7 000 Eur negrąžinto kredito, 581,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 83,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 18 d.), 1 083,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), kaip tarpininkavimo mokesčio iki sutarties įvykdymo, 32,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, 259,00 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas J. K. D. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo J. K. D. 7 000 Eur negrąžinto kredito, 581,20 Eur mokėjimo palūkanų, 83,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4 200,88 Eur negautų pajamų, 32,31 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 898,33 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 394,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – ir Sutartis), atsakovas, nemokėdamas įmokų pagal Sutartį, ją pažeidė, dėl ko Sutartis buvo nutraukta. Kadangi byloje nebuvo duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, t. y. būtų grąžinęs jai suteiktą kreditą pagal Sutartį, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 7 000,00 Eur negrąžinto kredito sumą. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 581,20 Eur mokėjimo palūkanų, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.), taip pat laikė pagrįstu ir jį tenkino.
5. Teismas nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis įmokų pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką nevykdė. Todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal Sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma bet kuriuo atveju turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 19,00 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 18 d.), priteisimo teismas tenkino iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 4 200,88 Eur negautų pajamų (nesumokėtų pagal Sutartį mokėjimo palūkanų). Kadangi ieškovė taip pat prašė priteisti jai 32,31 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. (Sutarties nutraukimo dienos), šiuos delspinigius ieškovė paskaičiavo už vėlavimą mokėti įmokas iki Sutarties nutraukimo, taikydama 0,05 proc. dydį už laikotarpį, mažesnį nei 180 dienų, teismas tokį ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkintinu. Teismas taip pat laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 83,94 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 28 d., nes ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti šią sumą.
6. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1083,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti 1083,54 Eur negautas pajamas (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. balandžio 18 d.) atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1083,54 Eur tarpininkavimo mokesčio, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
7.1. Apeliantė nurodo, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorius, jos veikla skiriasi nuo vartojimo kredito davėjo (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 17 dalis). Apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorius, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų (vartotojų) vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams (vartotojams), laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai (vartotojai) atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus aksesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams (vartotojams).
7.2. Teigia, kad tarpusavio skolinimo atveju tarpusavio skolinimo platformos operatorius mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų ir visų kitų aksesorinių reikalavimų negauna, kadangi jie priklauso ir proporcingai investuotai sumai atitenka paskolos davėjams (vartotojams). Vieninteles tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus gaunamas pajamas sudaro tarpininkavimo mokestis.
7.3. Pasak apeliantės, nepaisant to kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vyksta ikiteisminė, teisminė ar priverstinio išieškojimo skolos pagal vartojimo kredito sutartį atgavimo procedūra), tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo vykdyti aktyvią sutarties/skolos priežiūrą, paskirstyti ikiteisminėje, teisminėje ar priverstinio išieškojimo stadijoje iš vartojimo kredito gavėjo gaunamas lėšas paskolų davėjams (vartotojams) bei teikti nuolatinę informaciją paskolų davėjams (vartotojams) apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi dėl šių piniginių lėšų atgavimo.
7.4. Be to, teigia, kad vartojimo kredito davėjas viena vartojimo kredito sutartimi dažniausiai suteikia vartojimo kreditą vienam vartojimo kredito gavėjui. Dėl šios priežasties vartojimo kredito gavėjas informaciją apie vartojimo kredito sutartį ir jos vykdymo eigą privalo teikti iš esmės tik vienam asmeniui. Tuo tarpu tarpusavio skolinimosi atveju dažniausiai yra vienas vartojimo kredito gavėjas bei dešimtys ar net šimtai paskolų davėjų (vartotojų), kurie skirtingomis sumomis investuoja į vieną vartojimo kredito sutartį.
7.5. Pažymi, kad tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra.
7.6. Nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, mano, jog sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 707491684, pagal kurią ieškovė atsakovui 72 mėnesių terminui suteikė 7 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą 7 000 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą 5 948,51 Eur vartojimo kredito kainą (4 782,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma sudaro 19,00 proc.) + 1 166,43 Eur tarpininkavimo mokestis) (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2, 5.1 punktai, Sutarties Specialiosios sąlygos). Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal Sutartį – 2027 m. balandžio 18 d. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. Sutartį nutraukė (Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 punktas).
11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra tarpusavio skolinimosi platformos www.paskoluklubas.lt operatorius ir, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius bei jo vykdoma veikla skiriasi nuo įprasto vartojimo kredito davėjo (VKĮ 2 straipsnio 17 dalis) bei jo vykdomos veiklos . Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Nors apeliantė teigia, kad ji nėra paprastas paskolos davėjas ir į tai turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl administravimo mokesčio priteisimo, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 1 dalimi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas), todėl argumentai, kad jai turi būti taikoma įstatymo išimtis, atmetami kaip nepagrįsti.
12. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarp apeliantės ir atsakovo susiklostė tarpininkavimo paslaugų tarpusavio teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė teikia tarpininkavimo paslaugas atsakovui siekiant gauti vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti.
13. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintas susitarimas, kuriuo vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, taigi įtvirtinta pareiga sumokėti mokestį nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos būtų faktiškai teikiamos. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos.
14. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pvz. žr. Kauno apygardos teismo nutartis, priimtas: 2022 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr.e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022 ir kt.).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Ieškovei vartojimo kredito sutartį nutraukus 2021 m. rugsėjo 28 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Nutraukus sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra nebenustato.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Apeliantė, prašydama priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo, kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovo Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis jai tenka išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė savo reikalavimo, o tik deklaratyviai įvardijo veiksmus, kuriuos, neva, turi atlikti tiek iki, tiek ir po sutarties nutraukimo.
19. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, ginčo atveju toks susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
20. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio po Sutarties nutraukimo priteisimo atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.