- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-123-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- J. B., S. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. M. D.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-123-278/2018
Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07162-2015-7
2018 m. vasario 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-400/2017 pagal ieškovų J. B. ir S. B. ieškinį atstovei A. M. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. M. D. priešieškinį atsakovams dėl nekilnojamojo turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. B. ir S. B. prašė teismą atidalyti jų ir atsakovės A. M. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą - ūkinius pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti atsakovės turimą nuosavybės teise ½ dalį ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto, stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atidalinti žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,7437 ha, pagal paruoštą Žemės sklypo planą notariniam veiksmui, pirmąją dalį skiriant atsakovei A. M. D. (plane pažymėtą žalia spalva), o antrą dalį - jiems (plane pažymėtą mėlyna spalva) lygiomis dalimis po 0,3525 ha. Neatidalintą žemės sklypo dalį - 0,0127 ha po gyvenamuoju namu, 0,0112 ha po ūkiniais pastatais ir 0,0148 ha, kurį užima bendro naudojimo kelias (viso 0,0387 ha) palikti bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį kiekvienai iš šalių.
2. Patikslintu priešieškiniu atsakovė A. M. D. nurodė, kad sutinka su ieškovų reikalavimu dėl ūkinių pastatų atidalijimo ir prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas atidalino ieškovų J. B., S. B. ir atsakovės A. M. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pagal ieškovų pareikštą reikalavimą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys bendru sutarimu yra nusistačiusios pastatų naudojimosi tvarką, statiniai yra dalūs, taip pat įvertinęs statinių išsidėstymą, kvadratūrą, tai, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų jais naudotis pagal paskirtį, sprendė, jog ieškinio reikalavimai dėl ūkio pastatų, garažo, pirties ir kiemo statinių atidalijimo yra pagrįsti.
5. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų atidalinti žemės sklypą, teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus išvada, kad ginčo žemės sklypo padalinti (ar atidalinti) nėra galimybės, nes iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. esantis statinys (gyvenamasis namas su priklausiniais) yra registruotas kaip vienas statinys. Darė išvadą, kad pagal ieškovų prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus galėtų būti nustatyta tik ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka.
6. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) G. O. projektą, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) G. O., rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pakeitė riboženklių Nr. 12 ir Nr. 13 koordinates ir šiuos riboženklius perkėlė į šalia esančią valstybinę žemę. Teismas darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) G. O. pateikta schema, kurios pagrindu atsakovė prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Konstatavo, jog priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, nes atsakovė išreiškė valią priskirti ieškovams dalį žemės sklypo, kuris šalims nuosavybės teise nepriklauso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai J. B., S. B. prašo 2017-09-19 sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai.
8. Teigia, jog teismas, padalinęs pastatus, privalėjo padalinti ir žemės sklypą, nes pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
9. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl pagal jų pateiktą 2015-07-12 žemės sklypo pertvarkymo projektą negalima atidalinti žemės sklypo, nes trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo atidalinimas realiai yra įvykdomas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodo, kad nors teismų praktika prioritetą teikia turto atidalijimui, tačiau ieškovai teismui nepateikė atitinkančio teisės aktų reikalavimus žemės sklypo pertvarkymo projekto ir jo pagrindu atliktų kadastrinių matavimų plano.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. D. skundą prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų patikslintu ieškiniu nebūtų pasiektas prioritetinis visiškas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Be to, jai tenkanti žemės sklypo dalis yra mažesnės vertės, o ieškovų pateiktas planas neatitinka realios situacijos žemės sklype, nes realiai sklype yra daugiau statinių.
12. Be to, atsakovė nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl priešieškinio. Pažymi, kad teismui teikė nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės planą, kuris yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, be to, planas nepažeidžia jokių žemės sklypų atidalijimą reglamentuojančių teisės aktų. Nesutinka su teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) G. O. parengtas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes NŽT Panevėžio skyriaus specialistės teismo posėdžio metu patvirtino, kad antras planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, be to, tai yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl šalims daline nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir šios teismo sprendimo dalies šalys neginčija, todėl apeliacines instancijos teismas dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų S. B. ir J. B. reikalavimas atidalinti jų ir atsakovės A.M. D. dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, pagal ieškovų paruoštą žemės sklypo planą. Ieškovai prašė teismą šalims atidalinti po 0,3525 ha, o neatidalintą 0,0387 ha žemės sklypo dalį, kurią užima pastatai ir bendro naudojimo kelias, palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
16. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Žemės įstatyme, kituose žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2005, Nr. 3K-3-478/2009 , Nr. 3K-3-213/2011). Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų suformavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Minėtų taisyklių 44 punkte nurodyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Esant minėtai nuostatai žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu arba dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu ir suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad S. B. ir J. B. prašomame atidalinti žemės sklype esantis gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris nuosavybės teise jiems ir atsakovei A.M. D. priklauso po ½ d., yra registruotas kaip vienas statinys (1 t., b. l. 115-116).
17. Bylos duomenimis ieškovai padalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neprašo, todėl atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė atidalinti žemės sklypą pagal apeliantų pirmosios instancijos teismui pateiktą planą. Be to, vadovaujantis teisės aktais, teismine praktika, kreipiantis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti siekiama maksimaliai visiško, o ne tam tikros dalies, bendrosios dalinės nuosavybės su kitu bendraturčiu pasibaigimo. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, jog ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, ginčo žemės sklypas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Todėl tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006, 3K-3-213/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl siūlymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje palikti kelią bendram naudojimui, neatmestina kels tolimesnius ginčus. Be to, atsakovės teigimu, prašoma atidalinti sklypo dalis, pagal planą prašoma skirti apeliantams, yra vertingesnė, o žemės sklype yra ir daugiau statinių, kas kelia abejonių ar teismui teiktas atidalijimo planas atitinka realią situaciją.
18. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl žemės sklypas nedalintinas. Minėtas teiginys atmestinas, nes teismas savo išvadas pagrindė, konstatavo, jog ginčo žemės sklypo padalinti ar atidalinti nėra galimybės, nes žemės sklype esantis statinys – gyvenamasis namas su priklausiniais, yra registruotas kaip vienas statinys. Teismas įvertino, kad tokiu atveju pagal prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimą ir rašytinius bylos įrodymus galėtų būti nustatyta tik ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tokio reikalavimo apeliantai neteikė. Pastebima, kad apeliantai skunde nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentų ir tik deklaratyviai teigia, kad šalims priklausantis žemės sklypas teismo turėjo būti padalintas.
19. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Konstatavus, jog iš esmės išnagrinėjęs bylą teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A.M. D. nurodo nesutikimo su teismo sprendimu dėl atmesto priešieškinio argumentus ir teigia, kad šioje dalyje sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė dėl sprendimo dalies, kuria atmestas jos priešieškinis apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti ir vertinti atsakovės argumentų dėl minėtos sprendimo dalies pagrįstumo, o pagrindų išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, byloje nėra. Nesant atsakovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismui 2017-12-19 ir 2018-01-02 pateikti nauji įrodymai – 2017-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamasis raštas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2017-12-28 raštas, foto nuotrauka, nepriimtini ir grąžintini atsakovei (CPK 314 str.).
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl priteisti minėtas išlaidas nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.