Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, trečiasis asmuo Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarė G. S., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po V. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo motinos sugyventinis V. A. K., miręs (duomenys neskelbtini), jam testamentu, sudarytu 1993 m. lapkričio 19 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko visą savo turtą. Jo žiniomis, palikėjas buvo jo tikras tėvas, tačiau neįteisinęs tėvystės. Jis tėvą iki mirties prižiūrėjo, slaugė, o mirus palaidojo. Testatorius po mirties jam paliko visą turtą, kuris susideda iš namų apyvokos daiktų, ½ dalies gyvenamojo namo, žemės, esančių (duomenys neskelbtini). Palikėjas daugiau vaikų neturėjo. Po V. A. K. mirties jis, kaip testamentinis įpėdinis, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Turto valdymas pasireiškė tuo, kad jis iš karto po patėvio mirties naudojosi jo namų valda, kitais palikėjo daiktais (dujine virykle, baldais, namų apyvokos daiktais, žeme, vaismedžių vaisiais), mokėjo reikiamus mokesčius. Jis su šeima minėtoje namų valdoje gyvena iki šiol, rūpinasi ir dirba žemę, prie namų augina daržoves, pagal savo galimybes namus išlaiko ir jais naudojasi. Kiti asmenys po palikėjo mirties į notaro biurą taip pat nesikreipė. 2017 m, birželio mėnesį jam paaiškėjo, kad 2017 m. gegužės 29 d. notarė G. S. yra išdavusi Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į V. A. K. palikimą ir šiuo metu namų valda priklauso valstybei. Tačiau, jo nuomone, Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Mano, kad notarė neišsiaiškino faktinių aplinkybių, jog palikėjas buvo sudaręs testamentą ir turi testamentinį įpėdinį, kuris palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Be to, ieškovą niekas neinformavo apie tai, kad bus išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas apie Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą teigia sužinojęs 2017 m. birželio mėn., kai gavo VĮ Turto bankas pranešimą ir nedelsiant su ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto nagrinėti teismo nuožiūra; tuo atveju, jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo V. A. K. mirties visą jo palikimą priėmė ieškovas J. Š., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ieškovo reikalavimą dėl 2017 m. gegužės 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo – patenkinti, priešingu atveju – atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, kad po V. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė J. Š., pradėdamas jį faktiškai valdyti; pripažino negaliojančiu Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S. 2017 m. gegužės 29 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, iš J. Š. 427,84 Eur išlaidų, turėtų priimant V. A. K. palikimą. Teismas sprendė, jog ieškovas, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios priimti palikimą, įrodė, kad jis palikimą priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Teismas nustatė, kad ieškovui palikimas atsirado 2010 metais. Po palikėjo mirties ieškovas su šeima liko gyventi jam priklausančiame gyvenamajame name. Teismas padarė išvadą, kad J. Š. per 3 mėnesius po motinos sugyventinio mirties atliko aktyvius veiksmus - perėmė namuose esančius visus jo daiktus, mokėjo mokesčius, pagal savo sugebėjimus ir supratimą tvarkė aplinką, naudojosi sodu, jo vaisiais, prie namo esančiu žemės sklypu. Tokį įpėdinio elgesį teismas vertino kaip paveldėto turto savininko elgesį ir sprendė, kad po V. A. K. mirties jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti priėmė J. Š.Teismas, nustatęs faktą, kad paveldimą turtą nuo 2010 m. sausio 29 d. faktiškai pradėdamas jį valdyti yra priėmęs įstatyminis įpėdinis - ieškovas J. Š., kaip nepagrįstą panaikino vėliau, t. y. 2017 m. gegužės 29 d. valstybei išduotą Palikimo perėjimo liudijimą. Be to, teismas sprendė, jog paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dar ir dėl to, kad nei notarė, nei valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, tinkamai neišsiaiškino, ar V. A. K. palikimas nėra priimtas kitais būdais, neatliko tyrimo, ar tikrai šis turtas yra bešeimininkis ir turi būti perimtas valstybės nuosavybėn.Teismas nurodė, kad atsakovė tokio pobūdžio bylose nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl sprendė, jog ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo turėtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą bei išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir įpareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje klausimą. Nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą, VĮ Turto bankas yra atleidžiama tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nėra atleidžiama nuo pareigos atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnis). Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė yra valstybės įmonė ir valstybė, užtikrindama nemokamą antrinės teisinės pagalbos teikimą J. Š., patyrė išlaidas, teisės aktai nenumato jokių išlygų bylos šaliai - valstybei, atstovaujamai valstybinių institucijų, pralaimėjus bylą, neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Be to, kiekviena biudžetinė įstaiga veikia savo kompetencijos ribose ir jai skiriami asignavimai yra skiriami skirtingų funkcijų atlikimui, todėl kiekviena biudžetinė įstaiga jai skirtas lėšas privalo naudoti racionaliai, tinkamai jas administruoti ir įgyvendinti teisės aktuose jai priskirtas funkcijas bei nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs, turėjo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovauja VĮ Turto bankas, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neprieštaravo ieškinio reikalavimų tenkinimui, tinkamai ir laiku pateikė procesinius dokumentus bei proceso nevilkino, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų. Ieškinio šioje byloje pareiškimas priklausė ne nuo atsakovės veiksmų ar neveikimo, o nuo ieškovo elgesio (ieškovas į notaro biurą dėl V. A. K. palikimo priėmimo nesikreipė, ilgiau nei 7 metus nesidomėjo ir nesiaiškino, ar palikimas buvo priimtas), taigi, šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės ar ją atstovaujančios VĮ Turto banko elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netiksliai nurodė motyvus, tačiau pagrįstai ir teisėtai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš valstybės. Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos ir išieškomos į valstybės biudžetą, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju asmuo, iš kurio priteistinos išlaidos, ir asmuo, kuriam jos priteistinos, sutampa. Tai, atsakovės nuomone, taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės valstybės jai pačiai nepriteisti.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas prašymas priteisti valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, atlyginimą.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos sugyventinio V. A. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir pripažinti negaliojančiu atsakovei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė ieškiniui iš esmės neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį patenkino, taip pat sprendė, jog iš atsakovės ieškovo turėtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, nes atsakovė tokio pobūdžio bylose nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau nėra atleista nuo pareigos, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, atlyginti kitos šalies turėtas atstovavimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei LR CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, LR CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitų keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimų neginčijo, proceso nevilkino. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu spręsti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepriteisė pagrįstai. Toks aiškinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018, 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-914-945/2018 ir kt.).Apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.