Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2252-959/2018 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, tretieji asmenys Lietuvos notarų rūmai, K. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. G. mirties, faktiškai pradėdamas jį sudarantį turtą valdyti, pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5-2-8158, išduotą po G. J. G. mirties.Atsakovė atsiliepime (1 t., e. b. l. 42–46) nurodė, kad, tuo atveju, jei teismas įsitikintų, jog ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, taip pat jei ieškovas padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusiosios G. J. G. turto administravimu, atsakovė neprieštarautų, kad ieškinys būtų patenkintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 105–108) ieškinį tenkino.Teismas nurodė, kad ieškovas po motinos G. J. G. mirties liko gyventi jai priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, joje buvo deklaravęs savo bei nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, rūpinosi turto išlaikymu, ruošė malkas žiemai, mokėjo žemės mokesčius už motinai priklausiusį žemės sklypą, tvarkė namo teritoriją. Dėl motinos palikimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką. Teismas konstatavo, kad gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausiusią G. J. G., ieškovas valdė kaip savo, ši gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieškovo bei jo nepilnametės dukters gyvenamasis būstas. Šiais veiksmais ieškovas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jį sudarantį turtą.Teismas sprendė, kad G. J. G. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise, o 2016 m. kovo 8 d. VĮ Turto banko pateiktas prašymas notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris, laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl negalioja. Negaliojančio vienašalio sandorio pagrindu išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą teismas taip pat pripažino negaliojančiu.Įvertinęs, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, teismas nurodė, jog abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimo nesprendė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 122–124) Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir pareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nėra atleista nuo pareigos atlyginti valstybei garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.Kiekviena biudžetinė įstaiga veikia save kompetencijos ribose ir jai asignavimai yra skiriami skirtingų funkcijų atlikimui, todėl kiekviena biudžetinė įstaiga jai skirtas lėšas privalo naudoti racionaliai, tinkamai jas administruoti ir įgyvendinti teisės aktuose jai priskirtas funkcijas bei nustatytas pareigas. Dėl nurodytos aplinkybės vien faktas, kad atsakovė byloje yra valstybė, nėra pagrindas netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 150–152) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nei atsakovė, nei VĮ Turto bankas, kaip atsakovę atstovaujanti institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. VĮ Turto banke buvo gautas pranešimas apie per įstatymo nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios G. J. G. palikimą. Surinkus visą teisės aktų reikalaujamą informaciją ir kreipusis į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, buvo išduotas liudijimas. Atsakovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui, tinkamai ir laiku pateikė procesinius dokumentus, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų. Ieškinio pareiškimą nulėmė ieškovo elgesys laiku ir tinkamai neišviešinant palikimo priėmimo fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netiksliai nurodė motyvus, tačiau pagrįstai ir teisėtai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Svarbu tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos ir išieškomos į valstybės biudžetą, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaidų atlyginimą, ir asmuo, kuriam jos turėtų būti priteisiamos, sutampa. Tai taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo išspręstas valstybės turėtų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimu, atlyginimo klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo motinos G. J. G. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, pripažinti negaliojančiu atsakovei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė ieškiniui neprieštaravo, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys patenkintas. Ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie 238,24 Eur išlaidas už atstovavimą (2 t., e. b. l. 83). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nurodė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiantis, kadangi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų. Gavęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 2 d. priėmė byloje papildomą sprendimą (2 t., e. b. l. 133–134), kuriuo nusprendė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti dėl šalių sutapimo. Šis sprendimas atskirai nebuvo apskųstas.Byloje susiklostė situacija, kai bylą išnagrinėjęs teismas sprendime nurodė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiantis, o vėliau priėmė papildomą sprendimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė. Nors tokia situacija tam tikrais aspektais nėra procesiškai korektiška (vadovaujantis CPK 277 straipsnio 5 dalimi, netenkinant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra priimama nutartis, o ne papildomas sprendimas; be to, apeliacine tvarka yra apskųstas teismo sprendimas, bet ne papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas), vadovaujantis CPK 277 straipsniu kuriamu teisiniu reglamentavimu, papildomas sprendimas (nutartis) tampa sudedamąja teismo sprendimo dalimi, todėl, įvertinęs kilusio ginčo esmę pirmosios instancijos teismas vertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismui priėmus byloje sprendimą ir papildomą sprendimą buvo atmestas prašymas priteisti valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, atlyginimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014), sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1d. 11 p.), tačiau nėra atleista nuo pareigos, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, atlyginti kitos šalies turėtas atstovavimo išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitų keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimų neginčijo, proceso nevilkino. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu spręsti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepriteisė pagrįstai. Toks aiškinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018 ir kt.).Apeliacinio skundo argumentus pripažinęs nepagrįstais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.