- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2-2252-959/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos notarų rūmai, K. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankui, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys: Lietuvos notarų rūmai, K. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu 2016-10-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą į po G. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), turtą (el. b. l. 1-4, I tomas).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, taip pat, jei ieškovas padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusiosios G. J. G. turto administravimu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų, kad ieškovo ieškinys būtų patenkintas (el. b. l. 42-46, I tomas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, liudytojų V. Š. ir D. T. parodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina G. J. G. (el. b. l. 13, I tomas); po jos mirties liko paveldimas turtas - 64/639 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 5/20 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/20 dalys pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/20 dalys kitų statinių - kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas, stoginė - 5Ilm, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini); l/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių - kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvoros, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-31, I tomas); ieškovas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė; 2015 m. balandžio 30 d. Turto banke buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas su antstolės Redos Stašenienės pranešimu apie nepriimtą mirusiosios G. J. G. palikimą (el. b. l. 48,49, I tomas); 2016-03-08 atsakovė VĮ Turto bankas pateikė prašymą Kauno 5-ojo notarų biuro notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (el. b. l. 50,51, I tomas); 2016-010-18 Kauno 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad G. J. G. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (el. b. l. 57-65, I tomas).
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.
Ieškovas savo paaiškinimais, rašytiniais duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą (el. b. l. 9, I tomas), liudytojų parodymais įrodinėjo, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. po motinos G. J. G. mirties liko gyventi jai priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), joje buvo deklaravęs savo bei nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, rūpinosi turto išlaikymu, ruošė malkas žiemai, mokėjo žemės mokesčius už motinai priklausiusį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė namo teritoriją. Dėl motinos palikimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką.
Teismas daro išvadą, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes, dar motinai gyvai esant, jis savo gyvenamąją vietą deklaravo G. J. G. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieškovas minėtoje namo dalyje gyvena, patvirtina ir VĮ Turto banko 2016 m. spalio 18,25 turto apžiūros aktai, kuriuose nurodyta, kad VĮ Turto banko atstovams lankantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ten gyvena ieškovo sutuoktinė su mažamečiais vaikais (el. b. l. 66-67, I tomas). Tai leidžia teismui konstatuoti, kad gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausiusią G. J. G. ieškovas valdė kaip savo. Be to ši gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieškovo bei jo nepilnametės dukters gyvenamasis būstas. CK. 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, aks išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovas priėmė mirusios motinos G. J. G. palikimą, nedelsiant po jos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą
Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas G. G. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjos G. J. G. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Todėl laikytina, kad G. J. G. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 str. 1 d. pagrindu, o 2016-03-08 VĮ Turto banko pateiktas prašymas notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 1-2 d.), laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 str. 1 d. nuostatai, todėl negalioja ab initio CK 1.80 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atitinkamai negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu Kauno 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 5-2-8158 (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) į Valstybės valdymą faktiškai neperėjo, jis tebėra ieškovo valdyme, pats ieškovas restituciją taikyti neprašo, restitucija netaikytina.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovas turėtų atlyginti valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su palikėjos G. J. G. turtu, kurios sudaro 131,97 Eur, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tokių išlaidų priteisimo iš ieškovo nepareiškė (CPK 443 straipsnio 7 dalis), todėl teismas jų priteisimo klausimo šioje byloje nesprendžia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui G. G. yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis įstatymo pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo. Taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-01-19 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybė patyrė 264,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju konstatuotina, kad visos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po G. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pripažinti negaliojančiu ab initio vienašalį sandorį – 2016-03-08 VĮ Turto banko pateiktą prašymą notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.
Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 5-ojo notarų biuro 2016-10-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.