Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

2022-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-449-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
II-449-548/2022
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00050-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ričardas Juodis (pirm.)
Pareiškėjas
P. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-449-548/2022Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00050-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,nedalyvaujant pareiškėjui P. M.,

nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Z. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal P. M. pareiškimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Nutarime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. ryte, apie 7.00 val., galimai Ž. P., adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino P. M. priklausančius 150 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tikslinant įvykio aplinkybes buvo apklaustas Ž. P., kuris nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko P. M. su savo drauge. Jis kartu su drauge atsivežė alkoholio, visi kartu gėrė iki kitos dienos ryto. Išgėrus Ž. P. pirmas nuėjo miegoti, o ką jie veikė, tiksliai nežino, tačiau girdėjo, kad šie ėjo į parduotuvę apsipirkti. 2021 m. rugpjūčio 22 d. ryte, atsikėlus Ž. P. išėjo pasivaikščioti, o namuose paliko miegančius P. ir jo draugę. Kai atvyko P. jokios rankinės neturėjo, su savimi turėjo tik maišelį, kuriame buvo alkoholiniai gėrimai. Grįžus pasivaikščiojęs Ž. P. nei P., nei jo draugės namuose nerado. Kitą dieną P. vėl atvyko į Ž. P. priklausantį namą ir pradėjo kaltinti, kad neva jis pavogė jo pinigus, tačiau jokių pinigų jis nevogė ir net nematė, kad P. būtų jų turėjęs. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pareigūnas nutarime konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų apie esantį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė (b. l. 7-8, 15).

Teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjo P. M. skundas dėl 2022 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nesutinka, nes policijos pareigūnai, priimdami skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. P. melagingais paaiškinimais. Policijos pareigūnai atmestinai, nesigilindami į situaciją, tyrė aplinkybes, be to net nebuvo apklausti liudininkai, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotojas ir su juo kartu, tą dieną, buvusios draugės D. V.. Apklausus šiuos liudytojus jie patvirtintų, kad Ž. P. iš pareiškėjo pavogė jam priklausančius pinigus. Taip pat tyrėjai buvo pasiūlyta pažiūrėti vaizdo medžiagą, kurioje Ž. P. kalba apie tuos pinigus, jog tie pinigai yra ne jo, o kažkokio draugo, kas irgi patvirtintų, kad tie pinigai iš tikrųjų egzistavo. Tačiau tyrėja šios vaizdo medžiagos nežiūrėjo, nes jai neatrodė, kad tai yra reikšminga. Taip pat skunde nurodė, kad pareiškėjas visada su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo laikoma pinginė su pinigais. Be to, policijos pareigūnus jis iškvietė, nes su Ž. P. pradėjo ginčytis dėl pavogtų pinigų, kadangi pats tuos pinigus matė, tikėjosi atgauti šiuos pinigus. Dar kitą dieną buvo sutikęs Ž. P., kuris jam aiškino, kad tie jo matyti pinigai, tai buvo neva palikti jam pasaugoti pusbrolio, vėliau jau aiškino, kad draugė davė pasaugoti. Be to, praėjus keletai dienų, pareiškėjas kalbėjo su Ž. P. kaimynų, kuris prasitarė matęs pas Ž. P. pinigus, nors buvo niekur nedirbantis, o po šio įvykio Ž. P. savaitę gėrė alkoholį. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad priešingai nei tvirtina Ž. P., tai atvykus policijos pareigūnams jis nebuvo išėjęs pasivaikščioti, o buvo užsirakinęs savo namuose. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 5-6, 31-35).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, jog su P. M. skundo motyvais sutinka. Atsiliepime nurodyta, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėjantis pareigūnas, nevisapusiškai juos įvertino, rėmėsi tik pažeidėjo pateiktu paaiškinimu, nors byloje dalyvavo ir daugiau asmenų, kuriuos tikslinga taip pat apklausti ir atlikti išsamų tyrimą dėl padaryto pažeidimo. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai tęsti tyrimą (b. l. 43-44).

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas P. M., šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis yra išvykęs iš Lietuvos, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius yra pateikęs atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo sutinka su jo skundu ir prašo jį tenkinti.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 44).

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra žinoma, taip pat pareiškėjo ir nutarimą priėmusios institucijos yra pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas. Byla grąžinama institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos tyrėjai administracinę bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, skubotai, neišsiaiškino visų byloje esančių aplinkybių, neapklausė liudytojų, bei rėmėsi vien tik pažeidėjo paaiškinimais, kurie skyrėsi nuo pareiškėjo paaiškinimų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Analogiška nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, požymių. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Z., 2022 m. gegužės 11 d. priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, byloje surinktus įrodymus vertino nepakankamai, atsietai, dėl ko nepagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną Ž. P. atžvilgiu nutraukė. Institucija neįvertino visumos aplinkybių, nebuvo apklausti kiti liudytojai, juos pareiškėjas P. M. nurodė savo skunde (nurodyti asmenys galimai patvirtintų arba paneigtų skundą pateikusio P. M. aplinkybes, padėtų nustatyti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes), taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl vaizdo įraše fiksuojamų aplinkybių. Iš esmės aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo remiamasi vien tik Ž. P. duotais paaiškinimais, kurie skyrėsi nuo P. M. skunde išdėstytų aplinkybių. Teismo vertinimu, neatlikti ir kiti veiksmai, siekiant surinkti pakankamai duomenų teisingo sprendimo priėmimui. Siekiant nustatyti pažeidimą nebuvo ištirti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamerų įrašai, kuriuose būtų matomi pas Ž. P. galimai esantys pinigai, kurie priklauso pareiškėjui P. M. ir pan. Taigi, nebuvo išnaudotos visos galimybės, tikslinant įvykio aplinkybes bei nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė grąžinti administracinės bylos medžiagą tolimesniam tyrimui atlikti, teismas sprendžia, jog institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, todėl skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir vertinimą. Administracinio nusižengimo byla institucijai grąžintina pilna apimtimi, kadangi tik apklausius P. M. nurodytus liudytojus bei atlikus kitus procesinius veiksmus, bus galima tinkamai spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo Ž. P.. Kartu teismas pažymi, kad bylos grąžinimas institucijai savaime neįpareigoja taikyti Ž. P. administracinės atsakomybės, tai gali būti daroma tik remiantis įstatymu, ir esant pagrindui, kuomet išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo P. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Z. 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis