Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) Mianmaro Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vokietija, paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti Europos sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės pareiškimą priėmė baudžiamąjį įsakymą ir M. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir M. A. paskyrė galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą. M. A. bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, neatlikta bausmės dalis – 76 MGL (3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi Q2“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 695,32 Eur – konfiskavimas valstybės naudai. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 10 d. M. A. jam paskirtos baudos nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 287 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 63¹ straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 31 d. nutartimi byloje Nr. E1-1221-1095/2024 nutarė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. e1-1034-1095/2024 M. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto, tai yra konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 695,32 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 32 ct), konfiskavimo vykdymą perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai. 2024 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjo, o 2024 m. lapkričio 15 d. užpildytas liudijimas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. birželio 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-1034-1095/2024 gautas raštas iš Vokietijos Federacinei Respublikos kompetentingos institucijos, kuriame nurodyta, kad M. A. išregistravo savo gyvenamąją vietą, todėl tarpusavio teisinė pagalba negali būti teikiama. Pažymėtina, kad asmens (M. A.) leidimas gyventi Vokietijoje galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Teismui nėra žinoma ir jis neturi duomenų apie tai kur dabar yra M. A., bei kur yra jo gyvenamoji vieta. Todėl piniginę sankciją būtų netikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Bausmės vykdymo perdavimas kilmės valstybei negalimas, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo būtų išvykęs į savo kilmės valstybę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika ir Mianmaro Sąjungos Respublika nėra sudariusi dvišalių susitarimų dėl teisinės pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo perduoti baudos bausmės vykdymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės (šiuo atveju – Vokietijos Federacinei Respublikos) kompetentingai institucijai ir kitos valstybės (šiuo atveju – Mianmaro Sąjungos Respublikos) kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3, 5 dalimis,

nutaria:

neperduoti 2024 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1034-1095/2024 M. A. paskirtos ir neatliktos bausmės – 76 MGL (3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) baudos išieškojimą vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos atsakingai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.