- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-10302-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01085-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio (palikėjo) A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, palikėjas A. V., kuris savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nors jo sutuoktinė D. V. nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl savo sutuoktinio A. V. palikimo priėmimo, nepaisant to, D. V. tiek esant gyvam jos sutuoktiniui, tiek iš karto po jo mirties (duomenys neskelbtini), nenutrūkstamai rūpinosi palikėjo laidotuvėmis ir jų bendru, 1992 m. spalio 15 d., santuokoje įgytu turtu. Kiti šeimos nariai su tuo sutiko. D. V. turtą valdė kaip savo ir tą darė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus D. V., jos palikimą nustatytu terminu pagal testamentą priėmė pareiškėja, ta yra jos dukra, R. A.. Pareiškėjos manymu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeistų kitų asmenų teisių, nes paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo A. V. palikimą neišduotas, turtas neperleistas tretiesiems asmenims. Dėl A. V. nuosavybės teise priklausančio kito palikimo (santaupų, turtinių ir neturtinių teisių ir kt.), išskyrus nekilnojamąjį turtą, tikslių duomenų pareiškėja neturi, nes A. V. palikimas yra nepriimtas. Pareiškėjos manymu, nei D. V., nei ji pati nustatytu terminu dėl palikėjo A. V. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad visą palikėjo turtą D. V., kaip sutuoktinė, paveldi be atskiro kreipimosi į notarą. Todėl dėl susiklosčiusių įvykių visumos buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikėjo A. V. palikimui priimti, o pareiškėja surinkusi ir parengusi reikiamus dokumentus, kreipiasi į teismą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja R. A., kaip D. V. įpėdinė, galėtų kreiptis į notarą dėl savo tėvo, palikėjo A. V., palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Ra. A. (V.) yra D. V. ir A. V. dukra – gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, gyventojų registro pažyma. Pagal nekilnojamojo turto išrašą D. V. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, UN (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1992 m. spalio 15 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. I-1374, Nr. 2-4479 ir registruotas D. V. vardu; butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/16 sandėlio (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2014 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1106, registruotas D. V. vardu kaip asmeninė nuosavybė. A. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pateiktas 1992 m. vasario 28 d. Sutikimas pirkti privatizuojamą butą, kur nurodyta, kad perkamas butas bus registruotas D. V. vardu, susitarime dalyvavo ir A. V.. Iš mirties įrašo matyti, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad D. V. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis A. V. mirė būdamas santuokoje. Pagal deklaracijos pažymą – D. V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš AB „Ignitis“ 2023 m. birželio 15 d. rašto, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus rašto, sutarties dėl geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo su UAB „Raseinių vandenys“, pridedamų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir mokėjimo kvitų matyti, kad D. V. rūpinosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), jokių įsiskolinimų nėra. R. Z. ir V. Z. pateikę raštu paaiškinimus iš kurių matyti, kad D. V. po sutuoktinio A. V. mirties rūpinosi jo laidotuvėmis, gavo visas išmokas, po to nuo jo mirties iki savo mirties nepertaukiamai rūpinosi likusiu turtu ir jį valdė kaip savo. 2009 m. sausio 16 d. D. V. surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai R. A.. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2023 m. birželio 16 d. rašto matyti, kad po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta; dėl D. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo kreipėsi R. A., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
5. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. V. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjo turtą po jo mirties perėmė sutuoktinė D. V., o kiti šeimos nariai tam neprieštaravo – nurodyta pareiškime. Kaip nurodė pareiškėja pareiškime, per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą į notarų biurą dėl mirusio A. V. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, nes manė, kad turtas kaip palikėjo sutuoktinei po jo mirties paveldimas be atskiro kreipimosi į notarą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo D. V. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad ji po palikėjos A. V. mirties perėmė jo turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.
6. Pagal palikimo atsiradimo dieną (A. V. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
7. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
8. Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, kad D. V. disponavo visu jai ir palikėjui A. V. priklausiusiu turtu, juo naudojosi kaip savu ir jį valdė kaip savo neišskirdama jokios turto dalies. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. D. V. po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
9. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėja, jos mama D. V. dar būdama gyva rūpinosi visu turtu, juo naudojosi kaip savu. Iš aptarto laikytina, kad D. V. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)
10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes D. V. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. V. mirties. Pareiškėja R. A. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad D. V. po A. V. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.