Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M., M. M. ir J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Č. A., R. R., B. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį civilinėje byloje Nr. 2-247-918/2023.

2. Ieškovai R. V. ir Z. V. dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį. Taip pat atskirajame skunde pateikti procesiniai prašymai pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo ir nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Aistę Petrevičienę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra įtvirtinta, kad teismo nutartis, kuria byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovai, tokia nutartis neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Todėl dėl nurodytų argumentų, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas ieškovų atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, atsisakė priimti, konstatavęs, kad ši nutartis nėra apeliacijos objektas.

5. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovų atskirajame skunde pateiktas savarankiškas procesinis prašymas pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo nėra susijęs su atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, dalyku ir bus išspręstas bylą nagrinėjančios teisėjos, jai grįžus iš kasmetinių atostogų.

6. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde pareikštas prašymas nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją A. Petrevičienę nuo bylos nagrinėjimo perduotas spręsti teismo administracijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantai (ieškovai) R. V. ir Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė (i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui; (ii) pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo; (iii) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją A. Petrevičienę ir / ar L. Matusevičiūtę ir J. Maciejevskį, jei šiam teisėjui tektų svarstyti teisėjų A. Petrevičienės ir / ar L. Matusevičiūtės nušalinimo klausimą dėl jų neveikimo ir bylos nagrinėjimo vilkinimo. Atskirąjį skundą grindė šiai spagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties (kaip ir šis atskirasis skundas) buvo reiškiamas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis, tiek 2023 rugpjūčio 10 d. nutartis užkerta eigą tolimesniam bylos nagrinėjimui, nes šių nutarčių priėmimo metu tebevyko teisminiai ginčai dėl 2023 m. birželio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo šioje byloje.

7.2. Kadangi 2023 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1926-880/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl 2023 m. birželio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo šioje byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kadangi priešingu atveju ieškovai praranda teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą iki teismo posėdžio, kuriuo byla būtų nagrinėjama iš esmės.

7.3. 2023 m. kovo 30 d. ieškovų prašymo dėl civilinių bylų Nr. 2-247-918/2023 ir Nr. 2-19-465/2023 sujungimo nenagrinėjimas, trunkantis jau 5 mėnesius (net po bylos grąžinimo 2023 m. liepos 13 d. iš kasacinės instancijos teismo, nagrinėjusio ginčą ne dėl bylos esmės, bet tik dėl papildomo žyminio mokesčio primokėjimo/neprimokėjimo, apeliacinės instancijos teismo, nurodžiusio nagrinėti šį prašymą, bylai grįžus iš kasacinės instancijos teismo), yra akivaizdus ir šiurkštus CPK 21 straipsnio pažeidimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo prašoma pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą.

7.4. Teismo atsisakymas nagrinėti ieškovų 2023 m. rugpjūčio 5 d. pareikštą pakartotinį prašymą dėl pirmosios instancijos teismo neveikimo, nenagrinėjant ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymo dėl bylų sujungimo, motyvuojant teisėjos A. Petrevičienės kasmetinėmis atostogomis, yra nepagrįstas ir pažeidžia CPK 72 straipsnio 3 dalies reikalavimą pirmosios instancijos teismui, kuris prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos ir per septynias darbo dienas išspręsti šį klausimą, o priešingu atveju persiųsti jį apeliacinės instancijos teismui. Ši teisės norma ir kitos teisės normos nesuteikia teismui dėl teisėjos atostogų pažeisti šią teisės normą.

7.5. Pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotojas J. Macievski privalėjo išnagrinėti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo arba teisėja L. Matusevičiūtė privalėjo ieškovų prašymą dėl neveikimo persiųsti Vilniaus apygardos teismui, tačiau šie abu teisėjai neįvykdė teisės normų reikalavimų, tokiu būdu neužtikrindami CPK 21 straipsnio reikalavimo dėl nešališko bylos nagrinėjimo. Todėl CPK 66 straipsnio pagrindu reiškiamas nušalinimas teisėjams A. Petrevičienei, L. Matusevičiūtei ir J. Maciejevski.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, atsisakyta priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (minėta nutartis nėra apeliacijos objektas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

10. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – dviejų vokų kopijas ir duomenis iš www.post.lt, taip pat 2023-10-04 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023-09-28 pateiktą pareiškimą dėl termino spręsti prašymą dėl bylų sujungimo, nešališko bylos nagrinėjimo neužtikrinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu (dėl nutarties skirti parengiamąjį posėdį apskundimo galimybių), o byloje esančių duomenų pakanka priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, siekdamas baigti pasirengimo nagrinėti bylą stadiją, vadovaudamasis CPK 228 straipsnio nuostatomis, 2023 m. liepos 21 d. rašytine nutartimi nustatė nagrinėjamoje civilinėje byloje parengiamojo teismo posėdžio datą. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su tuo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurią nustatyta parengiamojo teismo posėdžio data, panaikinti, taip pat atskirajame prašyme pateikė savarankiškų procesinių prašymų – pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo bei nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją A. Petrevičienę. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi apeliantų (ieškovų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. konstatavęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, dėl ko negali būti apeliacijos objektu.

15. Teismas turi teisę atsisakyti priimti atskirąjį skundą tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 straipsnis), skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 335straipsnis) ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis (kuria byloje paskirtas parengiamasis posėdis) užkirto kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui.

17. Savo poziciją apeliantai grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kuria atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 21 d. nutarties, nevertino aplinkybės, jog teismas, byloje paskirdamas parengiamąjį teismo posėdį, apribojo procesines ieškovų teises spręsti dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (galimai juos keisti / papildyti), o taip pat, anot apeliantų, nėra išspręstas / išnagrinėtas jų 2023 m. kovo 30 d. prašymas dėl civilinių bylų sujungimo. Su tokiais apeliantų (ieškovų) argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, teismo vertinimu, apeliantai klaidingai suvokia parengiamojo teismo posėdžio (reglamentuoto CPK 228 – 230 straipsniuose) bei teismo posėdžio (reglamentuoto CPK 234 – 258 straipsniuose), kuomet teismas sprendžia, kad byla jau parengta nagrinėti teisme iš esmės, sąvokas bei paskirtį, taip pat proceso šalių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises bei pareigas nurodytose bylos nagrinėjimo stadijose.

18. CPK 225 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs ieškinį ir gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. CPK 228 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi, pagal CPK 228-230 straipsnius viena iš parengiamojo teismo posėdžio paskirčių yra išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimus.

19. Tik tuo atveju, jei 1) teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 punktas); arba 2) mano, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnio 1 dalis).

20. Kaip minėta, ieškovų nurodomi argumentai, kad paskirus parengiamąjį teismo posėdį bus apribota jų teisė ir galimybė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, laikytini nepagrįstais, kadangi pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį būtent iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismui 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirus parengiamąjį teismo posėdį (kaip nurodė pats teismas minėtos nutarties 11 punkte – siekiant baigti pasirengimo nagrinėti bylą stadiją), ieškovai tiek iki jo, tiek ir parengiamojo teismo posėdžio metu dar turės teisę ir galimybę tikslinti (keisti, papildyti) ieškinio pagrindą ar dalyką nagrinėjamoje byloje.

21. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų (ieškovų) argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis, kuria byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui ir tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Kiti ieškovų atskirajame skunde nurodyti reikalavimai - pakartotinai nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymą dėl bylų sujungimo; nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją A. Petrevičienę ir / ar L. Matusevičiūtę ir J. Maciejevski, jei šiam teisėjui tektų svarstyti teisėjų A. Petrevičienės ir / ar L. Matusevičiūtės nušalinimo klausimą dėl jų neveikimo ir bylos nagrinėjimo vilkinimo – nėra susiję su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. splaio 3 d. nutartimi perdavė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui ieškovų Z. V. ir R. V. pateiktą 2023 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties bei ieškovo Z. V. 2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo neveikimo ir nušalinimo.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, kuria šioje byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

25. Nors prieš pat šio atskirojo skundo nagrinėjimą, t. y. 2023-10-04, teisme buvo gautas atsakovės UAB „Skomė“ prašymas nutraukti apeliacinį procesą, kadangi atskirojo skundo išsprendimas nesukeltų jokių teisinių padarinių apeliantams, nes teismo nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2023 m. spalio 2 d. neįvyko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamo apeliacinio proceso objektą sudaro ne teismo nutartis, kuria buvo paskirtas parengiamasis posėdis, o teismo nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir taip pripažintina teisėta ir pagrįsta, taigi nesudaromos jokio prielaidos (spręsti atskirąjį skundą) kvestionuoti teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties teisėtumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (ieškovų) R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.