Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams J. C. ir V. S., jų atstovui advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. C. ir V. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija pateiktoje teismui išvadoje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad visais atvejai mergaičių ir moterų pavardės sudaromos su moteriškosios giminės galūnėmis. Tai grindžiama lietuvių kalbos daiktavardžių morfologine ypatybe – vyriškosios ir moteriškosios giminės priešprieša, t.y. vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiai reiškia skirtingos lyties asmenis. Pavardės formos atitikties lyčiai reikalavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333. Valstybinės lietuvių kalbos komisija 2003-06-26 nutarime Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ taisyklių 4 punkte, pagal kurį pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.

Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2019-08-07 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo mieste sudarė santuoką. Santuokos liudijimo ir pažymėjimo 30C dalyje nurodyta, jog po santuokos sudarymo pareiškėjos J. C. pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjams kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pareiškėjos J. C. pavardės pakeitimo į „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti tokį prašymą. 2020-01-22 išvadoje Nr. A136-278/20(2.4.1.51-AD21) nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo 9.8. papunkčiu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-06-26 nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, pareiškėjos J. C. pavardė negali būti keičiama į „(duomenys neskelbtini)“, kadangi moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeimyninės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės galima būti daroma su galūne -ė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

CK 3.31 straipsnyje nustatyta, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.

Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai (CK 2.20 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymo „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo“ Nr. 1R-333 4 punkte nurodoma, jog pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-06-26 nutarime „Dėl moterų pavardžių darymo“ Nr. N-2 (87) nurodoma, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė, o tai atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Pagal CK 1.11 straipsnio 1 dalį, pasirenkant pavardę, įregistravus santuoką užsienyje, kai pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta užsienyje, Lietuvos Respublikoje taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Pagal CK 3.281 straipsnį civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Tokiu atveju, kai sudarant santuoką užsienio valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta, pagal CK 3.282 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 15 ir 19 straipsnių, Civilinės metrikacijos taisyklių 7 ir 57 punktų nuostatas Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003-06-26 nutarime Nr. 2(87) nurodė, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė. Tais atvejais, kai norima turėti moters pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė. Pagal 2001-11-20 Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-617 3 straipsnio 8 punktą ši komisija kompetentinga spręsti lietuvių kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priimti dėl jų privalomus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, pareiškėjams sudarius santuoką Jungtinėse Amerikos Valstijose, pareiškėja J. C. pasirinko sutuoktinio pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Tokį sprendimą pareiškėjai aiškina tuo, jog savo ateitį sieja su gyvenimu užsienyje, pareiškėjai ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą Italijos Respublikoje. Dėl skirtingų pareiškėjų pavardžių, pareiškėjams tektų įrodinėti santuokos sudarymo faktą. Taigi, pareiškėjai siekia išvengti ateityje kilsiančių nepatogumų dėl skirtingų pavardžių. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatoma galimybė moteriai įgyti vyrišką pavardę, tačiau kaip matyti iš teismų praktikos, toks pavardės keitimas yra vykdomas, pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-06 įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2YT-27460-808/2018, nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota moterų, po santuokos turinčių pavardę tapačią vyro pavardei su galūne -a. Byloje nėra įrodymų, jog toks pavardės keitimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes. Paminėtos aplinkybės leidžia nesutikti su suinteresuoto asmens ir išvadą duodančios institucijos pozicija, jog suteikus pareiškėjai J. C. pavardę „(duomenys neskelbtini)“ tai prieštarautų gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos J. C. pavardės keitimas į „(duomenys neskelbtini)“ geriausiai atitiktų pareiškėjos J. C. interesus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai prašo teismo iš suinteresuoto asmens priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai pateikė įrodymus, jog patyrė 38 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotas asmuo nereiškė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų reiškiamų reikalavimų. Nors suinteresuotas asmuo ir priėmė pareiškėjams nepalankią išvadą dėl pavardės keitimo, tačiau suinteresuotas asmuo vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tokia aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Pažymėtina, jog suinteresuotumas arba interesai pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį turi būti suprantami kaip materialinis teisinis suinteresuotumas ir / arba materialinis interesas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-728-565/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 442 straipsnio 7 punktu, 516 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-01-22 priimtą išvadą Nr. A136-278/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių 2020-01-18 sudarytame santuokos sudarymo įraše Nr. 239 pakeisti pareiškėjos J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ bei išduoti jai naują santuokos sudarymo įrašą su pakeista pareiškėjos J. S. pavarde.

Teismo sprendimą kitą dieną po jo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.