- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-728-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24568-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- E. K.-S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K.-S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja E. K.-S. kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – taip pat ir Vilniaus CMS) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą „Dėl gimimo įtraukimo į apskaitą“ Nr. A133-3135/19 (2.4.1.27-TD) bei įpareigoti CMS į apskaitą įtraukti pareiškėjos sūnaus L. C. S. gimimo duomenis, gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti S., priteisti 1 450,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) E. K., Lietuvos Respublikos piliete?, ir J. C. S., Austrijos Respublikos pilietis, sudare? santuoka?, kuri i?registruota Kais?iadoriu? rajono savivaldybe?s administracijos Civiline?s metrikacijos skyriuje, i?ras?o Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareis?ke?jai buvo is?duotas santuokos liudijimas, jame i?ras?ant pareis?ke?jos pavarde? – „K.-S.“, o sutuoktinio – „S.“. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gimė sūnus L. C. S., kurio gimimo duomenys įrašyti Belgijos civilinėje metrikacijoje. Pareiškėjos sūnui Austrijos ambasadoje Briuselyje išduotas Austrijos Respublikos piliečio pasas, jame įrašant pavardę – „S.“. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS, prašydama įtraukti sūnaus gimimą į apskaitą ir įregistruoti sūnui suteiktą vardą bei tėvo pavardę „S.“, tačiau Vilniaus CMS atsisakė įrašyti vaiko pavardę su raide „w“. Toks sprendimas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, teisę į privatų ir asmeninį gyvenimą. Palikus galioti Vilniaus CMS sprendimą, visų šeimos narių (motinos, tėvo ir vaiko) pavardės bus skirtingos (K.-S., S. ir S.), ir tai gali sukelti administracinius, asmeninius nepatogumus keliaujant, teikiant paaiškinimus ir įrodymus dėl šeimos ryšių, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus CMS prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiškėjos prašymą ir nepilnamečio vaiko gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti „S.“ Vilniaus CMS neturėjo teisinių galimybių, nes priebalsė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“, ir, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškimą patenkino: panaikino 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą A133-3135/19 (2.4.1.27-TD); įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos vaiko – L. C. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo duomenis į apskaitą, gimimo įraše įrašant vaiko pavardę ,,S.“; netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
6.1. tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime;
6.2. pareiškėjos vaiko pavardė skiriasi nuo jo abiejų tėvų pavardės. Tokia situacija sukuria rimtus tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus visiems šeimos nariams, kuomet pareiškėjai nuolatos reikia imtis papildomų veiksmų (su savimi turint bei pateikiant papildomus dokumentus) įrodinėjant, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra sūnaus tėvai. Tokia situacija laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnis). Susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų, esant įrašytoms skirtingoms jos, sutuoktinio ir vaiko pavardėms;
6.3. ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei nurodė, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo – įrašyti jos vaiko pavardę gimimo įraše ,,S.“. Konkrečiu atveju ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo pareiškėjos kreipimąsi į teismą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja E. K.-S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Vilniaus CMS, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos sūnaus pavardės originalia rašyba įtraukimo į apskaitą, sąmoningai rinkosi vadovautis ne tarptautinės teisės normomis, o joms prieštaraujančiu nacionaliniu reglamentavimu. Tarptautinės teisės veikimas valstybės institucijas įpareigoja ją tiesiogiai taikyti nacionalinėje teisėje. Dėl to Vilniaus CMS nepagrįstai teigia, jog nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos sūnaus pavardės „S.“ įtraukimo į apskaitą. Vilniaus CMS dalyvavo ne vienoje tokio pobūdžio byloje, nepaisant to, Vilniaus CMS ir toliau sąmoningai renkasi ignoruoti teisės šaltinių hierarchiją ir teisinės valstybės principus bei sąmoningai priimamus sprendimus grindžia neteisėtais žemesnės galios teisės aktais;
7.2. Kadangi Vilniaus CMS, priimant 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, nepagrįstai ignoravo privalomas tarptautinės teisės normas ir principus, akivaizdu, jog Vilniaus CMS sprendimas buvo žinomai neteisėtas, kas nulėmė būtinybę pareiškėjai ginti savo teises teisme. Akivaizdu, jog pareiškėjos ir Vilniaus CMS interesai buvo priešingi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrosios taisyklės tiesiogiai išplaukia iš efektyvios teisinės gynybos principo bei principo, kad bylinėjimosi išlaidos turi tekti neteisiajai (ginčą pralaimėjusiai ir / ar jį sukėlusiai) šaliai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos privalomos ir valstybės institucijoms, įgyvendinančioms joms pavestas viešąsias funkcijas;
7.3. pareiškėjai kreipiantis dėl jos sūnaus pavardės įrašymo į gimimo įrašą originalia forma ir Vilniaus CMS priimant 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, Vilniaus CMS buvo žinoma, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai pagrindžia šios kategorijos bylose formuojama teismų praktika, byloje pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro apie asmenis, kurių varduose ir / ar pavardėse yra lotyniška raidė „w“. Nepagrįstai atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, buvo priimtas neteisėtas sprendimas, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą teisminės gynybos ir patyrė išlaidas už teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. egzistuojanti konstitucinė doktrina aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškais rašmenimis, pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles. Taigi bet kokios teisės aktų nuostatos, kurios sudarytų galimybę vardą ir pavardę rašyti raidėmis, kurių nėra lietuvių kalbos raidyne, pažeistų lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, principą. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Taigi Vilniaus CMS turi teisę civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį Lietuvos Respublikos piliečio vardą ar pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui;
8.2. Vilniaus CMS neturi teisinių galimybių keisti egzistuojančio nacionalinio teisinio reglamentavimo ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tai yra šalies įstatymų leidybos subjektų išimtinė kompetencija nustatyti teisinį reglamentavimą šiuo aktualiu klausimu. Tik Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad asmens vardas ir pavardė oficialiuose asmens dokumentuose būtų rašomas nevalstybine kalba;
Atsiliepimas
8.3. pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Vilniaus CMS atsiliepime į apeliantės pareiškimą nurodė Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, kuriuo privalo vadovautis sudarydamas civilinės būklės aktų įrašus, taip pat atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teismo priimtą sprendimą bei informavo teismą, kad pirmos instancijos teismas jau yra patenkinęs pareiškimus dėl „W, Q, X“ raidžių rašymo atitinkamuose civilinės būklės aktų įrašuose bei prašė apeliantės pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, t. y. jam neprieštaravo. Konkrečiu atveju ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo apeliantės kreipimąsi į teismą, dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas ypatingosios teisenos byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Šioje normoje taip pat yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
13. Ypatingosios teisenos tvarka ne ginčo teisena nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konkrečiu atveju ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo pareiškėjos kreipimąsi į teismą bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjos prašymą priteisti iš Vilniaus CMS jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
15. Apeliantė įrodinėja, jog konkrečiu atveju Vilniaus CMS, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos sūnaus pavardės originalia rašyba įtraukimo į apskaitą, sąmoningai rinkosi vadovautis ne tarptautinės teisės normomis, o joms prieštaraujančiu nacionaliniu reglamentavimu, kas, pasak apeliantės, įrodo, jog jos ir Vilniaus CMS interesai šioje byloje buvo priešingi.
16. Sprendžiant dėl Vilniaus CMS veiksmų (ne)teisėtumo, būtina atsižvelgti į Vilniaus CMS veiklos specifiką sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.
17. Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARĮ), o registravimą detalizuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Pagal CBARĮ 6 straipsnio 6 dalį civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami CBARĮ VIII skyriuje nustatytais pagrindais (CBARĮ 6 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (CBARĮ 25 straipsnio 1 dalis). Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio) (CBARĮ 3 straipsnio 2 dalis).
18. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tokiu būdu, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiškia, kad laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
20. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės metrikacijos skyrius pats savo iniciatyva negali civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis. CMS, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, vadovaujasi aukščiau minėtais teisės aktais, kuriose aiškiai nurodyta, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Būtent įstatymų leidėjas, o ne civilinės metrikacijos skyrius, turi diskrecijos teisę nustatyti, kad asmens vardas ir pavardė oficialiuose asmens dokumentuose būtų rašomas nevalstybine kalba.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas pakeisti civilinės būklės akto įrašą buvo tenkintas remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nukrypstant nuo šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, būtent teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.
22. Be to, įvertinus šioje byloje suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus CMS ir apeliantės suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra nevienodas. Minėta, jog suinteresuotumas arba interesai pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį turi būti suprantami kaip materialinis teisinis suinteresuotumas ir / arba materialinis interesas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo reiškiami prieštaravimai dėl apeliantės pirmosios instancijos teismui pareikšto prašymo. Vilniaus CMS atsiliepime į apeliantės pareiškimą nurodė, jog vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjos prašymo, nes priebalsė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“, taip pat nurodė Europos Sąjungos praktiką, kuria remiantis yra pagrindas nukrypti nuo galiojančio teisinio reguliavimo ir pareiškėjos prašymą tenkinti. Taigi apeliantės ir Vilniaus CMS materialinis teisinis suinteresuotumas byloje nebuvo priešingas CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir Vilniaus CMS kaltė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmos instancijos teismo priimto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.