- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-891-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00122-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rytkirta“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo; trečiasis asmuo – V. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rytkirta“ priteisti 63 636 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-361-910/2023).
3. Atsakovė UAB „Rytkirta“ pateikė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, nustatyti, kad atsakovė sumoka ieškovei priteistą 63 636 Eur sumą lygiomis dalimis per 36 mėnesius.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad jos pagrindinė veikla – miško kirtimas, medienos ištraukimas. Miško kirtimų apimtys mažėja. Bendrovėje dirba 11 darbuotojų. Atsakovė turi įsipareigojimų lizingo bendrovėms, pavyzdžiui, skolinga daugiau kaip 900 000 Eur bendrovei „SIA Citadele Leasing“. Atsakovės finansinė būklė sunki, todėl ji negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi patenkino iš dalies atsakovės prašymą ir išdėstė ieškovui iš atsakovės Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimu priteistų 63 636 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2022 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir valstybei 1 180 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 18 mėnesių terminui, mokant dalimis ir ne mažiau kaip po 3 600 Eur kiekvieną mėnesį.
6. Teismas nurodė, kad procesiniame įstatyme nenustatytas maksimalus terminas, per kurį teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstytas. Teismo nusprendė, kad 36 mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti yra per ilgas.
7. Iš atsakovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad bendrovė uždirbo daugiau negu 167 000 Eur grynojo pelno (2021 metais – 150 842 Eur), jos veikla pelninga. Pardavimo pajamos viršijo 1,1 mln. Eur. Atsakovė deklaravo didesnės negu 1,3 mln. Eur vertės turtą, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – apie 850 000 Eur. Teismas nusprendė, kad bendrovės finansinė būklė nėra sunki. Atsakovė nepateikė duomenų, kad sumokėjo bent dalį priteistos sumos.
8. Teismas nusprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 18 mėnesių (maždaug po 3 6000 Eur kas mėnesį) yra proporcingas šalių interesams, skatins atsakovę stengtis greičiau atlyginti žalą, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas. Mokėjimo išdėstymas nepašalina ir nemodifikuoja atsakovės pareigos sumokėti procesines palūkanas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „Rytkirta“ atskirajame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovė sumoka ieškovei 63 636 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas, valstybei – 1 180 Eur bylinėjosi išlaidas lygiomis dalimis per 36 mėnesius. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas išanalizavo atsakovės finansinius rodiklius, bet nenurodė duomenų šaltinio. Atsakovė neturi tokios vertės turto.
9.2. Atsakovė yra sudariusi dešimt lizingo sutarčių, pagal kurias bendra įsipareigojimų suma – 2 093 957,74 Eur, įsipareigojimų likutis 2023 m. liepos 31 d. – 1 326 440,75 Eur, bendra mokėtina mėnesio įmoka – 25 975,83 Eur.
9.3. Atsakovė kiekvieną mėnesį sumoka 9 800 Eur darbo užmokesčio darbuotojams, nuo darbo užmokesčio: 1 150 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2 660 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas tik iš dalies patenkino apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar ne.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių būklę ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą.
12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti nesąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę būklę, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
13. Kasacinis teismas konstatavo, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas).
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jos turimo turto vertę, nenurodė duomenų šaltinio, teigia, kad ji tokios vertės turto neturi. Apeliantė prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nurodė, kad turi įsipareigojimų pagal dešimt lizingo sutarčių, bendra kiekvieną mėnesį mokėtinų įmokų suma – 21 056,15 Eur. Ji taip pat pateikė duomenis, kad 2023 m. liepos 17 d. įmonėje dirbo vienuolika darbuotojų.
16. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti apeliantės mokumą, pasinaudojo Juridinių asmenų registrui jos pateiktais 2022 metų finansiniais dokumentais: pelno (nuostolių) ataskaita, balansu, 2022 metų metinių finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu. Nurodyti duomenys 2023 m. liepos 27 d. skaitmenizuoti ir pateikti į Lietuvos teismų informacinę sistemą (civilinė byla Nr. e2-125-755/2023).
17. Apeliantė, teigdama, kad neturi tokios vertės turto, nepateikė įrodymų (finansinių dokumentų), paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės turtinė būklė nėra sunki (nutarties 7 punktas), ir pagrindžiančių jos turimo turto vertę, taip pat, kad jai sunku vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, VMI, SODRAI.
18. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d., ji nepateikė duomenų, kad pradėjo jį vykdyti. Priešingai – atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. sudarė naują lizingo sutartį, pagal kurią įsipareigojimų suma lygi 567 490 Eur. Apeliantė – pelno siekiantis juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla. Ji, sudarydama naujus sandorius ir prisiimdama naujus įsipareigojimus, turėjo įvertinti taip pat ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė turi įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesiams.
19. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad apeliantės turtinė būklė bylos nagrinėjimo metu yra bloga, bet ateityje pagerės. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių terminui, būtų pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką, nebus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę įvykdyti teismo sprendimą per trumpesnį negu ji prašė terminą, t. y. ne 36, bet 18 mėnesių.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrindamas pirmiau aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.