Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rytkirta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rytkirta“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 63 636 Eur žalos, padarytos aplikai, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VĮ VMU) Ignalinos regioninio padalinio Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19 UAB „Rytkirta“ įvykdė savavališką miško dalies kirtimą (iškirsti 368 medžiai: 166 beržai, 180 eglės, 2 drebulės, 14 pušys, 6 liepos), neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo miško daliai kirsti, nors pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 9 straipsnio 6 dalis) ir taip padarė žalą aplinkai. Atsakovė tinkamai neinstruktavo savo darbuotojo, jo nesukontroliavo, laiku nenustatė miško kirtimo, dėl to sklype Nr. 19 miško dalis iškirsta neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: ieškovui iš atsakovės priteisė 63 636 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (63 636 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė miško kirtimą Ignalinos regioninio padalinio Gražutės girininkijoje vykdė pagal pagrindinę medienos ruošos paslaugų teikimo sutartį Nr. 3SP- 112 (toliau – Sutartis), sudarytą 2019 m. gruodžio 31 d. su VĮ VMU. Leidimas kirsti mišką Gražutės girininkijoje 7,8 ha plote valstybinių miškų valdytojui buvo išduotas 2022 m. sausio 4 d., leidimo Nr. 22200090 (toliau – ir leidimas). Planuojamas iškirsti medienos tūris buvo numatytas 1 317 m³. Sklype Nr. 19 buvo numatytas atvejinis kirtimas. Pagal eksploatavimo technologinę kortelę (biržės Nr. 22053) sklype Nr. 19 (0,8 ha ploto) buvo leista iškirsti 116 m³ bendro medienos tūrio. Pagal 2022 m. kovo 17 d. kelmų matavimo aktą buvo leista (sužymėta) iškirsti 279 medžius: 202 beržus, 3 drebules, 63 egles, 3 klevus ir 8 pušis. Biržę kirtimui priėmė (pasirašė) atsakovės direktorius R. P. pagal kertamo ploto brėžinį, sudarytą 2021 m. lapkričio 10 d. pagal girininko G. S. matavimus.

5. Teismas nurodė, kad pagal išduotą leidimą kirsti mišką Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19 buvo numatytas atvejinis supaprastintas dviejų atvejų pagrindinio naudojimo kirtimas. Atsakovė šį miško sklypą savavališkai iškirto plynai. Savavališkai be leidimo buvo iškirsti 368 medžiai: 166 beržai, 180 eglės, 2 drebulės, 14 pušys, 6 liepos. Departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. vasario 28 d. tyrimo veiksmo protokolais užfiksuotas savavališkai nukirstos medienos ištraukimas iš sklypo į sandėlį; fotonuotraukose užfiksuotos medienos ir kirtimo atliekų rietuvės. 2022 m. kovo 18 d. daiktų ir dokumentų protokolas patvirtina nukirstos medienos paėmimą iš kirtimo vietos saugoti medienos sandėlyje. Nukirstų medžių pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. patikslintą žalos apskaičiavimą (2022 m. kovo 22 d. Nr. Ž57-243/2022) tūris – 159,09 m³.

6. Teismas pažymėjo, kad UAB „Rytkirta“ darbuotojas – medkirtės „Eco Log” operatorius V. N. – 2022 m. sausio 21 d. paaiškinime, pateiktame administracinėje byloje, nurodė, jog 98 kvartalo sklype Nr. 19 biržę pradėjo kirsti 2022 m. sausio 17 d. R. P. nurodymu; buvo pasakyta, kad kirtimas – plynas.

7. Atsakovė Sutarties pagrindu organizavo miško kirtimo darbus ir Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19 buvo nukirsti 368 sveiki medžiai, neturint leidimo šiems medžiams iškirsti. Atsakovė pažeidė Sutarties 6.1.2 punktą, nes iškirto biržę ne pagal biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nurodytus reikalavimus. Atsakovė tinkamai neinstruktavo darbuotojo, jo nesukontroliavo, laiku nesustabdė miško kirtimo, dėl to sklype Nr. 19 miško dalis buvo iškirsta neteisėtai ir taip padaryta žala aplinkai.

8. Teismas pažymėjo, kad miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Būdamas sudėtinė aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl to vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (gali būti pažeistas ekosistemos stabilumas, natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, vertinama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes taip pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas yra apie 100 metų. Šiuo atveju plynai buvo iškirstas brandus 67 m. amžiaus miškas, neteisėtai nukirsti 368 medžiai.

9. Teismas, vadovaudamasis MĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jeigu yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį aplinkos elementų (pvz., miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų, paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei, žemei ir kt.) būklei.

10. Teismas pažymėjo, kad žalos padarymo faktas yra įrodytas, nes miško dalis 0,8 ha plote buvo sunaikinta, iškirsta neteisėtai, t. y. neturint leidimo iškirsti 368 brandūs medžiai. Žalos aplinkai padarymo atveju neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai, šiuo atveju neteisėti veiksmai – tai medžių iškirtimas neturint nustatyto leidimo, taip pažeidžiant MĮ 9 straipsnio 5 ir 6 dalis. MĮ 9 straipsnio 6 dalis draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (MĮ 23 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodiką (toliau – Metodika), todėl atitinka žalos padarymo metu galiojusias teisės normas. Teismas, įvertinęs Metodikos 2.2 ir 1.3.1 papunkčiuose reglamentuojamą žalos apskaičiavimo tvarką, nusprendė, kad ieškovas teisingai nustatė aplinkai padarytos žalos dydį – 63 636 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių apskaičiuotas žalos dydis galėtų būti sumažintas. Įrodymų, kad nukirstos medienos kiekis būtų apskaičiuotas netiksliai ar klaidingai, nepateikta, abejonių dėl to atsakovės atstovas išsakė tik bylos nagrinėjimo metu, procesiniuose dokumentuose apie tai nuorodų nepateikta. Ieškovės atstovai nurodė, kad žalos dydis buvo perskaičiuotas (sumažintas), nes iš pradžių nebuvo atsižvelgta į leistos iškirsti medienos kiekį. Teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių žala, apskaičiuota vadovaujantis Metodika, galėtų ar turėtų būti sumažinta.

12. Teismas, priteisęs ieškovui iš atsakovės 63 636 Eur žalos atlyginimą, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti priteisto žalos atlyginimo mokėjimą 60 mėnesių, pažymėdamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti bent tikėtiną prielaidą apie atsakovės patiriamus finansinius sunkumus. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad UAB „Rytkirta“ dirba daugiau kaip 10 darbuotojų, skolų socialinio draudimo biudžetui šiuo metu nėra, įmonė turi technikos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra iškeltų kitų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšta turtinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas nenustatė aplinkai (miškui) padarytos žalos fakto, kaip vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Siekdamas nustatyti aplinkai (miškui) padarytos žalos faktą, teismas nesirėmė nė viena faktine bylos aplinkybe, nenurodė nė vieno įrodymo, kurie pagrįstų aplinkai padarytos žalos, kaip aplinkos, jos elementų, funkcinių savybių pablogėjimo (neigiama įtaka), egzistavimo faktą.

14.2. Atsakovė miško kirtimą girininkijoje vykdė pagal Sutartį. Leidimas kirsti mišką Valstybinių miškų valdytojui buvo išduotas 2022 m. sausio 4 d. Pagal išduotą leidimą sklype Nr. 19 buvo numatytas atvejinis kirtimas – 0,8 ha sklype buvo leista iškirsti 116 m³ bendro medienos tūrio, 279 medžius: 202 beržus, 3 drebules, 63 egles, 3 klevus ir 8 pušis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (toliau – Miško kirtimų taisyklės) 5 punktą, atvejinis pagrindinis miško kirtimas – tai pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5–10 metų.

14.3. Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad tai yra atvejinis kirtimas, taigi brandus miškas yra kertamas etapais, jo iškirtimas bus atliktas per 5–10 metų. Ieškovas nepateikė jokios analizės, ar buvo iškirsti saugotini, ypatingi, naudingi aplinkai ir žmonėms medžiai. Teismas vadovavosi ieškovo argumentais, kurie prasilenkia su realybe. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos puslapyje aiškiai nurodyti medžių kirtimo metai. Leidime eilės Nr. 6 nurodytas 98 kvartalas, raide B pažymėta vyraujanti medžių rūšis, kuri III miško grupėje (kaip ir nurodyta leidime) kertama 61 metų.

14.4. Teismas nesivadovavo AAĮ 1 straipsnio 21 punkte, 32 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 pateikta žalos aplinkai sąvoka. Spręsdamas šalių ginčą, teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką bylose dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kuriose yra išaiškinta, kad ne visais atvejais, formaliai pažeidus teisės aktus, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau iš esmės nesant uždraustai veiklai bei esant galimybei jį išduoti, padaroma žala aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Nagrinėjamu atveju Valstybinė miškų tarnyba turėtų pateikti išvadą, ar yra galimybė išduoti leidimą miško valdytojui VĮ VMU Ignalinos regioniniam padaliniui kirsti mišką plynu kirtimu Gaižutės girininkijoje, 98 kvartalo sklype Nr. 19, nes išduotame leidime yra sklypų, kurie buvo suplanuoti kirsti plynai. Esant tokiai galimybei, situacija pasikeistų iš esmės – atsakovei negalėtų būti pareikštas reikalavimas dėl neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Iš atsakovės galėtų būti reikalaujama iškirstos žaliavinės medienos kainų skirtumo, bet ne aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu žalos padarymo fakto iš esmės neginčijo. Neturint leidimo išskirsti 368 žali sveiki medžiai. Šios aplinkybės užfiksuotos byloje ištirtuose įrodymuose, taip pat atsakovės darbuotojui (trečiajam asmeniui) surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime. Ieškovo nuomone, teismas dėl padarytos žalos pasisakė pakankamai argumentuotai, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kad žalos padarymo faktas yra įrodytas, nes miško dalis 0,8 ha plote buvo sunaikinta, iškirsta neteisėtai, t. y. neturint leidimo iškirsti 368 brandūs medžiai. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes taip pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas yra maždaug 100 metų. Šiuo atveju plynai buvo iškirstas brandus 67 m. amžiaus miškas, neteisėtai nukirsti 368 medžiai.

15.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad neteisėtai iškirstas miškas bet kuriuo atveju ateityje būtų kertamas etapais po 5 ar 10 metų. Per nurodytą laiką pakankamai brandus miškas toliau būtų atlikęs savo funkciją, būtų ilgiau išlaikyta natūrali gamtinė aplinka, joje egzistuojanti gyvūnija ir augalija. Be to, kertant mišką atvejiniais kirtimais, jis nėra iškertamas plynai. Svarbiausi atvejinių kirtimų tikslai – atkurti medynus savaiminiu žėlimu (panaudojant jau įvykusį žėlimą – pomiškį ar antrąjį medynų ardą arba siekiant žėlimo kirtimų vykdymo metu), išvengti nebrandžių medžių kirtimo, sumažinti nepageidautinų rūšių medžių atauginę galią. Po plynojo kirtimo medyno iš viso nelieka arba likusios medyno dalies skalsumas yra mažesnis kaip 0,2 (dažniausiai gali likti tik pavieniai buvusio medyno medžiai arba nedidelės jų grupelės). Dažniausiai miškas po plynųjų kirtimų atkuriamas želdinant arba savaiminiu žėlimu.

15.3. Neteisėtai iškirtus mišką plynai, buvo savavališkai pakeistas ne tik kraštovaizdis, bet ir ekosistemos stabilumas, nes miškas, būdamas sudėtinė aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę bei gyvūnijos gyvenimo sąlygas.

15.4. Nėra pagrindo paneigti, kad, neteisėtai plynai iškirtus didžiąją miško sklypo dalį (pagal 2022 m. kovo 17 d. kelmų matavimo aktą buvo leista (sužymėta) iškirsti 279 medžius: 202 beržus, 3 drebules, 63 egles, 3 klevus ir 8 pušis; neteisėtai iškirsti 368 medžiai: 166 beržai, 180 eglės, 2 drebulės, 14 pušys, 6 liepos), nebuvo padaryta žala aplinkai. Medžių buvo sužymėta palikti daugiau nei leista iškirsti, taigi buvo siekiama kuo ilgiau išlaikyti mišką, o kartu ir natūralią gamtinę aplinką su joje egzistuojančia gyvūnija bei augalija. Kertamų medžių rūšies amžius skiriasi, t. y. pušys – 111 m., eglės – 81 m., liepos – 71 m., todėl miško atsikūrimo ciklas yra maždaug 100 metų (Miško kirtimų taisyklių 8 punktas). Šiuo atveju leidimas kirsti mišką plynai 0,8 ha ploto sklype Nr. 19 nebuvo duotas, todėl 368 medžiai buvo iškirsti neteisėtai.

15.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra analizės, nes įvardintas tik medžių kiekis, neaišku, ar apskaičiavimas taikytas visiems medžiams ar tik žaliems. Ieškovas teismui pateikė visus turimus įrodymus ir apskaičiavimus tiek dėl medžių būklės (kartu su fotolentelėmis), tiek dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Paliktini sužymėti medžiai buvo brandūs, sveiki ir žali. Bylos nagrinėjimo metu papildomai buvo paaiškintas žalos dydžio apskaičiavimas ir jis nekėlė abejonių. Dėl žalos apskaičiavimo teismo sprendime pasisakyta aiškiai.

15.6. Leidime numatyta daugiau atvejinių kirtimų nei plynų. Tai reiškia, kad didžioji miško dalis buvo paliekama, siekiant išsaugoti mišką kuo ilgesnį laiką. Plynas kirtimas buvo numatytas tik trijuose sklypuose (Nr. 8, 9, 23), o penkiuose sklypuose (Nr. 6, 16, 17, 18, 19) – atvejinis kirtimas. Pati atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ieškovo institucinė pareiga – stebėti miškų sanitarinę būklę, miško pagrindinių, tarpinių ir specialiųjų kirtimų teisėtumą bei atitiktį Miško kirtimo taisyklėms, tikrinti miško atkūrimą po įvykdytų kirtimų, atlikti prevencinę stebėseną dėl galimai neteisėtų kirtimų. Ieškovas patvirtina šiuos teiginius ir atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju kontroliuojant miško kirtimo darbus ir buvo nustatytas neteisėtas kirtimas sklype Nr. 19.

15.7. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta neteisėtai iškirtus dalį valstybei priklausančio miško, kurio kirtimas yra planuojamas iš anksto, o kirtimo pagrindas yra vidinės miškotvarkos projektas. Miško kirtimai yra planuojami pirmiausiai siekiant sukelti kuo mažesnį stresą aplinkai, užtikrinant miško genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą. Nagrinėjamu atveju, įgyvendinant Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 87–21–V patvirtintą 2021–2030 m. vidinės miškotvarkos projektą, buvo siekiama išsaugoti dalį miško biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išlaikyti – penkiuose sklypuose (Nr. 6, 16, 17, 18, 19) atliekant atvejinius kirtimus. Leidimas buvo išduotas suderinto projekto pagrindu, todėl šiuo atveju negali būti keliamas klausimas dėl leidimo išdavimo kirsti valstybei priklausantį mišką sklype Nr. 19 plynu kirtimu (kai šis jau yra iškirstas neteisėtai) tuo pagrindu, kad leidime yra nurodyti ir sklypai, kurie buvo suplanuoti kirsti plynai.

15.8. Atsakovės įvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo nagrinėti žalos atlyginimo dėl karjero įrengimo bei dėl atliekų (nerūšiuoto statybinio laužo) tvarkymo privačiuose sklypuose klausimai. Dėl to kasacinio teismo išnagrinėtų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

15.9. Nėra galimybės sklype Nr. 19 atkurti aplinkos būklės, todėl atsakovė privalo atlyginti neteisėtais veiksmais aplinkai padarytą žalą. Atsakovė neteisėtai iškirsto mišką, dėl to sunaikinta miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas yra maždaug 100 metų. Išduotu leidimu kirsti mišką (atvejiniu kirtimu) planuotai ir tikslingai pagal vidinės miškotvarkos projektą buvo siekiama didžiąją jo dalį išlaikyti, siekiant natūralaus miško atsikūrimo.

15.10. Atsakovės reikalavimas dėl Valstybinės miškų tarnybos išvados ga vimo visų pirma nepagrįstai užvilkintų teismo procesą. Antra, vidinės miškotvarkos projektai yra sudaromi, derinami, tvirtinami ir galioja 10 metų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 9 punktas). Naujas vidinės miškotvarkos projektas tai pačiai miško valdai ar valdoms rengiamas pasibaigus projekto galiojimo terminui. Atsakovės norima Valstybinės miškų tarnybos išvada dėl galimybės išduoti leidimą neteisėtai iškirstai miško sklypo daliai nepatenka į nurodytą sąrašą, kai galiojantys vidinės miškotvarkos projektai gali būti keičiami pagal Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 40 punktą. Be to, VĮ VMU direktorius 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. ĮS(E)-21-14 įpareigojo VMU regioninių padalinių vadovus užtikrinti, kad draustinių III miškų grupės miškuose nebūtų vykdomi pagrindiniai plynieji miško kirtimai, pagal galimybes juos keičiant neplynaisiais pagrindiniais miško kirtimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas 63 636 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

19. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso forma. Nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis atsakovei yra labai didelis, bylos aplinkybės – sudėtingos, dėl to jas tikslinga išsamiau paaiškinti žodžiu.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28, 29 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, egzistavimo. Apeliantės akcentuojamas ieškinio reikalavimo dydis, bylos sudėtingumas, joje keliamų klausimų reikšmingumas nėra tos aplinkybės, kurios lemtų poreikį skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje aiškiai suformulavo savo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais, išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė, kokiomis teisės normomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad byloje esančių duomenų pakanka tam, jog būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar šiuo sprendimu byla dėl šalių ginčo esmės išspręsta teisingai. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja išskirtinių aplinkybių, kurios sukurtų būtinumą bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl netenkina šiuo klausimu pareikšto apeliantės prašymo (CPK 322 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VĮ VMU Ignalinos padalinys ir UAB „Rytkirta“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinę sutartį Nr. 3SP-112 (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Rytkirta“ įsipareigojo VĮ VMU Ignalinos padaliniui teikti medienos ruošos ir biržės paruošiamuosius bei sutvarkymo darbus: miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos gamyba; miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos ir miško kirtimų liekanų gamyba; žaliavinės medienos išvežimo; miško kirtimo liekanų išvežimo (sutarties 1.1 papunktis). Šalys sulygo, kad sutartis galioja 12 mėnesių nuo paslaugų teikimo pradžios, tačiau ji buvo du kartus (2020 m. lapkričio 6 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.) pratęsta po 12 mėnesių.

24. Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. sausio 4 d. išdavė valstybinių miškų valdytojui (VĮ VMU Ignalinos regioniniam padaliniui) leidimą Nr. 22200090 kirsti mišką, kuris galiojo nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Leidimo išdavimo pagrindas – Aplinkos ministro patvirtintos pagrindinių miško kirtimų apimtys: 112 ir 115 kvartaluose – plynas kirtimas; 98, 105, 116 ir 533 kvartaluose – atvejiniai kirtimai.

25. UAB „Rytkirta“ 2022 m. sausio 17 d. Ignalinos regioninio padalinio girininkijoje 98 kvartale, sklype Nr. 19, atliko plyną kirtimą 0,8 ha plote.

26. Ignalinos regioninio padalinio Gražutės girininkijos girininkas, 2022 m. sausio 21 d. apžiūrėjęs Ignalinos regioninio padalinio girininkijos 98 kvartalo sklypą Nr. 19 vietoje, nustatė, kad šiame sklype buvo numatytas atvejinis kirtimas, tačiau faktiškai biržė iškirsta plynai. Mediena neištraukta, nenupjauti keli stori beržai ir bioįvairovei žymėti medžiai. Darbai vykdyti miško kirtimo mašina. Biržė atrėžta vadovaujantis „Biržių atrėžimo ir įvertinimo tvarka“, taškavimas atliktas 2021 m lapkričio 15 d., todėl žymėjimas neišblukęs. Kirtimas įvykdytas kirtimo vietoje neturint biržės eksploatavimo technologinės kortelės.

27. Ieškovo Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyrius 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. vasario 28 d. tyrimo veiksmo protokolais užfiksavo nukirstos medienos ištraukimą iš sklypo į sandėlį, nukirstą medieną ir kirtimo atliekų rietuves.

28. UAB „Rytkirta“ darbuotojui – medkirtės „Eco Log“ operatoriui V. N. – 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1686-2022 už neteisėtą miško kirtimą paskirta 1 400 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 3 dalį. Bauda sumokėta 2022 m. balandžio 25 d. Iš V. N. 2022 m. sausio 21 d. paaiškinimo administracinėje byloje nustatyta, kad 98 kvartalo sklype Nr. 19 jis biržę pradėjo kirsti 2021 m. sausio 17 d. UAB „Rytkirta“ direktoriaus R. P. nurodymu iškirsti miško sklypą plynai.

29. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 7 d. patikslintu sprendimu Nr. Ž57-243/2022 apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį. Sprendime padaryta išvada, kad Gražutės girininkijos 98 kvartalo miško sklype Nr. 19 buvo nukirsti 368 žali medžiai (166 beržai, 180 eglės, 2 drebulės, 14 pušys ir 6 liepos), neturint leidimo šiems medžiams iškirsti, neteisėtai iškirsta iš viso 159,06 m³ tūrio medienos. Atlikus neteisėtą kirtimą, padaryta 63 636 Eur žala, kurią atsakovės UAB „Rytkirta“ prašoma atlyginti.

30. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas už žalą aplinkai, padarytą be leidimo iškirtus 368 medžius valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje.

31. Apeliantė (atsakovė) UAB „Rytkirta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė aplinkai padarytos žalos fakto, todėl nepagrįstai pritaikė atsakovei civilinę atsakomybę.

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės vertybės. Jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 31 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo klausimus, taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-165/2010).

34. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą sąlygų

35. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi sprendžiant, ar apeliantė (atsakovė) nagrinėjamu atveju veikė neteisėtai, turi būti nustatyta, kokius veiksmus ji atliko ir ar jos elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

36. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad miškui Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19 kirsti buvo reikalingas leidimas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad apeliantės (atsakovės) darbuotojai mišką nurodytame sklype Nr. 19 iškirto plynai.

37. Bylos duomenimis, leidimas miškui Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19 kirsti buvo išduotas Valstybinių miškų valdytojui 2022 m. sausio 4 d. (leidimo Nr. 22200090). Nurodytame sklype buvo numatytas atvejinis (ne plynas) kirtimas. Pagal 2022 m. kovo 17 d. kelmų matavimo aktą buvo leista (sužymėta) iškirsti 279 medžius: 202 beržus, 3 drebules, 63 egles, 3 klevus ir 8 pušis. Miško kirtimo darbus sklype Nr. 19 atsakovė vykdė pagal 2022 m. sausio 4 d. leidimą Nr. 22200090, kuriame numatytas atvejinis kirtimas. Ieškovas atsakovei kirsti mišką sklype Nr. 19 leido atvejiniu supaprastintu dviejų atvejų pagrindinio naudojimo kirtimo būdu. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neturėjo leidimo Gražutės girininkijos 98 kvartalo miško sklype Nr. 19 kirsti mišką plynai. Byloje nustatyta, kad atsakovė be leidimo iškirto 368 medžius: 166 beržus, 180 eglių, 2 drebules, 14 pušų ir 6 liepas.

38. MĮ 9 straipsnio, reglamentuojančio miško valdytojų, savininkų, naudotojų pareigas, 6 dalyje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

39. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė (atsakovė), prieš atlikdama plyną kirtimą, kreipėsi į ieškovą ar Valstybinę miškų tarnybą su prašymu išduoti leidimą ginčo sklypą iškirsti plynai (CPK 12, 178 straipsniai). Nors apeliantė teigia, kad ieškovas turėjo įvertinti, ar ginčo sklype galėjo būti atliktas plynas kirtimas, tačiau pažymėtina tai, jog būtent leidimą išduodanti institucija (o ne miško žemės sklypo laikinas naudotojas) yra kompetentinga nuspręsti, kokiam kirtimui išduotinas leidimas – plynam ar ne.

40. Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad valstybei priklausančio miško kirtimas planuojamas iš anksto, parengiant vidinės miškotvarkos projektus. Planuojant miško kirtimą, siekiama sukelti kuo mažesnį poveikį aplinkai, užtikrinti genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą. Nagrinėjamu atveju, įgyvendinant Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 87-21-V patvirtintą 2021-2030 m. vidinės miškotvarkos projektą, buvo nuspręsta penkiuose valstybinio miško sklypuose atlikti ne plynus, bet atvejinius kirtimus. Išduodant leidimą Nr. 22200090, ginčo miško sklype Nr. 19 buvo numatytas būtent atvejinis kirtimas. Taigi Valstybinė miškų tarnyba buvo įvertinusi, kad, siekiant mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, sklype Nr. 19 gali būti iškirsta tik tam tikra medžių dalis (279 konkrečiai pažymėti medžiai). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė (atsakovė) nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju leidimas kirsti ginčo miško sklypą plynai objektyviai galėjo būti gautas. Tai, kad Valstybinė miškų tarnyba leidime Nr. 22200090 buvo numačiusi plynus kirtimus 112 kvartalo sklypuose Nr. 8 ir 9 (0,8 ha plote) bei 151 kvartalo sklype Nr. 23 (0,5 ha plote), apeliantei negalėjo suteikti teisėto lūkesčio, jog gali būti išduotas leidimas 98 kvartalo sklype Nr. 19 iškirsti mišką plynai. Aptariamame leidime buvo įvertintos kiekviename Gražutės girininkijos kvartale galimų atlikti kirtimų apimtys.

41. Apeliantė (atsakovė), iškirsdama ginčo mišką plynai, neturėdama tam leidimo, veikė neteisėtai, t. y. pažeisdama MĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad apeliantės vykdoma ūkinė komercinė veikla – miškininkystė. Taigi apeliantė yra (turi būti) susipažinusi su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atlikdama ginčo kirtimą, apeliantė turėjo veikti apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, jai iškirtus be leidimo 368 medžius Gražutės girininkijos 98 kvartalo miško sklype Nr. 19, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

42. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) teigia, kad ieškovas neįrodė žalos aplinkai fakto, t. y. neigiamo gamtos elementų pokyčio arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo jos argumentus, kad 98 kvartalo sklype Nr. 19 buvo numatytas atvejinis kirtimas brandaus miško, kuris, kertant jį etapais, per 5 ar 10 metų ateityje vis tiek būtų iškirstas plynai, dėl to ginčijamu plynu šio miško iškirtimu žala aplinkai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. Pagal AAĮ 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms).

44. MĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atvejinis pagrindinis miško kirtimas – tai pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų. Tuo tarpu plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno (MĮ 2 straipsnio 26 punktas).

45. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad svarbiausi atvejinių kirtimų tikslai – atkurti medynus savaiminiu žėlimu (panaudojant jau įvykusį žėlimą – pomiškį ar antrąjį medynų ardą arba siekiant žėlimo kirtimų vykdymo metu), išvengti nebrandžių medžių kirtimo, sumažinti nepageidautinų rūšių medžių atauginę galią. Tuo tarpu po plynojo kirtimo medyno iš viso nelieka arba likusios medyno dalies skalsumas yra mažesnis kaip 0,2 (dažniausiai gali likti tik pavieniai buvusio medyno medžiai arba nedidelės jų grupelės).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, iškertant medžius (mišką), neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi ūkio subjektas leidimą kirsti ar ne. Tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar ūkio subjektui kyla civilinė atsakomybė. Jeigu ūkio subjektas iškerta medžius (mišką) turėdamas tam leidimą, jis veikia teisėtai. Už teisėtais veiksmais padarytą žalą atsakoma tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu medžiai (miškas) iškertami neturint tam leidimo, žala aplinkai padaroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla civilinė deliktinė atsakomybė.

47. Jau nurodyta, kad apeliantė (atsakovė), vykdydama kirtimą Gražutės girininkijos 98 kvartalo sklype Nr. 19, 368 medžius iškirto neturėdama tam leidimo, t. y. neteisėtai. Ieškovas pripažįsta, kad plynai iškirstas miškas buvo brandus, tačiau kartu pabrėžia, jog be leidimo iškirsti medžiai buvo sveiki (žali), tokio brandaus miško plynas iškirtimas kelia neigiamą poveikį aplinkai, nes reikšmingai paveikiama ekosistema ir jos elementų natūralūs funkciniai pokyčiai.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Gražutės girininkijos 98 kvartalo miško sklype Nr. 19 (0,8 ha plote) apeliantė (atsakovė), turėdama leidimą iškirsti 279 medžius, realiai iškirto daugiau kaip 600 medžių (2022 m. kovo 17 d. Biržės taksavimo lapas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, miško iškirtimas plynai, kai išduodant leidimą miškui ginčo sklype kirsti buvo numatytas ne plynas, bet atvejinis kirtimas, be to, kai, be numatytų iškirsti 279 konkrečių sužymėtų medžių, papildomai iškirsti nenumatyti kirsti 368 sveiki medžiai, neabejotinai padarė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, jo vientisumui, juolab kad sklypas, kuriame įvykdyti šie kirtimai, yra regioninio parko teritorijoje.

49. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad, išduodant leidimą mišką ginčo sklype kirsti atvejiniu kirtimu, buvo suplanuota tam tikrą laikotarpį išlaikyti jo didžiąją dalį, siekiant natūralaus miško atsikūrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad medžių buvo sužymėta palikti daugiau (368) nei leista iškirsti (279), tai patvirtina siekį kuo ilgiau išsaugoti mišką, natūralią gamtinę aplinką. Apeliantės (atsakovės) subjektyvus vertinimas, kad be leidimo iškirsti brandūs medžiai ateityje vis tiek būtų kertami, nepaneigia aplinkai padarytos žalos fakto. Pabrėžtina tai, kad ginčo miško sklype ateityje vykdant atvejinius kirtimus brandūs medžiai būtų kertami etapais, taigi jie atitinkamą laiką būtų atlikę savo funkciją, palaikydami natūralią gamtinę aplinką, jai būdingą biotopą. Tuo tarpu ginčo miško sklypą iškirtus plynai, medyno iš esmės neliko, akivaizdu, kad staiga pakito natūrali gamtinė aplinka, padarytas staigus poveikis ginčo sklypo ekosistemos stabilumui. Be to, ieškovė pagrįstai pažymi ir tai, kad, vykdant atvejinius kirtimus, medynai atkuriami savaiminiu žėlimu, o po plyno kirtimo miškas dažniausiai atkuriamas želdinant. Tai lemia įsikišimą į natūralius gamtinius procesus, be to, papildomas ekonomines išlaidas.

50. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos faktą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

51. Nėra pagrindo abejoti, kad tarp apeliantės (atsakovės) neteisėtų veiksmų (be leidimo iškirtus 368 medžius) ir aplinkai padarytos žalos (natūralios gamtinės aplinkos sunaikinimo plynu kirtimu, staigaus poveikio ginčo miško sklypo ekosistemos stabilumui) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

52. Teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1–3 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas).

53. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nustatytos visos būtinosios sąlygos apeliantės (atsakovės) civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai (neturint reikalingo leidimo) iškirtus 368 medžius, kilti.

Dėl priteistinos žalos dydžio

54. MĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

55. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė (atsakovė) neteisėtai iškirto 368 medžius, kurių amžius – apie 67 m., darytina išvada, kad atkurti iki pažeidimo buvusią 98 kvartalo sklype Nr. 19 miško būklę – neįmanoma. Dėl to šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja, kad aplinkai padarytą žalą atsakovė atlygintų pinigais.

56. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, kt.). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

57. Nagrinėjamu atveju žalos aplinkai, grindžiamos apeliantės (atsakovės) neteisėtai iškirstais medžiais, dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodiką. Nustatyta, kad dėl neteisėtai iškirstų 368 medžių aplinkai padarytos žalos dydis yra 63 636 Eur (2022 m. rugsėjo 7 d. patikslintas 2022 m. kovo 22 d. Žalos aplinkai apskaičiavimas Nr. Ž57-243/2022).

58. Pažymėtina tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė iš esmės nekvestionavo pagal Metodikos nuostatas ieškovo apskaičiuotos žalos dydžio teisingumo. Tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad jai nėra aišku, kaip apskaičiuota žala, t. y. ar nuo visų nukirstų medžių, ar tik nuo žalių.

59. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliantė (atsakovė), nekėlusi žalos dydžio pagal Metodikos nuostatas apskaičiavimo teisingumo klausimo pirmosios instancijos teisme, negali šio klausimo iškelti apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog žala aplinkai dėl atsakovės neteisėtai iškirstų 368 medžių apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.2 papunkčio ir Metodikos priedo 1.3.1 papunkčio nuostatomis. Pagal Metodikos 2.2 papunktį žala aplinkai, neteisėtai nukirtus III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose medžius, skaičiuojama taikant 2,0 indeksavimo koeficientą, bazinis tarifas už savavališkai iškirstą medieną III grupės miškuose plynaisiais kirtimais – po 200 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo 1.3.1 papunktis). Atsakovės neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydį – 63 636 Eur – ieškovas apskaičiavo pagal tokią formulę: 159,09 (savavališkai iškirstos medienos kiekis kubiniais metrais) x 200 (bazinis tarifas Eur už 1 m³ savavališkai iškirstos medienos III grupės miškuose plynaisiais kirtimais (200 Eur)) x 2,0 (indeksavimo koeficientas pagal brandumo grupę pribręstančiuose ir brandžiuose medynuose). Be to, ieškovas atsakovei pateikė nuotraukas, iš kurių matyti nukirstų medžių būklė – nukirsti medžiai buvo žali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas žalos, padarytos aplinkai dėl atsakovės neteisėtai iškirstos miško dalies, apskaičiavimas yra aiškus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas žalos dydį apskaičiavo tik už neleistinai iškirstos medienos tūrį; teisėtai (turint leidimą) nukirstos medienos tūris neskaičiuotas. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo abejoti pagal Metodiką apskaičiuoto iš atsakovės priteistino žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo dydžio teisingumu.

60. Apeliantė (atsakovė) taip pat prašo iš jos priteistiną žalos atlyginimą sumažinti, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės individualios situacijos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

61. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, bei sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-118/2010). Be to, jau nurodyta, kad sumažinti pagal atitinkamą žalos dydžio nustatymo metodiką apskaičiuotą priteistinos žalos dydį teismas gali tik tuo atveju, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytą dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).

62. Apeliantės (atsakovės) teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, kad dėl pagal Metodiką nustatyto dydžio finansinio įpareigojimo sutriktų įmonės veikla, ji negalėtų laiku įvykdyti einamųjų mokėjimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė į bylą dokumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie jos sunkią finansinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad įmonė vykdo miškininkystės veiklą; joje dirba daugiau kaip 10 darbuotojų; skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui nėra; įmonė 2022 m. deklaravo gavusi 1 158 712 Eur pardavimo pajamų, grynasis pelnas – 167 407 Eur (www.rekvizitai.lt) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nėra kitų bylų, kuriose įmonei būtų pareikšta turtinių reikalavimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantei (atsakovei) nepateikus įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl ieškovo reikalaujamo dydžio žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo jai kiltų sunkių pasekmių, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti iš jos priteistiną žalos atlyginimą, apskaičiuotą pagal Metodikos nuostatas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

64. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, byloje esančius duomenis įvertino pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) UAB „Rytkirta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.