- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1763-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00588-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atstovo advokato A. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4488-1060/2020 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti išlaikymo dydį sūnui R. S., iš ieškovo priteisiant po 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė netenkinti ieškovo ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku R. S. gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra deklaravusi išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę, atsakovė pripažino, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Teismas nurodė, kad byla turi tarptautinį elementą. Teismas sprendė, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatas ieškovo reikalavimo teismingumas Lietuvos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktais. Teismingumas Lietuvos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes ieškovo reikalavimas yra vienintelis tik dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Teismingumas taip pat negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes nėra kitų reikalavimų. Kadangi prašomas priteisti išlaikymas yra susijęs su jaunesniu nei 18 metų vaiku, teismingumas negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 4 straipsniu.
5. Teismas pažymėjo, kad asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, remiantis Reglamento 15 straipsniu, išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, o remiantis šiuo taikytinu teisės aktu (3 straipsnio 1 dalis), išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, todėl byloje taikytina Jungtinės Karalystės teisė. Be to, šalims su vaikais gyvenant Jungtinėje Karalystėje dokumentų rinkimas kreipiantis į šios šalies teismą, nebūtų apsunkintas, nes įrodymai būtų renkami šalių ir vaikų gyvenamojoje vietoje, jų nereikėtų versti.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, visi socialiniai ryšiai yra Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo (sumažinimo) yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas sprendė neturintis jurisdikcijos nagrinėti ieškovo pateiktą ieškinį, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovo atstovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas turėjo tiek pareigą, tiek galimybę nustatyti, ar jis, atsižvelgiant į šalių bei vaiko pilietybę, kompetentingas nagrinėti ginčą pagal ieškovo pareikšta ieškinį;
1.2. Teismas, neatsižvelgė į Išlaikymo reglamente 6 straipsnyje nustatytą taisyklę, kad jei pagal 3, 4 ir 5 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybės narės teismas ir pagal Lugano konvenciją jurisdikcijos neturi joks valstybės, kuri yra tos konvencijos šalis ir nėra valstybė narė, teismas, tai jurisdikciją turi valstybės narės, kurios piliečiai yra abi šalys, teismai;
1.3. Išlaikymo reglamento 6 straipsnyje šalia įprastinės šalių gyvenamosios vietos ir sutartinio teismingumo kriterijų papildomai įtraukiamas abiejų ginčo šalių pilietybės kriterijus, kuris yra papildomas lyginant su prieš tai minėtais. Tai reiškia, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abi šalys;
1.4. Bylos šalys Lietuvos piliečiai, gyvenantys skirtingose ES valstybėse narėse. Bendra buvusi sutuoktinių gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, šalių santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo klausimai taip pat išspręsti Lietuvoje, nors tuo metu šalys jau gyveno Anglijoje;
1.5. Atsakovė neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teismuose. Jau ieškinio priėmimo metu teismas galėjo įvertinti, ar ieškinys nagrinėtinas Alytaus apylinkės teisme. Teismas ieškinį priėmė bei pradėjo parengiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus, šalims, įskaitant ir atsakovę, buvo tinkamai atstovaujama, todėl teismas privalėjo priimti ir galutinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimų;
1.6. Teismas neatsižvelgė ir nevertino tai, jog šalys gyvena skirtingose šalyse, netinkamai taikė šalių ir vaiko pilietybės principą dėl jurisdikcijos, nevertino šalių išreikštos pozicijos dėl bylos nagrinėjimo Lietuvoje;
1.7. Teismo nutartis neatitinka vaiko teisių interesų, pažeidžia ieškovo teises. Ieškovui užkertama galimybė teismine tvarka kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovė pakartojo skundžiamos nutarties motyvus ir papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Išlaikymo reglamento 6 straipsnio jurisdikcijos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi yra pagrindas vadovautis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punkte įtvirtinta jurisdikcijos taisykle;
2.2. Ieškovo teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovas turi vadovautis tarptautinėje teisėje įtvirtintomis jurisdikcijos taisyklėmis ir paduoti ieškinį tam teismui, kuriam šis ginčas yra teismingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją spręsti ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo.
12. Byloje nėra ginčo, kad šalių santuoka nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-898-1023/2017, kuriuo šalių nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su atsakove, iš ieškovo vaikui priteistas išlaikymas po 510 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Nagrinėjamoji byla turi tarptautinį elementą.
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. CPK 782 straipsnis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimą šioje byloje turi būti vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
15. Jurisdikcijos klausimai yra reglamentuoti Išlaikymo reglamento II-ame skirsnyje (3-14 straipsniai). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b, c, d punktų bei 4 straipsnio pagrindu. Byloje ginčo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nėra.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jurisdikciją spręsti šalių ginčą Išlaikymo reglamento 6 straipsnyje nustatytu pagrindu. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme.
17. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, apsiribojo pareikšto reikalavimo vertinimu tik Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b, c, d punktuose bei 4 straipsnyje nustatytais pagrindais. Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, aiškindamas Išlaikymo reglamento 5 straipsnio nuostatoje nurodytą atsakovo dalyvavimo procese sąvoką, nurodė, kad atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri jurisdikcijos pagrindai. Priešingai nei bylose dėl tėvų pareigų, kuriose reikalingas aiškiai išreikštas ar kitokiu nedviprasmišku būdu visų bylos šalių pritarimas dėl kito teismo jurisdikcijos (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį), atsakovo dalyvavimui pagal Išlaikymo reglamentą keliamas vienintelis reikalavimas – jo įsitraukimas į procesą neginčijant teismo jurisdikcijos. Kasacinis teismas nurodė, kad nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovo įsitraukimas į procesą, aktyviai pareiškiant atsikirtimus dėl ginčo esmės, turi būti vertinamas kaip pritarimas kreditoriaus pasirinktos valstybės teismo jurisdikcijai. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad vėlesnis, t. y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturi keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu.
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, byloje yra atstovaujama advokatės, pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame pareiškė atsikirtimus ieškovo pareikštam reikalavimui, tačiau bylos jurisdikcijos neginčijo. Kausimą dėl bylos jurisdikcijos pirmosios instancijos teismas išsprendė savo iniciatyva, nesant nei vienos iš šalių prašymų. Atsakovė nesutikimą su bylos jurisdikcija pirmą kartą pareiškė atsiliepime į atskirąjį skundą, pritardama skundžiamos nutarties motyvams.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės dėl atsakovės dalyvavimo procese iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019 nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai bei remiantis šios nutarties 19-ame punkte pateiktu aiškinimu, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas Išlaikymo reglamento 5 straipsnis ir atitinkamai konstatuotas bylos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams.
22. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylos teismingumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Atskirojo skundo argumentai dėl bylos jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams Išlaikymo reglamento 6 straipsnyje nustatytu pagrindu yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.