Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo

J. K. (J. K.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. turto vagystės) ir jai skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. turto sugadinimo) ir jai skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto vagystės) ir jai skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto sugadinimo) ir jai skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir J. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. turto vagystės) ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. S. turo sugadinimo) ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto vagystės) ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto sugadinimo) ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. J. paskirta subendrinta 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, R. J. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. J. paskirtai galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 30 MGL (1129,80 Eur) bauda;

laisvės apribojimo bausmės pradžią J. K. ir R. J. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 69 straipsniu, J. K. ir R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti turtinę ir neturtinę žalas nukentėjusiajam A. S. ir turtinę žalą nukentėjusiajam A. Š. per 1 (vienerius) metus;

iš dalies tenkintas A. S. civilinis ieškinys ir iš R. J. bei J. K. solidariai priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 7 164,20 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai 20 ct) turtinės žalos civiliniam ieškovui A. S.;

visiškai tenkintas A. Š. civilinis ieškinys ir iš R. J. bei J. K. solidariai priteista 1540 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų) turtinės žalos civiliniam ieškovui A. Š.;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 19 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. J. piniginėms lėšoms, padidinus apribojimo mastą iki 9 204,20 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų ir 20 ct), paliktas galioti iki turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiųjų A. S. ir A. Š. visiško atlyginimo, visiškai atlyginus 9 204,20 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų ir 20 ct) turtinę ir neturtinę žalą – naikintinas;

išspręsti kardomųjų priemonių klausimai.

Nuteistojo R. J. ar dėl jo apeliacinis skundas byloje negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. K. nuteista už tai, kad kartu su R. J., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iš nuomojamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. S., pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą: 30-ies sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė – 3,80 Eur, iš viso 114 Eur vertės, 16- kos sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė – 3,80 Eur, iš viso 60,80 Eur vertės, 48 sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė – 3,80 Eur, iš viso 182,40 Eur vertės, 2 vnt. medinių durų, vienerių vertė – 150 Eur, iš viso 300 Eur vertės, 3 vnt. roletų, kurių vieneto vertė – 50 Eur, iš viso 150 eurų vertės, šaldytuvą „Atlant“ – 150 Eur vertės, ąžuolines duris – 200 Eur vertės, elektros spintą – 100 Eur vertės, 15 m elektros kabelį, kurio vieno metro vertė – 10 Eur, iš viso 150 Eur vertės, linoleumą – 160 Eur vertės, minkštą dangą – 80 Eur vertės, bituminę stogo dangą – 40 Eur vertės, USB plokštes – 36 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. S. 1723,20 turtinę žalą.

1.1. Be to, J. K. ir R. J., veikdami bendrininkų grupėje sugadino svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvendami nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą – A. S. priklausantį turtą: 300 Eur vertės verandą, 1000 Eur vertės koklinį pečių, 100 Eur vertės medinį sandėliuką, 4 vnt. vyšnių medžių, kurių vieneto vertė – 2,50 Eur, iš viso 10 Eur vertės, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. S. iš viso 1410 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, J. K. ir R. J., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iš nuomojamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Š., pagrobė nukentėjusiajam A. Š. priklausantį turtą: 7 vnt. skardinių radiatorių, kurių vieno vertė – 40 Eur, iš viso – 280 Eur vertės, 10 metrų metalinių vamzdžių, kurių vieno metro vertė – 10 Eur, iš viso 100 Eur vertės, kieto kuro katilą „Vienybė“ – 300 Eur vertės, vaikišką lovytę – 50 Eur vertės, žoliapjovę „Briggs Stratton“ – 100 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Š. 830 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, J. K. ir R. J., veikdami bendrininkų grupėje sugadino svetimą turtą, t. .y. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvendami nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą – A. Š. priklausantį turtą: sofą-lovą – 100 Eur vertės, kompiuterio stalą – 50 Eur vertės, odinį kampą – 300 Eur vertės, sekciją – 200 Eur vertės, 2 vnt. viengulių lovų, kurių vienos vertė – 30 Eur, iš viso 60 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam A. Š. 710 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Laimonas Ramanauskas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti J. K. subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie J. K. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą, tinkamai ir motyvuotai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmei tinkamai individualizuoti, tačiau neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

2.2. Pažymi, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020). BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog minimali laisvės apribojimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. BK 63 straipsnyje reglamentuota bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. pridedamos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalis negali būti mažesnė negu 3 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

2.3. Skundžiamu nuosprendžiu teismas J. K. skyrė laisvės apribojimo bausmes: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl pirmojo epizodo) – 4 mėnesius, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl antrojo epizodo) – 4 mėnesius, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl trečiojo epizodo) – 6 mėnesius ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl ketvirtojo epizodo) – 6 mėnesius. Bendrindamas paskirtas laisvės apribojimo bausmes iš dalies jas sudedant, teismas prie paskirtos griežčiausios bausmės, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo pridėjo mažesnes laisvės apribojimo bausmes, paskirtas už kitas tris padarytas nusikalstamas veikas, nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. tik po 2 mėn., ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo. Šiuo atveju bendrinant paskirtas laisvės apribojimo bausmes jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės apribojimo turėjo būti pridėtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmių dalys, kurios negali būti mažesnės nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėn., ir galutinė subendrinta bausmė turėjo būti skirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo. Todėl teismas, paskyręs nuteistajai subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorė Aistė Adomaitytė-Koroliovė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistoji J. K. ir jos gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, J. K. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl J. K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat kvalifikuodamas šias veikas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija ir skundžiamu nuosprendžiu J. K. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su paskirtų bausmių subendrinimu ir nustatytos galutinės bausmės dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu prie paskirtos griežčiausios bausmės, t. y. laisvės apribojimo 6 mėnesiams J. K. pridėjo mažesnes laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už kitas tris padarytas nusikalstamas veikas, dalis nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. tik po 2 mėn., dėl ko J. K. paskyrė per švelnią galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinant J. K. paskirtas bausmes už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (dėl A. S. turto vagystės), t. y. laisvės apribojimo 6 mėnesiams iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už kitas tris nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), po 3 mėnesius laisvės apribojimo, J. K. turėjo būti paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Minimali pridėtinos laisvės apribojimo bausmės dalis už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką J. K. parinktina įvertinus jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti 4 nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, padaryta žala dviem nukentėjusiesiems sąlyginai nėra didelė) bei nuteistosios asmenybę (anksčiau neteista, augina mažametį vaiką, nedirba, išsituokusi), nustatytą vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, J. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams nelaikytina aiškiai per griežta ar per švelni nei savo rūšimi, nei dydžiu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

10. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. pažyma dėl 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą J. K. pagal 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. KTS-2025-05776 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

11. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

12. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistosios padėtį sunkinančiais pagrindais, skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, nuteistosios apeliacinis skundas šioje byloje negautas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios valios, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios J. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajai J. K. (J. K.) paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. K. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (šešių mėnesių laisvės apribojimo) pridėti už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtų bausmių dalis – po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti J. K. (J. K.) subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios J. K. (J. K.) neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.