Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinis teistumas 2017-04-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 30 MGL (1129,80 eurų) bauda (jos nesumokėjęs), teistumai neišnykę, ir

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nedirba, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami padarę po du nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir po du nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-05-13, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nuomojamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. S., pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą - 30-ies sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 114 eurų vertės, 16- kos sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 60,80 eurų vertės, 48 sekcijų ketinį radiatorių, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 182,40 eurų vertės, 2 vnt. medines duris, kurių vienu vertė 150 eurų, bendros 300 eurų vertės, 3 vnt. roletų, kurių vieno vertė 50 eurų, bendros 150 eurų vertės, šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ 150 eurų vertės, ąžuolines duris 200 eurų vertės, elektros spintą 100 eurų vertės, 15 m. elektros kabelį, kurio vieno metro vertė 10 eurų, bendros 150 eurų vertės, linoleumą 160 eurų vertės, minkštą dangą 80 eurų vertės, bituminę stogo dangą 40 eurų vertės, USB plokštes 36 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. S. 1723,20 turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

2. Be to, R. J. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje sugadino svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-05-13, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvendamas nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą A. S. priklausantį turtą- 300 eurų vertės verandą, 1000 eurų vertės koklinį pečių, 100 eurų vertės medinį sandėliuką, 4 vnt. vyšnių medžių, kurių vieno vertė 2,50 eurų bendros 10 eurų vertės, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. S. bendrą 1410 eurų vertės turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

3. Be to, R. J. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2024-05-01 iki 2024-09-03, teisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nuomojamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Š., pagrobė nukentėjusiajam A. Š. priklausantį turtą: 7 vnt. skardinių radiatorių, kurių vieno vertė 40 eurų, bendra vertė 280 eurų, 10 metrų metalinių vamzdžių, kurių vieno metro vertė 10 eurų, bendra vertė 100 eurų, kieto kuro katilą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 300 eurų, vaikišką lovytę, kurios vertė 50 eurų, žoliapjovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 100 eurų, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Š. 830 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

4. Be to, R. J. ir J. K. veikdami bendrininkų grupėje, sugadino svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2024-05-01 iki 2024-09-03, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvendamas nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą A. Š. priklausantį turtą: tyčia sugadino sofą-lovą, kurios vertė 100 eurų, kompiuterio stalą, kurio vertė 50 eurų, odinį kampą, kurio vertė 300 eurų, sekciją, kurios vertė 200 eurų, 2 vnt. viengulių lovų, kurių vienos vertė 30 eurų, bendra vertė 60 eurų, padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 710 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

5. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. kaltės nepripažino, parodė, kad su R. J. kaip šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, name, kurį ruošėsi pirkti. Namus tvarkė, tačiau nieko nevogė ir negadino. Ji radiatorių nenupjovė, medines duris išnešė į verandą, kitas – į malkinę. Šaldytuvas sugedo, išnešė jį į lauką. Linoleumas smirdėjo, jį irgi išnešė į lauką, apie elektros spintą ir kabelius nieko nežino. Verandą ir sandėliuką leido griauti nukentėjusysis, pečiaus verandoje nebuvo. Vyšnių medžius išpjovė su leidimu.

6. Kaltinamasis R. J. kaltu pripažino iš dalies, nurodė, kad 2023 metais gyveno A. S. sodyboje, kurią pirko išsimokėtinai, radiatorių nenupjovė, nes nebūtų galėję gyventi žiemą, juos išsivežė nukentėjusiojo giminaitis. Durys buvo supuvusios, jas išėmė, įstatė savo. Roletai buvo, bet juos išnešė, šaldytuvas sugedo, jį irgi išnešė. Kabelis ėmė kibirkščiuoti, todėl jį išmetė. Taip pat išmetė sugedusį linoleumą, verandos stogą ir sandėliuką (juos griovė savininko leidimu) – sudegino. Pečiau nebuvo, tik plytos, jas išmetė. Vyšnių nepjovė, tik genėjo. Patvirtino visus savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

7. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės pripažino visus kaltinime dėl A. S. turto nurodytus veiksmus, kartojo, kad taip elgėsi dėl sunkios padėties (2 t., b. l. 7-11; 3 t., b. l. 180-183, 192-196; 4 t., b. l. 25-30).

8. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad su kaltinamaisiais pasirašė sutartį, pagal kurią jie turėjo už jo sodybą (duomenys neskelbtini) k. per tris metus sumokėti 30 000 Eur, ir leido joje gyventi. Radiatorių ir kitų metalo gaminių išvežti jiems neleido, tačiau jie vis tiek išvežė, tai jam pasakė liudytojas M. S., kuris nerado ir jam paliktų metalo gaminių. Patvirtino, kad buvo pagrobtos ąžuolinės durys, geros kokybės roletai, veikiantis šaldytuvas, įėjimo ir verandos ąžuolinės durys. Nuimta elektros skydinė ir 15 metrų kabelis, išmestas linoleumas ir minkšta grindų danga. Kaltinamieji buvo sudėję savo grindis, bet išsikraustę jas išsiėmė. Nugriauta veranda, OSB plokštės ir sandėliukas, išverstas veikiantis koklinis pečius. Kirsti medžių neleido. Jie viską sukūreno, nes neturėjo malkų. Antrame aukšte augino viščiukus, paliko viską apdergtą, sulaužė rūsio laiptus. Sumokėjo tik 200 Eur nuomos, ir nemokėjo už elektrą, dėl to skola su bylinėjimosi išlaidomis buvo priteista iš nukentėjusiojo. Palaiko sumas, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu, jomis grindžia civilinį ieškinį.

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. papildomai paaiškino, kad namo viduje antrame namo aukšte pavogti ketiniai radiatoriai t. y. visi iš antro gyvenamojo namo aukšto, t. y. 3 blokai, 30 sekcijų, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 114 eurų vertės. Pirmame gyvenamojo namo aukšte viename kambaryje buvo pavogta 16 sekcijų radiatorių, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 60,80 eurų vertės. Radiatoriai buvo pakabinti ant sienos, bet nebuvo pajungti, bet radiatoriai buvo sveiki, nekiauri. Jie buvo nupjauti ir pavogti. Kita dalis radiatorių buvo padėti ūkiniame pastate, tai yra 4 blokai, 48 sekcijų, vienos sekcijos vertė 3,80 eurų, bendros 182,40 eurų vertės. Jie buvo tvarkingi ir sveiki. Dėl radiatorių vagystės jam padaryta bendra 357,20 eurų turtinė žala. Namo viduje trūksta durų, antro aukšto kambaryje ir pirmo aukšto iš virtuvės į kambarį durų, kurių jis savo namuose nerado ir mano, kad jos yra pavogtos. Minėtas duris vertina po 150 eurų vertės, bendros 300 eurų vertės. Taip pat buvo pavogti ir trys roletai, kurių vieno vertė 50 eurų, bendros 150 eurų vertės, bei šaldytuvas (duomenys neskelbtini) – 150 eurų vertės, jo dokumentų neturi, bet jis buvo veikiantis. Taip pat buvo pavogtos geros ąžuolinės laukinės durys, kurių vertė - 200 eurų. Taip pat ūkiniame pastate buvo pavogta elektros spinta, kurios vertė 100 eurų su elektros kabeliu, 15 m ilgio, kurio vieno metro vertė 10 eurų, bendras 150 eurų vertės. Taip pat iš pirmo aukšto kambarių ir laiptinės, koridoriaus bei antro aukšto koridoriaus buvo pavogtas linoleumas, dėl kurio jam yra padaryta 160 eurų turtinė žala. Taip pat antro aukšto kambaryje buvo išklota minkšta danga, kuri jau buvo apsidėvėjusi, bet dar nesuplyšusi, dėvėjimui tinkama, 80 Eur vertės. Dėl vagystės jam padaryta bendra 1647,20 Eur turtinė žala. Dėl turto sugadinimo gali pasakyti, kad buvo sugadinta namo veranda, kuriai nugriauti nebuvo davęs sutikimo. Namo veranda buvo medinė, bet ji nebuvo avarinės būklės. Nugriovus verandą, yra apgadinta ir namo siena, prie kurios stovėjo veranda. Kadangi namas anksčiau buvo medinis, o vėliau apmūrytas plytomis, tai toje vietoje, kur buvo nugriauta veranda atsirado kiaurymės per kurias eina vėjas, lyja lietus ir žiema eina šaltis. Todėl dėl verandos nugriovimo jam padaryta 300 eurų turtinė žala, dėl namo sienos apgadinimo remonto darbų jam padaryta 500 eurų žala. Taip pat buvo nugriautas ūkiniame pastate buvęs koklinis pečius, kurį jis įvertina 1000 eurų, o dėl pečiaus remonto darbų jam padaryta 500 eurų turtinė žala. Koklinis pečius buvo naudojamas, veikiantis, neapgriuvęs. Taip pat apžiūrėjęs ūkinį pastatą, pamatė, kad yra nugriautas prie ūkinio pastato sienos buvęs pagalbinis sandėliukas, kurio matmenys buvo 2, 00 m. x 2,5 m. Minėtas sandėliukas buvo medinis, sukaltas iš lentų. Minėtam mediniam sandėliukui nugriauti jis nebuvo davęs leidimo tai R. J. padarė savavališkai. Dėl nugriauto sandėliuko jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Taip pat pamatė, kad yra nuplėšta kieme buvusi pavėsinės stogo danga, kuri buvo bituminė stogo danga, jos dydis buvo 9 kvadratiniai metrai. Danga buvo uždėta ant OSB plokščių. Dėl pavogtos bituminės stogo dangos jam yra padaryta 40 eurų turtinė žala, dėl OSB plokščių jam padaryta 36 eurų turtinė žala. Pavėsinės remonto darbai jam kainuos 40 eurų. Taip pat sodybos teritorijoje buvo išpjauti medžiai, t.y. 4 vnt. vyšnių, dėl kurių jam padaryta 10 eurų turtinė žala. Minėtomis vyšniomis R. J. kūreno namo pečių, nes jis neturėjo malkų. Dėl turto sugadinimo padaryta 1466 eurai turtinė žala ir 1040 eurų turtinė žala dėl remontų darbų. Taip pat šie asmenys jam nesumokėjo nuomos mokesčio po 200 eurų už mėnesį nuo 2023-07-01 iki 2024-04-30 iš viso 2000 eurų. Nuo 2024 m. sausio nuomininkai nemokėjo nei už elektrą, nei už komunalinius patarnavimus už elektrą susidarė 861 eurų skola, už šiukšles - 50 eurų, už vandenį - 100 eurų, viso padaryta 1011 eurų turtinė žala. Dėl sugadintų daiktų padaryta 1466 eurų turinė žala, dėl remonto darbų jam padaryta 1040 eurų turtinė žala. Dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius ir elektrą jam padaryta bendra 1011 eurų turtinė žala. Dėl nesumokėto nuomos mokesčio jam padaryta 2 000 eurų turtinė žala. Todėl jam padaryta bendra dėl turto vagystės, turto sugadinimo, remonto darbų įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir nuomos mokesčio yra 7164,20 eurai. Taip pat jis patyrė ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 eurų. Bendrai jam padaryta 12 164, 20 eurų turtinė ir neturtinė žala. Iki šiol jam padaryta turtinė ir neturtinė žala nėra atlyginta. Jokių sugadinto turto vertę pagrindžiančių dokumentų neturi, jų pateikti negali. Todėl ikiteisminio tyrimo byloje reiškia 12 164,20 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 160-164).

10. Liudytoja D. S. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, lankėsi pas kaltinamuosius (duomenys neskelbtini), ten buvo didelė netvarka, matė į kiemą išneštus baldus.

11. Liudytojas R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini). matė besikuriančius kaltinamuosius, kurie griovė verandą, pjovė medžius, po nakties pastebėjo, kad jų jau nėra.

12. Liudytoja E. S. parodė, kad su sutuoktiniu nukentėjusiuoju A. S. kaltinamiesiems už 30 000 Eur pardavė sodybą, už kurią jie turėjo sumokėti per tris metus, tačiau sumokėjo tik 200 Eur nuomos. Jei būtų pirkę, visu daiktus būtų palikę, tačiau jie nuo pat pradžių išvežė radiatorius ir metalo laužą, kurio jiems niekas nedavė, išpjovė radiatorių kambaryje, išgriovė krosnį ir verandą, išmetė veikiantį šaldytuvą, sugadino virtuvės baldus, išmetė pagrindines ir kambarių duris. Dalį metalo gaminių turėjo paimti M. S., bet atvykęs pamatė, kad nėra jokio metalo. Kaltinamieji pasišalino iš namo išplėšę grindis, sienų apmušalus, pridergę antrame aukšte, kur laikė vištas, ir palikę 900 Eur skolos už elektrą.

13. Liudytojas M. S. parodė, kad S. yra jo giminaičiai, išnuomojo sodybą kaltinamiesiems. Liudytojas sodyboje laikė ir savininko leidimu pasiėmė plėveles, skrynias, suolą ir grūdų malimo aparatą. Kaltinamajam R. J. girdint A. S. leido liudytojui pasiimti metalo gaminius (padargus), bet palikti radiatorius. Liudytojas išsinuomojęs priekabą ir atvykęs nerado nei jam skirtų gaminių, nei A. S. radiatorių. Pasiėmė trifazį kabelį ritinyje, kurį nukentėjusysis A. S. posėdyje nurodė, kaip kitą, dar vieną kabelį, ne tą patį, kurį pagrobė kaltinamasis.

14. Iš 2024-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-58, 109-112).

15. Iš 2024-09-30 liudytojos E. S. pateiktų nuotraukų matyti tvarkinga sodyba (duomenys neskelbtini), iki ji buvo išnuomota įtariamiesiems R. J. ir J. K.. (1 t., b. l. 121-128)

16. A. S. savo iniciatyva pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą už akių (1 t., b. l. 131-133), Gyvenamųjų namų nuomos sutartis (1 t., b. l. 138-143) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą. (1 t., b. l. 144-146).

17. Iš 2025-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), visuomeninio tiekimo Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis laikotarpiu nuo (2023-06-01 iki 2024-04-23) buvo sudaryta kito asmens vardu ne A. S.. Nuo 2023-06-01 iki 2024-04-23 objekte buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rodmenys turėjo būti deklaruojami iki paskutinės mėnesio dienos. Iš viso Objekte nuo 2023-06-01 iki 2024-04-232 buvo suvartota elektros energijos dieninėje skalėje 5 260 kWh (6 082 kWh-822 kWh = 5 260 kWh), naktinėje skalėje 3 912 kWh (5 052 kWh -1140 kWh 3912) kiekiai (2 t., b. l. 61).

19. Iš 2024-07-04 „F. U. (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad R. J. nuo 2023 m. rugsėjo 01 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., įmonei pardavė metalo laužo (smulkus metalas) 300 kg, metalo laužo (stambus metalas) 100 kg, skardos laužo 70 kg, aliuminio skardos laužo 14,4 kg, aliuminio laužo 7,2 kg, už kuriuos buvo išmokėta 141,59 Eur. Priduotas metalas nedetalizuojamas (2 t., b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

20. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų J. K. ir R. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Nors Kaltinamoji J. K. nepripažįsta savo kaltės, o kaltinamasis R. J. ją pripažino iš dalies, jų kaltė nusikaltimų padarymu įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: veikos padarymo aplinkybėmis ir motyvais, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu. Kaltinamosios J. K. paaiškinimus kad ji nepadarė nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama, teismas vertina kaip nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymams, įvykio vietos apžiūros protokolui, kitų objektų apžiūros protokolui) bei įžvelgia jos siekį sušvelninti savo kaip kaltinamosios padėtį.

24. Nors kaltinamoji J. K. ginčija kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes ir teigia, kad nepjovė radiatorių, nevežė jų į metalo supirktuve, taip pat neatliko kitų ardymo ar gadinimo darbų, atsižvelgiama į tai, kad sodybos prikimo sutartis buvo sudaryta jos vardu. Ji lygiai taip pat kaip ir kitas kaltinamasis buvo atsakinga už daiktus, kurie dar nebuvo perėję jos nuosavybėn. J. K. ir R. J. iki pradėtų tyrimų gyveno kaip sugyventiniai aštuonerius metus, vedė bendrą ūkį ir pakankamai ilgai gyvena kartu, bendrai augina vaikus, pažino vienas kitą įvairiose gyvenimo situacijose, žino apie vienas kito finansinę padėtį, įvairius sumanymus bei galimybes įgyvendinti esamus ar nesamus planus, todėl teismas daro kategorišką išvadą, kad pagrobti ar sunaikinti daiktai buvo išvežami jai žinant ir pritariant sugyventiniui, be to matydami vienas kito veiksmus, šiems atliekamiems veiksmams neprieštaravo, nestabdė jų, kas tik įrodo, kad tarp jų buvo susitarimas padaryti šias kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), kurios pasireiškė tam tikru pritarimu tarpusavio veiksmams, todėl jų bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta turtinė žala pagrobus jam priklausantį turtą ir jį sugadinus. Teismo vertinimu, abiejų kaltinamųjų veikos laikomos jų abiejų atsakomybę sunkinančia aplinkybe – bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupėje. Tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, ir ši aplinkybė pasitvirtino teisme.

25. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymu visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji J. K. ir R. J. bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą ir jį sugadino, be to matydami vienas kito veiksmus, šiems atliekamiems veiksmams neprieštaravo, nestabdė jų, jiems pritarė, kas tik įrodo, kad tarp jų buvo susitarimas padaryti šias nusikalstamas veikas, kurios pasireiškė tam tikru pritarimu tarpusavio veiksmams, todėl jų bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta turtinė žala. Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamųjų J. K. ir R. J. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies požymius.

26. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. kaltės neprisipažino, parodė, kad su R. J. kaip šeima 2024 m. apsigyveno (duomenys neskelbtini), radiatorius išmontavo, nes sprogo pečius. Dauguma daiktų buvo sugedę, supeliję, juos išnešė į lauką, sekciją sudegino savininko leidimu. Lovytę jiems padovanojo, todėl ją pardavė. Stengėsi auginti vaikus, iš nukentėjusiųjų pelnytis nebandė.

27. Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad name (duomenys neskelbtini) miestelyje radiatorių išmontavo, nes jis prakiuro, vamzdį nupjovė. Išpjovė blogus radiatorius, bet ne septynis, o du. Lovytę atidavė savininkas, žoliapjovė nepjovė, ją išmetė. Baldai buvo seni, smirdėjo, juos išmetė, kompiuterinį stalą išnešė į palėpę, sekciją – į malkinę. Pradžioje nuomą mokėjo, paskui nustojo, nuomos sutartis buvo žodinė. Nieko gadinti nenorėjo, tiesiog sunkiai vertėsi. Patvirtino visus savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

28. Nukentėjusysis A. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad sodybą (duomenys neskelbtini) ruošėsi išsimokėtinai parduoti kaltinamiesiems, tačiau sudarė nuomos sutartį ir leido jiems gyventi, o šie išpjovė radiatorius, pečių, lovyte leido naudotis, bet ne atidavė, kaip ir žoliapjovę. Taip pat leido naudotis baldais, bet kaltinamieji baldu išmetė. Visas kainas surašė padedamas tyrėjos, dėl įvertinimų nėra tikras. Nuomos gavo tik už vieną mėnesį, kaltinamieji paliko skolas už elektrą ir kitus mokesčius. Patvirtino savo aprodymus ikiteisminio tyrimo metu.

29. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad iš pirmo aukšto buvo išmontuoti ir pagrobti 4 vnt. skardinių radiatorių, t. y. 1 vnt. iš virtuvės, 1 vnt. iš kambario, 2 vnt. prie laiptų, vedančių į antrą aukštą. Antrame namo aukšte pagrobti 2 vnt. skardinių radiatorių iš svetainės ir 1 vnt. skardinių radiatorių iš kito kambario. Iš viso pagrobta iš jam priklausančio namo 7 vnt. skardinių radiatorių. Vieno radiatoriaus kaina yra 40 eurų, iš viso padaryta 280 eurų žala. Taip pat pirmame ir antrame namo aukšte buvo išpjauti ir pagrobti šildymo vamzdžiai. Iš viso buvo išpjauta 10 metrų storų ir plonų vamzdžių, jų vieno metro kainą vertina 10 eurų, iš viso padaryta 100 eurų turtinė žala. Taip pat buvo išpjautas ir pagrobtas virtuvėje buvęs kieto kuro katilas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 300 eurų. Taip pat iš jo sodybos buvo pagrobta jam priklausanti žoliapjovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 100 eurų. Ją buvo įsigijęs prieš maždaug 10 metų, prieš įsikeliant nuomininkams, ji puikiai veikė. Namo baldai buvo dėl netinkamos priežiūros sugadinti, sulaužyti ir nebepataisomi: sugadinta sofa-lova 100 eurų vertės, apgadintas kompiuterio stalas, jį įvertina 50 eurų, sugadintas rudos spalvos odinis kampas, kurio vertė 300 eurų, sugadinta sekcija, jos vertė 200 eurų, sugadinti 2 vnt. viengulių lovų, kurių vertė po 30 eurų, iš viso 60 eurų. Šie baldai nepavogti, jie tik sugadinti dėl nuomininkų netinkamo elgesio su jo turtu. Minėti apgadinti ar pagrobti daiktai buvo jau seniau įsigyti, jų įsigijimo datų nepamena, įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, jų pateikti prie bylos negali. Prie apklausos prideda nuotraukas su jam priklausančiais apgadintais daiktais, rastais jo sodyboje, taip pat ir skelbimo dėl vaikiškos lovytės pardavimo nuotrauką. Iš viso pagrobiant jam priklausančius daiktus buvo padaryta 830 eurų turtinė žala, apgadinant jam priklausančius daiktus iš viso buvo padaryta 710 eurų turtinė žala. R. J. ar J. K. jam nuomos laikotarpiu niekada neskambino, nesakė, kad sugedo, prakiuro kokie radiatoriai, vamzdžiai, katilas, žoliapjovė ir panašiai. Visi pagrobti ir sugadinti daiktai prieš jiems įsikraustant į jo namą kuo puikiausiai veikė, buvo nesulūžę, puikiai funkcionavo. Jis niekada nedavė jokio leidimo šiems asmenims išpjauti name vamzdžius, radiatorius, pečių ir panašiai. Apie namuose daromus remontus nebuvo taip pat jokio susitarimo. Namai šių asmenų nebuvo suremontuoti, jie tiesiog buvo apvogti ir nuniokoti. Dėl patirtos žalos nesumokant mokesčių už elektrą ir šiukšlių išvežimą jis šiuo metu pretenzijų nereiškia, gal vėliau dėl to kreipsis atskirai į teismą civiline tvarka, tiksliai dėl to dar nėra apsisprendęs. Šiuo metu jis susidariusią skolą yra apmokėjęs. Teisės dėl civilinio ieškinio pareiškimo jam išaiškintos, byloje teiks civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo ( b. l. 13-17, 3 t.). Padaryta 1490 eurų turtinė žala (3 t., b. l. 29-31).

30. Liudytoja A. I. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja, davė tokius pačius parodymus.

31. 2024-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta sodyba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 142-144).

32. Iš 2024-09-13 R. K. pateiktų nuotraukų matyti tvarkinga sodyba (duomenys neskelbtini) iki ji buvo išnuomota įtariamiesiems R. J. ir J. K.. ( b. l. 134-135, 2 t.), ji pagal 2010-09-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, bei žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Š. (2 t., b. l. 124-126).

33. 2024-06-13 nukentėjusysis A. Š. pateikė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (2 t., b. l. 127-129).

34. Iš 2024-12-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę vaikišką lovytę (2 t., b. l. 181-184), kuri apžiūrėta (2 t., b. l. 185-187) ir grąžinta nukentėjusiajam A. Š. ( 2 t., b. l. 195-197, 198-199; 3t., b. l. 1.).

35. Iš 2024-07-04 „F. U. (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad R. J. nuo 2024 m. gegužės 01 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. jų įmonei pardavė metalo laužo (smulkus metalas) 681 kg, metalo laužo (stambus metalas) 270 kg, skardos laužo 89 kg, vario laužo 1,7 kg, magnio laužo 0,2 kg, aliuminio laužo 47 kg, už kuriuos buvo išmokėta 325,41 Eur. Priduotas metalas nedetalizuojamas (3 t., b. l. 56-62).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

40. Kaip jau buvo minėta 24 ir 25 nuosprendžio punktuose, įvertinus abiejų kaltinamųjų bendro gyvenimo trukmę ir kitas aplinkybes, laikoma, kad visi nusikalstami veiksmai atlikti J. K. veikiant kartu su kaltinamuoju R. J., tai laikoma jų abiejų atsakomybę sunkinančia aplinkybe – bendrininkavimu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

41. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

42. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie nusikalstamą veiką, padarė bendrininkų grupėje, taip palengvindami jos padarymą (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

43. Skiriant bausmes atsižvelgiama į jiems inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą. Kaltinamieji R. J. ir J. K. veikė tiesiogine tyčia. R. J. nusikalstamą veiką padarė, kartu su J. K., būdamas teistas 2 kartus, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų, dirbantis. J. K., nusikalstamą veiką padarė, kartu su R. J., neteista, bausta administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų, nedirbanti. Šių aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. buvo teistas, teistumas neišnykęs, reikiamų išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. J. bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamoji J. K. veikė tiesiogine tyčia, kartu su R. J.. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padarė nors ir būdama nebausta, tačiau bausta administracine tvarka, niekur nedirbanti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai J. K. bausmę – laisvės apribojimą, tačiau mažesnio dydžio, nes jos veiksmai darant nusikaltimus buvo mažiau aktyvūs.

44. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta (nesumokėta bauda 30 MGL (1129,8 Eur)) bausme.

45. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

46. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.

47. Nukentėjusysis A. S., pareiškė 12 164,20 Eur civilinį ieškinį turtinei iš kurių 5000 Eur yra neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1540 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti Teismų praktikoje, vagysčių bylose kai nėra veiką kvalifikuojančių požymių, paprastai priteisiama neturtinei žalai atlyginti nuo 500 Eur iki 1500 Eur. Šiuo atveju neturtinė žala padaryta dėl turto vagystės ir turto sugadinimo. Teismui nekyla abejonių, kad neteisėti kaltinamųjų veiksmai sukėlė neigiamą poveikį nukentėjusiojo A. S. psichikos sveikatai, jo emocinei būsenai, jis patyrė nepatogumus, dvasinius pergyvenimus, tačiau nagrinėjamojoje byloje nukentėjusysis nenurodė jokių emocinių, sveikatos sutrikimo padarinių, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis būtų patyręs didelius išgyvenimus, kad būtų reikėję kreiptis į specialistus pagalbos ar būtų pasikeitęs gyvenimo būdas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, kaltinamųjų turtinę padėtį, nukentėjusiojo A. S. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nors nukentėjusysis byloje nepateikė rašytinių duomenų pagrindžiančių 7 164,20 Eur padarytą turtinę žalą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo dokumentų tiesiog nėra išlikę, todėl tiksliai nustatyti pagrobtų ir sugadintų daiktų vertės tiesiog neįmanoma. Neišlikę pirkimo dokumentai nepaneigia nukentėjusiųjų teisės į turtinės žalos atlyginimą. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusių pavogtų ir sugadintų daiktų vertė nėra nurodyta neproporcingai didelė, turtinė žala nukentėjusiems atliginta nebuvo, žalą nukentėjusiems sukėlė kaltinamųjų neteisėti veiksmai, atsižvelgiant į tai, pareikšti A. S. ir A. Š. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, turtinę žalą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų.

48. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusysis A. S. dėl vagystės ir turto sugadinimo patyrė neturtinės žalos (500 Eur), o turtinės žalos (7 164,20 Eur), nukentėjusysis A. Š. patyrė turtinės žalos (1 540 Eur). Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas padės užtikrinti nukentėjusiųjų ieškovų turtinius interesus. Todėl kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. S. ir turtinių žalų atlyginimai civiliniams ieškovams (A. S. ir A. Š.), atlygintina turtinė ir neturtinė žala per vienerių metų terminą.

49. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. piniginėms lėšoms, padidinamas apribojimo mastas iki 9 204,20 Eur ir paliktinas galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiųjų A. S. ir A. Š. atlyginimo, visiškai atlyginus 9 204,20 eurų turtinę ir neturtinę žalą – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. S. turto vagystės) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. S. turo sugadinimo) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto vagystės) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto sugadinimo) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, R. J. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirta bauda jau išieškoma priverstinai (bausmę byloje Nr. T-49-1000/2017 nuo 2017 m. lapkričio 6 d. vykdo Lietuvos antstolių rūmai (antstolio kontora)), nenustatyti termino šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. S. turto vagystės) ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. S. turto sugadinimo) ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto vagystės) ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Š. turto sugadinimo) ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir J. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Laisvės apribojimo bausmės pradžią R. J. ir J. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 69 straipsniu, R. J. ir J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę ir neturtinę žalas nukentėjusiajam A. S. ir turtinę žalą nukentėjusiajam A. Š. per 1 (vienerius) metus.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti R. J..

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš dalies tenkinti A. S. civilinį ieškinį ir iš R. J. ir J. K. solidariai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 7 164,20 Eur (septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt keturis eurus 20 centų) turtinės žalos civiliniam ieškovui A. S..

Visiškai tenkinti civilinį A. Š. ieškinį ir iš R. J. ir J. K. solidariai priteisti 1540 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos civiliniam ieškovui A. Š..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. vasario 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. piniginėms lėšoms, padidinti apribojimo mastą iki 9 204,20 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų ir 20 centų) ir palikti galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiųjų A. S. ir A. Š. atlyginimo, visiškai atlyginus 9 204,20 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų ir 20 euro centų) turtinę ir neturtinę žalą – panaikinti.

Išaiškinti R. J. ir J. K. kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Jeigu nuteistieji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti R. J., kad teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų: AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.