Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo 14 d. išėjo iš įkalinimo vietos atlikęs bausmę. Gegužės mėnesį išvažiavo į Angliją. Grįžęs iš Anglijos kažkurią dieną susitiko I.. I. buvo su vaiku. Su I. važinėjosi automobiliu „Mazda“ po Klaipėdą. Nematė, kad I. kažkam pamirksėjo automobilio lempomis. Bet suprato, kad kažkas yra, kažkokie nesutarimai. I. pradėjo gestais rodyti, kad kitas automobilis sustotų. Jis nestojo. Iš pradžių nematė, kas yra prie vairo. Paskui, kai privažiavo antrą kartą, kai buvo priėjęs prie automobilio, pamatė, kad prie vairo yra D. I.. Pas jį nebuvo jokios agresijos. Išlipo iš automobilio ir prašė sustoti, kad viskas išsispręstų. Apie suvirinimo aparatą tuo metu nieko nežinojo. D. I. pažinojo jau seniai, bet ne kaip gerą pažįstamą. Yra pas D. I. kokias dvi savaites iki to buvęs namuose, nors D. I. sako, kad nepažįsta. Tada gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten gyveno ir draugė, ir D. I. ten gyveno. Kažkaip susitiko ir D. I. pats pasiūlė, gal kažko reikia. Nuėjo pas D. I. ir jis parodė įvairius daiktus. Automobiliu pasekė D. I., važiavo paskui valandą, gal dvi. Policijos nekvietė, nes tai buvo ne jo, o I. reikalas. Jis nebijojo kviesti policiją, nes nieko blogo nepadarė. Jei D. I. nebūtų atsitrenkęs į I. automobilį, gal ir nebūtų iki galo sekę, bet atsitrenkė, tai dar didesnis I. interesas buvo. I. paskambino K., kurio iš viso nepažinojo. I. K. pasakė, kad atsitrenkė girtas žmogus, paprašė pagalbos. K. sutiko. Važiavo D. I. autostrada. Nežino, kiek ten kilometrų nuvažiavo, 30, 40, 50. Įvažiavo į žvyrkelį, I. paskui. Prieš nuvažiuojant į žvyrkelį jau matė BMW automobilį. D. I. nuvažiavo nuo kelio į griovį. Visi išlipo iš automobilių. D. I. išlipo rankose laikydamas peilį. I. šovė į D. I.. D. I. pradėjo bėgti. Kažkaip sudvejojo kelias sekundes, o paskui pradėjo D. I. gaudyti. Gal 5–10 min. gaudė. D. I. vijosi todėl, kad norėjo, kad viskas išsispręstų. Privažiavo K. su mašina, nes jie bėgo laukais, o šalia buvo žvyrkelis. Atsimena, kad K. išlipo iš automobilio, buvo dar nepribėgęs, K. kaip ir pasitiko D. I.. Negalėtų įvardyti, ar tai buvo smūgis, ar kažkoks pargriovimas. Kad buvo smūgis, to tikrai negali pasakyti. Tiksliai pasakyti negalėtų ir to, kad buvo pargriovimas. Tiesiog buvo kažkoks susirėmimas ir jie parkrito ant žemės. Iš karto privažiavo I.. Visi nuėjo iki I. automobilio. Su D. I. kartu važiavo į Klaipėdą. Važiuojant automobiliu D. I. jokių smūgių nebuvo suduota. Iš pradžių vairavo jis, po to vairavo I.. Kai nevairavo, sėdėjo automobilio gale, šalia D. I.. Klaipėdoje I. vaiką nunešė namo, pakeitė automobilį. Kol I. keitė automobilį, sėdėjo kartu su D. I. automobilyje. D. I. galėjo laisvai išeiti. Kai pradėjo važinėti iš vietos į vietą, iš karto suprato, kad D. I. meluoja, jokio suvirinimo aparato nesuras. Buvo paprasčiausias gumos tempimas. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio pastato, numerio negali pasakyti, netoli geležinkelio. Kai jis išlipo iš automobilio, jį užpuolė D. I. su plaktuku. Grūmėsi 5–10 sekundžių. D. I. sudavė jam į kairį petį, raktikaulį, plaktukas iškrito, D. I. pabėgo. D. I. smūgių nesudavė. Iš D. I. buto jokių daiktų nevogė.

Kaltinamasis K. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokių plėšimų nepadarė. Advokatas jam paaiškino, jog savo veiksmais viršijo galimybes. Apmąstęs suprato, kad atliko veiksmus, kurių nepriklauso jam atlikti. Kitokias veiksmais galėjo sulaikyti tuos asmenis. Gailisi, kad atliko policijos pareigūnų funkcijas ir sulaikė nukentėjusįjį. 2017 m. liepos 7 d. pavakare paskambino I. ir paprašė pagalbos sulaikyti girtą vairuotoją, kuris atsitrenkė į automobilį. Iš pradžių atsisakė, bet I. pasakė, kad yra su mažu vaiku. I. pasakė, kad važiuoja autostrada 70 km/val. greičiu. Suprato, kad vairuotojas tikrai girtas. Jo namai yra (duomenys neskelbtini), netoli išvažiavimo į autostradą, prie prekybos centro „Banginis“. Turbūt todėl I. jam ir paskambino, nes arčiausiai buvo įvažiavimo į autostradą. Žmonos automobiliu BMW išvažiavo. Autostrados 30 kilometre pamatė, kad jie apsisukę jau grįžta į Klaipėdą. Pirmame posūkyje apsisuko, matė, kaip jie užvažiavo ant viaduko. Nuvažiavo link jų. Aplenkė gal už poros kilometrų ir pradėjo pamažu stabdyti savo automobilį, kad jis irgi sustotų. Jis pradėjo lenkti ne per kairę, o per dešinę pusę, per kelkraštį. Vienu momentu pasuko vairą link jo, pasitraukė į priešingą eismo pusę, o persekiojamas automobilis nusuko nuo kelio. Nuvažiavo tiesiai žvyrkeliu į kažkokį kaimelį. Kol apsisuko, kol paskambino I., kuris pasakė, kad važiuoja tiesiai žvyrkeliu. Kažkokiu būdu prisivijo. Tai buvo matyti peržiūrint filmuotą medžiagą. Sumažino greitį, nes kelias nestabilus, automobilio padangos plačios, truputį mėtė galą. Per jų dulkes nieko nematė. Jie nuvažiavo į priekį gal 50 km/val. greičiu. Gal už kokių 400–500 metrų pavažiavus pamatė vieną mašiną, nuvažiavusią nuo kelio, o kitą – paliktą ant kelio. Bandė pro I. mašiną pravažiuoti, šiaip taip pralindo ir iš karto sustojo. Pamatė bėgantį žmogų, iš paskos besivejantį vaikiną ir stovintį I.. Nespėjo prie I. prieiti, jis prašė padėti pagauti. Atsakė, kad tikrai nebėgs į tas pievas ir negaudys. Išgirdo, kad vaikas verkia mašinoje. I. nuėjo nuraminti vaiko, nes atsibudo. Paprašė pabandyti su mašina pasivyti tą bėgantįjį. Nuvažiavo ant viaduko, pamatė, kad jis bėga tiesiai į jį. Bėgančiajam sakė, kad sustotų, pastarasis bėgo toliau link jo. Jokių šūvių negirdėjo. Tada nukentėjusysis pasuko į šoną, nusileido nuo kalniuko ir už kokių 100 m bėgantį pagavo. Kai bėgantįjį paėmė už striukės, pastarasis priešinosi, vis tempė. Norėjo jį parversti, mynė jam ant kojos ir stūmė, bet supainiojo kojas, pats sau koją pakišo ir kartu nuvirto. Padėjo nukentėjusiajam atsistoti, pasakė, kad viskas, kad nusiramintų, ko jis čia bėga. Nukentėjusysis galbūt galėjo pagalvoti, kad jam trenkė, nes kai nukentėjusiajam užmynė ant kojos, pastūmė ranka nukentėjusiojo galvą. D. I. smūgio ranka, koja nesudavė. Kai sulaikė D. I., iš pirmos akimirkos suprato, kad pastarasis narkomanas. Liepos 7 d., +35 C, žmogus apsirengęs juodais rūbais, šilta striuke, kad paslėptų savo narkomanines žaizdas rankose. D. I. veidas buvo išblyškęs. Daug draugų turėjo, žino, kaip narkomanai atrodo. Paėjus dviese 30–50 metrų juos pasivijo D.. Iki tos dienos D. nepažinojo, vardo nežinojo. Visi ėjo link I. automobilio, kuris stovėjo ant kalniuko. Vedant link I. automobilio, nukentėjusysis krapštėsi rankinėje, kažką iš rankinės mėtė ant žemės. Nukentėjusįjį perdavė I., o pats sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Iš nukentėjusiojo D. I. rankinės nepaėmė. Pripažįsta padaręs klaidą, kad I. padėjo sulaikyti girtą vairuotoją, kuris kliudė automobilį, o nepaliko to darbo atlikti žmonėms, kurie turėjo tai atlikti. Gailisi, kad vykdė policijos funkcijas. Su I. Ž. iki to įvykio bendravo mėnesį ar du prieš. I. Ž. pasakojo, kad dirbo Vokietijoje, kad teko parvežti namo narkomanus, nes ten jie pridirbo visko, dar jį patį apvogė, kad kažkokius įrankius pavogė iš jo mašinos. I. Ž. tai pasakojo, bet kas ir kokius įrankius pavogė, nežino. Tik susipažinęs su bylos duomenimis suprato, kad pokalbio metu buvo kalbama apie D. I.. Po įvykio su I. Ž. susitiko tik teismo salėje.

Kaltinamasis I. Ž. kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį D. I., kuris pardavinėdavo vogtus daiktus, pažįsta pusantrų metų. Su nukentėjusiuoju kartu dirbo statybose Vokietijoje. Vokietijoje nukentėjusysis apsivogė, todėl išmetė iš darbo. Birželio mėnesį grįžo iš Vokietijos. D. I. jam siūlė pirkti kompiuterį. Žinojo, kad tas kompiuteris yra ne D. I., o žmonos, todėl nepirko. Kitą dieną nusileidęs pamatė, kad prasuktos spynelės, suprato, kad mašina apvogta. Negalvojo, kad čia D. I. padarė, bet kilo pirmos mintys, kas tai galėjo padaryti. Į policiją nesikreipė, nes abejojo, ar atgaus tą daiktą. Ir rimtesnių dalykų nei kas sprendžia, nei kas tiria. Per keletą dienų surado D. I. draugus, tiksliai vardo neprisimena, lyg tai D., dar kažkoks. Jie paliudijo, kad D. I. turėjo ir pardavė tą aparatą. Atėjo pas D. I. su jais kartu. Bandė gražiuoju tartis, derinti, kaip tą daiktą atgauti. D. I. pasakė, kad atpirks. Taip iki liepos 6 d. vilkosi, vilkosi, kol D. I. pasakė, kad rytoj tikrai paduos. Liepos 7 d. pas D. I. užėjo, niekas neatidarė durų. Paskui pasiėmė vaiką, pabuvo mieste, svečiuose, sutiko seną draugą D. K.. Išvažiavo į miestą. Prasilenkiant D. I. sumirksėjo šviesomis, tai ir pamatė atsitiktinai D. I.. Paprašė, kad sustotų, bet D. I. ignoravo. Buvo mieste, juk galima sustoti ir pasikalbėti. Galų gale galima ir degalinėje sustoti, pasikalbėti, galima ir prie parduotuvės. Paskui sustojo prie Klaipėdos viešbučio, paprašė draugo, kad išliptų ir pasakytų, bet D. I. net nereagavo. Pats išlipo, o D. I. rusiškais necenzūriniais žodžiais atsakė. Toliau sekė D. I., galvojo, kad kažkur sustos, kad išsiaiškins. D. I. važiuodamas ir apsisukinėdamas kliudė jo automobilį. Užvirė nervai, bet į policiją nesikreipė, nes žino, kad D. I. neturi teisių, kad žalą nei kas atlygins, nei ką. Pradėjo važiuoti link autostrados. Šovė mintis ir paskambino K., kad padėtų sustabdyti. Pastarasis sakė, kad yra pavargęs, nenori, tingi, bet kai pasakė, kad tas yra apsivartojęs ar prigėręs, tada jau įvyko taip, kaip pateikta medžiagoje. Bandė D. I. sustabdyti, bet jis nusuko į žvyrkelį. Ten tikrai nei taranavo, nei numušė, nes buvo su 9 mėnesių sūnumi. Nebuvo automobilyje jokio šuns. Nežino, kodėl D. I. teigia, kad buvo šuo. D. I. nuvažiavo į griovį. Metė akmenį, pataikė į priekinį dešinį langą. Akmenį metė ne K., tuo metu K. dar nebuvo privažiavęs prie tos vietos. Pribėgo prie automobilio. D. I. išlipo su peiliu rankoje, tai iš karto automatiškai išsitraukė legaliai laikytą ginklą. D. I. pradėjo artėti, pradėjo šaudyti, stengė į kojas šaudyti, ne į kūną. Vieną pataikė į petį, kai D. I. jau nubėginėjo. Daugiau niekur nešaudė, tik toje vietoje. Kai D. I. pradėjo bėgti, D. pradėjo vytis, bet nepavijo, nes D. I. greit bėgo. Paprašė K., bet jis pasakė, kad nesivys. Tada paprašė K., kad nors nuvažiuotų iš kitos pusės, kur tiltas. Pradėjo raminti vaiką, kai nuramino, privažiavo. Jie jau patys parėjo. Pasakė D. I., kad parodytų, ką turi kišenėse. D. I. išsitraukė švirkštus, kastetą. Tuos švirkštus išmetė. Peilį ir kastetą atėmė, peilį numetė D. I. po šūvių. Vėliau kastetą išmetė. Pas D. I. pinigų ir telefonų nebuvo. Suprato, kad D. I. yra vartojęs narkotines medžiagas, tai matėsi iš D. I.. Norėjo išsiaiškinti, kur tas suvirinimo aparatas, nuvažiuoti pas žmogų pasiaiškinti. Norėjo pasiimti savo daiktą ar kažkaip susitarti. D. I. sakė, kad už 500 eurų su viršum pardavė, nors tas aparatas buvo žymiai daugiau vertas. D. I. pradėjo vedžioti už nosies. Važiavo link Klaipėdos, nes norėjo atiduoti vaiką. Atidavė vaiką, pasiėmė įrankių, raktą, plaktuką, nes K. paskambino ir pasakė, kad sugedo. Mieste pasikeitė automobilį į „Mercedes-Benz“. Nuvažiavo, dar pompą paėmė. Nuvažiavo, padavė daiktus K.. Pradėjo D. I. rodyti kažkur toliau nei ta vieta, kur nuvažiavo automobilis nuo kelio. Pavažiavo ten, mato, kad nieko. D. I. pasakė, kad grįžta į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini) kaimą, už 8-to autobuso stotelės, gale, yra kažkokia aikštelė. Nežino, kuo jie ten užsiima, ar metalu, ar ten sąvartynas. D. I. pasakė, kad čia turės numerį. Dar važiavo iki D. I. mašinos, nes neturėjo nei telefono, nieko. Automobilyje ieškojo telefono, buto raktų. D. I. norėjo pasižiūrėti automobilyje. D. I. pasižiūrėjo, jo niekas net nelaikė. D. I. galėjo bėgti, bet nebėgo. Grįžo iki ten, prie tos aikštelės, išlipo. Važiuojant jokia beisbolo lazda D. I. nesudavė. Nebuvo jokios beisbolo lazdos. Tuo labiau vairuojant automobilį, gale sėdinčiam suduoti smūgius neįmanoma. Be to, gale kėdutėje sėdėjo vaikas. D. I. paėmė plaktuką, susigrūmė su D.. Net nepastebėjo, kaip viskas tiksliai buvo, nes viskas buvo greitai. D. I. plaktuku nemušė. Nežino, iš kur pas D. I. sužalojimai, lūžusi ranka. D. I. ne iš karto kreipėsi dėl sužalotos rankos. D. I. pradėjo bėgti, D. jį nusivijo. Pas D. I. plaktukas buvo rankoje iš pradžių, kai išlipo iš automobilio. Tas plaktukas gulėjo mašinoje, gale. Jis nesivijo. Parbėgo D. atgal, sakė, kad D. I. pabėgo. Į jokį butą jie nei lindo, nei buvo. Jokių daiktų D. I. neprašė. Prašė tik atiduoti daiktą, tai, kas yra jo. Visą laiką norėjo gražiuoju susitarti, be jokios policijos, nes žinojo, kad jokio tikslo tai nepasieks, D. I. pasodins ir tiek, o jis nieko neatgaus. Jis ir D. I. žmoną pažįsta. D. I. taip pat turi mažametį vaiką, tai kam reikia tų dalykų. Bandė išsispręsti klausimą gražiuoju, o gavosi toks dalykas. Nenorėjo nei prievartauti kažkokio turto, nei tokių dalykų. Nėra logikos imti 300 eurų vertės daiktus, kai suvirinimo aparatas kainavo beveik 2 000 eurų. D. I. tikrai neatpirks. Kalbėjo ir su D. I. žmona, nėra kažkoks blogas žmogus, bet tuo metu vartojo narkotikus, susisuko galva, agresyviai elgėsi. Nebūtų D. I. su tuo peiliu išlipęs, nebūtų buvę ir tų šūvių. Iš kur galėjo žinoti, kokie bus D. I. tolimesni veiksmai. Gailisi dėl savo veiksmų, gailisi, kad įvėlė į šią istoriją K.. Reikėjo rašyti pareiškimą policijai, šiandien darytų kitaip, skambintų policijai, rašytų dėl vagystės pareiškimą policijai.

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, kartu su I. B., D. M. automobiliu, kurį jis vairavo, važinėjosi Klaipėdos mieste. Paskui buvo persekiojami kitų automobilių. Prieš visas tas gaudynes nebuvo jokio autoįvykio, jokios transporto priemonės nekliudė. I. B. sakė nestoti. Persekiojimas prasididėjo prie prekybos centro „Avitela“ esančios sankryžos. Po to persekiojo važiuojant pro Senąjį turgų, pro viešbutį, Herkaus Manto gatvės sankryžoje. Persekiojo sėdintys salėje. Persekiojo automobiliu „Mazda“. Automobilyje „Mazda“ buvo du žmonės, BMW vienas. I. sėdėjo automobilyje „Mazda“. Kartu su juos sėdėjusio vardo ir pavardės nežino. Sankryžoje prie Klaipėdos viešbučio prie automobilio buvo pribėgęs kažkuris iš tų asmenų, kurie persekiojo, tik dabar neatsimena, kuris. Kitas automobilis BMW persekioti pradėjo jau autostradoje, maždaug 30 kilometre. Nuvažiavus nuo autostrados automobilis „Mazda“ taranavo jo automobilį ir jis nuvažiavo nuo kelio. I. B. išbėgo per galines dureles į vieną pusę, jis – į kitą pusę, o D. pasiliko mašinoje. Kai dar nebuvo išbėgęs iš automobilio, buvo išdaužtas mašinos langas. Kas ir kuo išmušė langą, nematė. Būnant automobilyje, nebuvo suduoti smūgiai. Buvo tik vienas šūvis į kairį petį. Šovė I.. Po šūvio išbėgo iš mašinos, bėgo link autostrados. Nenubėgus iki autostrados užduso, ten visi trys pagavo. Kai pagavo, buvo suduotas vienas smūgis ranka į galvą. Sudavė aukščiausias vaikinas, kuris sėdėjo BMW automobilyje. Dabar negali visko tiksliai atkurti. Jei apklausoje nurodė, kad kai sulaikė 3 vaikinai, buvo suduota kumščiu į veidą ir vieną kartą spirta į veidą, vadinasi, taip ir buvo. Kai sulaikė tie asmenys, jie neišsakė jokių pretenzijų, nepaaiškino, dėl ko sulaikytas. Po smūgio buvo paimti daiktai: rankinė su telefonu, visais dokumentais. Buto raktai buvo paimti vėliau. Rankinėje buvo telefonai „Iphone 5“ „HTC“, piniginė. Piniginėje buvo 36 eurai. Nepamena, kas paėmė tą rankinę. Vežant automobilyje „Mazda“ jam I. sudavė beisbolo lazda smūgius į ranką, peilis buvo prikištas prie pilvo. Automobilyje nekalbėjo, nebendravo su vaikinais. Atvažiavę į Klaipėdos miestą, (duomenys neskelbtini) gatvę, I. pakeitė automobilį, visi persėdo į kitą automobilį. Kol I. keitė automobilį, automobilyje likęs vaikinas laikė peilį prikišęs jam prie pilvo. Už Klaipėdos ribų, prie geležinkelio I. sustojo miške, atidarė mašinos dureles, liepė išlipti. Pradėjo šaudyti į abi kojas. 2 kartus pataikė į kairę koją, 1 kartą į dešinę. Sudavė smūgius plaktuku, beisbolo lazda į nugarą, 3 kartus į sėdmenis ir dar 1 kartą į kairę ranką. Peršoko tvorą, pasiprašė pagalbos traukinio mašinisto. Ten prarado sąmonę. Jam darė operaciją, ištraukė kulkas, sugipsavo ranką. Atsibudo ligoninėje, buvo surakintas antrankiais. Neatsimena, ar kažko buvo reikalaujama, nieko tuomet nesakė, dėl ko buvo persekiojamas, dėl ko mušamas. Tarp jo ir I. jokių bendrų reikalų nebuvo. Užpultas visiškai netikėtai ir be jokio pagrindo. Jokios skolos nebuvo. Jokio suvirinimo aparato iš I. automobilio nepavogė. Buvo pavogęs vienas žmogus, paskui I. grąžino tą suvirinimo aparatą. Neatsimena tiksliai vardo to žmogaus, jis apie 40 metų amžiaus. Tas žmogus ne iš jo aplinkos, jis visai iš kitos aplinkos, tiesiog buvo bendrų pažįstamų, kurie apie tai kalbėjo.

Vėliau atvyko su policijos pareigūnais į butą, kur gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai darė kratą, ieškojo pirštų pėdsakų. Bute nerado savo daiktų. Buvo pagrobtas 50 eurų vertės „Play Station 3“, jis buvo nenaujas. Prie jo buvo 5 kompaktiniai žaidimai, jų vertė 25 eurai. 2 poros sportinių naujų batelių buvo pavogtos. Kainavo 79 eurai. Dar buvo pavogti 2 buteliai brendžio: butelis „Alita“ ir butelis „Jack Daniels“. Bendra žala – 275 eurai, atmetus nešiojamojo kompiuterio vertę. Neprašo atlyginti šios žalos. Dėl pavogtų daiktų kaltinamiesiems pretenzijų neturi. Tuo metu buvo atėjęs D. M.. Su D. M. bute pasikalbėjo policijos pareigūnai. Su D. M. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. Žino, jog iš jo buto dingo D. M. priklausantys daiktai. D. M. kelias dienas gyveno pas jį. Prisimena, kad dingo liemenė ir dar kažkokie daiktai. Nežino, kad jo mašinoje buvo rastos tos dvi poros batų, kurios buvo dingusios iš jo nuomojamo buto. Niekas jam to neminėjo. Pripažįsta, kad dieną prieš įvykį buvo vartojęs narkotines medžiagas. Rūkė „žolę“, vartojo amfetaminą. Įvykio dieną narkotinių medžiagų nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. I. parodė, kad „2017-07-07 vakare jis su draugais D. M. ir I. B. automobiliu „Mazda 323", valstybinio numerio neprisimena, tik skaičius – (duomenys neskelbtini), važinėjo po Klaipėda. Apie 20.40 val. sustojus sankryžoje prie šviesoforo, esančio prie „Avitelos", šalia jo vairuojamo automobilio sustojo automobilis „Mazda 6“, ryškiai mėlynos spalvos, vokiškais valstybiniais numeriais. Minėtą automobilį vairavo I. Ž.. I. B. pasakė, kad automobilyje „Mazda“ yra du asmenys, kurie jiems rodė sustoti, tačiau jie nesustojo ir nuvažiavo link senamiesčio. I. Ž. sekė jo vairuojamą automobilį. Už Klaipėdos viešbučio, H. Manto - Liepų gatvių sankryžoje sustojo, nes vėl užsidegė raudonos spalvos šviesoforas. Sustojus minėtoje sankryžoje, I. Ž. taip pat sustojo už jo automobilio. I. Ž. priėjo prie jo automobilio durelių, o su juo buvęs asmuo priėjo prie priekinių keleivio durelių, kur sėdėjo D. M.. Jie liepė geruoju sustoti ir atidaryti duris. Jis automobilio durų ir langų neatidarė, užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo tiesiai Liepų gatve, o paskui pasuko link Mokyklos gatvės tilto ir toliau į autostradą. I. Ž. toliau juos sekė. Pravažiavus posūkį į Gargždus, I. Ž. automobiliu pradėjo jį spausti, tačiau jam pavyko išsisukti ir važiuoti toliau. Nuvažiavus apie 32 kilometrus nuo Klaipėdos jis norėjo grįžti į Klaipėda, todėl pasisuko ant tilto. I. Ž. jį „užspaudė“ ir jis pasuko į žvyrkelį link kažkokio kaimo. Žvyrkelyje priešais jo vairuojamą automobilį pradėjo važiuoti automobilis „BMW X6“, kurio valstybiniai numeriai angliški. Minėtame automobilyje buvo tik vienas asmuo. „BMW X6“ automobilis važiavo priešais jo vairuojamą automobilį ir bandė blokuoti kelią. Iš paskos važiavo I. Ž.. Žvyrkeliu važiavo apie 3 kilometrus. Posūkyje į jo automobilį nestipriai atsitrenkė iš galo važiavęs I. Ž. vairuojamas automobilis „Mazda 6“, po ko jis nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio sustojo. Vaikino (toliau vaikinas Nr. 2), kuris buvo su I. Ž., jis nepažįsta, tačiau vieną kartą I. Ž. jį pavadino „K.“. Sustojus I. B. atsidarė automobilio dureles ir pradėjo bėgti, jį nusivijo vaikinas Nr. 2. Jis iš karto pajuto šūvį į kairės pusės petį. Prie D. M. priėjęs vaikinas Nr. 3, kuris atvažiavo automobiliu „BMW X6“, išdaužė automobilio keleivio pusės durelių lango stiklą. I. Ž. užlipo ant automobilio stogo. Tuo metu jis atsidarė automobilio dureles ir pradėjo bėgti link autostrados. I. Ž. sušuko vaikinui Nr. 2 „K.“, kad šis nesivytų kitų, o gaudytų jį - D. I.. Bėgdamas jis girdėjo apie 3-5 šūvius. Jam nepavyko pabėgti, nes jį pasivijo visi trys vaikinai. Kas toliau vyko su I. B. ir su D. M., jis nematė. Vaikinas Nr. 3 pasivijęs jį sugriebė, sudavė kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į galvą, po ko jam aptemo akys, tačiau sąmonės neprarado. Priešintis jis neturėjo jėgų. Vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 įtempė jį į I. Ž. automobilį „Mazda 6“, kuriame prie vairo jau sėdėjo I. Ž.. Įsodinus jį, nuvažiavo link Klaipėdos. Vairuodamas I. Ž. sudavė jam kelis kartus beisbolo lazda į kairę ranką. Atvažiavus prie „(duomenys neskelbtini)" pasažo, jie persodino jį į kitą I. Ž. automobilį „Mersedes-Benz“, juodos spalvos, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini). Kol I. Ž. nuėjo atvaryti minėto automobilio, vaikinas Nr. 2 visą laiką jam prie kaklo laikė pridėjęs peilį. Automobilį, į kurį jį persodino, vairavo I. Ž.. Tada jie nuvežė jį į mišką, kažkur už Gargždų. Sustojus liepė išlipti iš automobilio. I. Ž. pradėjo į jį šaudyti. Šovė tris kartus į abi kojas, du šūvius pataikė į kairę koją, vieną į dešinę. Jis nukrito ant žemės. Tada I. Ž. paėmė beisbolo lazdą ir pradėjo jį mušti, trenkė į nugaros sritį ir į sėdmenis, viso tris kartus, vieną kartą trenkė į kairę ranką. Tuo metu vaikinas Nr. 2 stovėjo ir žiūrėjo. Po to, vėl įsodino jį į automobilį ir važiavo link Klaipėdos. Važiuojant I. Ž. jo paklausė: „kur pinigai?“, šis atsakė, kad pinigų neturi, tuomet I. Ž. klausė, ką jis turi vertingo ir kur yra raktai nuo buto. Jis atsakė: „raktai yra arba automobilyje, arba jo rankinėje, kurią turėjo su savimi“. I. Ž. pasakė, kad žino, jog jo draugė S. su vaiku yra kaime ir reikalavo duoti buto raktus, nes žino, kad bute yra kas nors vertingo. Klaipėdoje atvežė jį prie geležinkelio, išlaipino, nukreipė į jį ginklą maždaug 1 metro atstumu nuo jo ir pasakė, kad tai paskutinis jo šansas, atiduodi raktus. Tada jis ištraukė iš kišenės buto raktus, I. Ž. juos paėmė ir dar labiau įsiuto, kad raktų jis nedavė iš karto. I. Ž. nusisukus, jis nusirideno upelio krantu į apačią ir pabėgo. Mašinistų paprašė pagalbos. Įvykio metu buvo pagrobta rankinė – piniginė su joje buvusiais daiktais. Rankinę su visais daiktais nuo kaklo nukabino vaikinas Nr. 2, tuo metu kai jį pagavo. Ginklą turėjo ir su juo šaudė tik I. Ž.. Taip pat, buvo pagrobti raktai nuo buto, 3 vnt. – 18 eurų vertės. Rankinės vertė 13 eurų. Rankinėje buvo juodos spalvos piniginė - 10 eurų vertės. Piniginėje buvo: jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, Europos sveikatos kortelė, automobilio „Mazda 323“ dokumentai, t. y. registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, 36 eurai. Taip pat rankinėje buvo du mobilaus ryšio telefonai. Vienas jų „Iphone 5“, jame buvo įdėta „Bitės“ Sim kortelė, kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 100 eurų, SIM kortelės vertė 5 eurai. Kitas telefonas buvo „HTC“, visiškai naujas, jame buvo įdėta „Labas“ SIM kortelė, skirta internetui. Telefono „HTC“ vertė 90 eurų, SIM kortelės vertė 10 eurų. Bute iš vertingų daiktų buvo: planšetinis kompiuteris „Lenovo“, nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, „PlayStation 3“, dviratis be priekinio rato, televizorius „LG“ ir baldai. Pinigų bute nebuvo. Jis mano, kad I. Ž. su draugais jį užsipuolė, nes norėjo atkeršyti už tai, kad maždaug prieš tris ar keturias savaites buvo pavogtas iš I. Ž. automobilio suvirinimo aparatas. Kodėl I. Ž. reikalavo iš jo pinigų, nežino, nes jis I. Ž. nebuvo skolingas“ (t. 1, b. l. 85–93).

2017-07-08 papildomos apklausos metu D. I. parodė, kad „2017-07-08 buto apžiūros metu pastebėjo, kad iš jo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra dingę jo daiktai: nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, kurio vertė 100 eurų, „PlayStation 3“ kurio vertė 50 eurų, penki CD diskai su žaidimais, kurių vertė 25 eurų, viena sportinių batelių pora pilkos spalvos „Adidas“, kurių vertė 79 eurai, kiti - „Adidas“ firmos medžiaginiai bateliai, kurių vertė 69 eurai, du buteliai brendžio, „Alita“ 0,7 litro talpos, kurio vertė 17 eurų ir viskio butelis „Jack Daniels“ 1,0 litro talpos, kurio vertė 35 eurai. Taip pat dingo jo draugo D. liemenė ir kuprinė. Viso iš buto pavogta daiktų už 375 eurus“ (t. 1, b. l. 101–104).

Remiantis Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog D. I. atpažino I. Ž. ir nurodė, kad būtent šis asmuo jį 2017-07-07 su draugais persekiojo, šaudė, mušė (t. 1, b. l. 94–96).

Remiantis Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog D. I. atpažino K. P. ir nurodė, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį BMW, išdaužė jo automobilio keleivio pusės stiklą bei sudavė jam du smūgius (t. 1, b. l. 112–115).

Remiantis 2017-07-14 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis D. I. savo duotus parodymus patvirtino ir patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis D. I. parodė vietą, kur jo vairuojamą automobilį blokavo BMW automobilis. Parodė vietą, kur taranuotas I. Ž. automobilio nuvažiavo nuo kelio. Parodė, kur link nubėgo, kur buvo sulaikytas. Parodė aikštelę prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, kur iš automobilio „Mazda 626“ buvo perlaipintas į automobilį „Mercedes-Benz“. Parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, prie upelio, kur prieš jį buvo smurtaujama ir kur link pabėgo (t. 1, b. l. 126–133).

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, veidai matyti. Šaukime į teismą buvo nurodyti kaltinamųjų vardai ir pavardės. Jis bendravo su D. I.. Kartu vartojo narkotikus. Kurį laiką gyveno, nakvojo pas D. I. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslesnio adreso negali pasakyti. 2017-07-07 data jam nieko nesako. Prisimena, kad tą dieną, kai viskas įvyko, važinėjosi automobiliu po Klaipėdą. Vairavo D. I., kartu buvo D. draugas I., kurį jis vadino G.. D. I. vairavo mažą automobilį „Nissan“ arba „Mazda“. Prieš važiuodami visi pavartojo narkotikų. I. sėdėjo ant galinės sėdynės. Kas vyko paskui, atsimena tik iš dalies, nes pavartojęs narkotikų pradėdavo snausti, užmigdavo. Dabar nevartoja narkotikų, būtent po to įvykio praėjo reabilitaciją. Visą gydymosi laiką stengėsi prisiminti, bet mažai ką gali atsiminti. Atsimena, kad buvo D. I. vairuojamo automobilio kontaktas su kažkuo, jam atrodė, kad su šaligatvio kraštu. Jis šaukė, kad sustotų, o D. I. šaukė, kad nestos, pradėjo suktis, stipriai spaudė greičio pedalą, važinėjo po miestą. D. I. nebuvo geras vairuotojas, tokios būsenos kėlė pavojų aplinkiniams. Atsimena, kad buvo centre, paskui jau už miesto persekiojo mėlynos spalvos automobilis. Neatsimena, ar persekiojantis mėlynos spalvos automobilis atsitrenkė į D. I. vairuojamą automobilį. Kai jam šį klausimą uždavė policijoje, sakė, kad gal ir buvo smūgis, kad nuvažiuotų nuo kelio. Kai kitą dieną atėjo pas D. I. į namus, norėjo sužinoti, kas iš tiesų tą dieną įvyko, ir tikėjosi, kad D. I. padės gauti narkotikų. Jo būklė buvo nekokia. D. I. bute jį sulaikė policija. Jam pavyko tada su D. I., kol rūkė kažkiek pabendrauti balkone. D. I. patvirtino, kad jis buvo mašinoje. Kai buvo balkone dviese ir rūkė, D. I. trumpai pradėjo aiškinti, kaip viskas buvo, ir vis klausė, ar jis nieko neatsimena. D. I. pasakė, kad jei atsimintų, tai jo neklausinėtų. D. I. papasakojo, kaip viskas buvo. Todėl, kai policijoje klausė, ar buvo kažkokie smūgiai, iš D. I. žodžių pasakė, kad buvo, kad tik greičiau paleistų. Šiandien net gėda čia būti, pasakoti apie savo praeities problemas. D. I. iki įvykio jau buvo sužeistas. D. I. balkone taip pat papasakojo, kad jį daužė, šaudė. Jam buvo keista, nes D. I. neatrodė stipriai sužalotas.

Prisimena tą momentą, kai automobilis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Prisimena tą neadekvatų šauksmą ir kad D. I. nemokėjo vairuoti ant žvyrkelio. D. I. nesuvaldė automobilio posūkyje ir nulėkė nuo kelio. Prieš tai D. I. ne kartą prašė jo, kad sėstų prie vairo, bet jis atsisakė. Taip pat atsimena kažkokią baimę, kai automobilis įlėkė į kanalą. Kažkuriuo momentu kažkuriam laikui tai sugrąžino jausmus. Atsimena, gale buvo I., jis staigiai išlėkė, matė, kai I. jau bėgo. Mašina buvo tokioje padėtyje, kad šlaitas jam neleido atidaryti durų. Susinervino, bandė išlipti per D. pusę, bet sėdėjo D.. D. pradėjo kuistis, kažką daryti, pamatė, kad griebia peilį. Tada išlipo pro užpakalines duris, pro kurias iššoko I.. Jis viską paliko, bėgo, krito. Jam skaudėjo, nes buvo sužalota koja. Koją susižeidė pats. Narkotikus leidosi į veną ir gavosi toks efektas. Tuo metu nenorėjo to parodyti, kad vartojo heroiną, nenorėjo apie tai sakyti policijoje, kad vartoja narkotikus. Bijojo, kad pradės klausinėti, kur ėmė tuos narkotikus, nenorėjo papildomų klausimų. Todėl nuslėpė nuo policijos tą traumą, bet policijos pareigūnai matė, kad šlubuoja ir uždavė tą klausimą. Tada teko pameluoti, paaiškino, kad traumą patyrė tą dieną susidūrimo metu. Išlipęs iš automobilio girdėjo kažkokius pokštelėjimus, gal kokius 3, neskaičiavo, bet juos girdėjo. Kai bėgo nuo mašinos, ten buvo nedidelis griovys, suklupo ir susitrenkė dar labiau kelį. Kažkiek dar metrų nubėgęs atsigulė krūmuose. Niekas nesivijo, girdėjo riksmus, todėl bėgo. Matė, kad kažkoks žmogus metė akmenį į mašiną ar į langą, tuo metu jis gulėjo krūmuose.

Policijos pareigūnams sakė, kad D. I. namuose buvo kuprinė, kolonėlė, liemenė. Jis taip tuo metu galvojo, kad daiktai pas D. I. namuose. Nėra tikras, kad tie daiktai buvo pas D. I., nes dažnai buvo tokios situacijos, kad buvo pametęs pasą, telefoną, mažą rankinę. Neprisimena, kur ją paliko. Sunku paaiškinti būseną žmogaus, kuris vartoja tokius stiprius narkotikus. Bet kuris psichologas gali patvirtinti, kad dingsta atmintis. Jis neprisimena, kokia ten buvo kolonėlė. Liemenę rado savo namuose, norėjo ateiti į policiją ir pasakyti, kad liemenę rado, bet po 2 dienų išvažiavo į reabilitaciją. Liemenę rado (duomenys neskelbtini) bute, kuriame jau gyveno jo močiutė. Atėjęs nusiprausti ir persirengti liemenę rado. Močiutė liemenę buvo išskalbusi ir paslėpusi savo sekcijoje, nes bijojo, kad ją parduos ar išmainys į narkotikus. Jam kažkodėl atrodė, kad atėjo pas D. su daiktais, buvo net įsitikinęs tuo. Patvirtino, kad I. L. pažįsta. Su pastarojo tėvu kalbėjo apie šį įvykį, bet niekur nevažiavo su kuo nors susitikti.

Nukentėjusysis D. M. 2018-09-21 Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu pateikė liemenę be rankovių su gobtuvu tamsiai mėlynos spalvos su užrašu „Adidas“, vidinėje dalyje užrašas „XL, made in indonezia“.

Nukentėjusysis D. M. parodė, jog šią liemenę nusipirko pusmetį prieš įvykį. Liemenę nepastoviai nešiojo, todėl atrodo kaip nauja. Kai buvo reabilitacijoje, liemenė buvo namuose. Kadangi po įvykio liemenės nerado, tai parašė per klaidą pareiškimą. Po reabilitacijos liemenę rado.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. parodė, „kad iki įvykio, paskutines dvi naktis miegojo pas D. I. bute, (duomenys neskelbtini), nes padėjo remontuoti D. I. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinių numerių nežino, tamsiai žalios spalvos. 2017-07-07 vakare, tikslaus laiko nepamena, jis su D. I. ir jo draugu I. važiavo D. I. automobiliu „Mazda 323“. Jis sėdėjo priekyje, automobilį vairavo D. I., o I. sėdėjo gale. Sustojus sankryžoje prie šviesoforo, tikslios vietos nurodyti negali, prie jų iš šono, kitoje eismo juostoje sustojo automobilis „Mazda 6", ne lietuviškais valstybiniais numeriais, tamsiai mėlynos spalvos. D. I. juos pastebėjo ir pasakė, kad „čia kažkoks nenormalus važiuoja“. Jis suprato, kad D. I. juos žino ir nenori su jais turėti jokių reikalų. Minėtas automobilis pradėjo juos sekti. Jie važiavo link centro, po to pasuko prie „Avitelos“ į Minijos gatvę, važiavo link Klaipėdos viešbučio ir už Klaipėdos viešbučio, sankryžoje prie „Bambolos“ picerijos, vėl sustojo prie šviesoforo. Iš automobilio „Mazda 6“ išlipo du vaikinai, vienas priėjo prie jo durelių, kitas priėjo prie D. I. durelių. Vaikinai liepė atidaryti dureles, bet jie neatidarė, buvo užsirakinę. Jis dar kartą paklausė „kas čia vyksta“, siūlė D. I. sustoti ir išsiaiškinti, bet D. I. nestojo. Išvažiavę į autostradą jie nuvažiavo iki Vėžaičių, ten pasuko ant tilto. Minėtas automobilis „Mazda 6“ visą kelią važiavo iš paskos, bandė juos taranuoti, kad sustotų, bet D. I. nestojo. Jie įvažiavo į kažkokį žvyrkelį ir pamatė priešais juos važiuojantį automobilį „BMW", kurio valstybinių numerių nematė. Važiuojant žvyrkeliu paskui juos važiuojantis „Mazda 6" automobilis kelis kartus nestipriai atsitrenkė į D. I. vairuojamą automobilį. Posūkyje „Mazda 6“ automobilis vėl atsitrenkė į jų automobilį ir jie nuvažiavę nuo kelio sustojo. Sustojus D. I. ir jo draugas I. pradėjo bėgti, jis sėdėjo savo vietoje, užsidengė galvą, netrukus pajuto smūgį į koją. Į koją jam buvo trenkta akmeniu, mestas akmuo išdaužė langą. Kas ir iš kur metė akmenį, jis nematė. Girdėjo tris šūvius, taip pat girdėjo, kaip vaikinai šaukė „ne tas, gaudykit“. Vėliau girdėjo šauksmą, iš kurio suprato, kad kažkurį iš jo draugų tie vaikinai sugavo, bet pažiūrėti jis niekur nėjo. Jam labai skaudėjo koją, todėl išlipęs iš automobilio, dar ilgai sėdėjo šalikelėje ir niekur nėjo. Kai viskas nurimo, po truputį ėjo iki autostrados, susistabdė pakeliui važiuojantį automobilį, kuris jį parvežė į Klaipėdą. Užpuolimo metu iš jo vaikinai nieko nereikalavo, jis buvo sužalotas tik akmeniu. Sutikęs D. I. jis sužinojo, kad iš buto, kuriame jis miegojo kelias naktis, dingo jam priklausantys daiktai: jo tamsiai mėlynos spalvos striukė-liemenė su užrašu priekyje „Adidas“, kurios vertė 100 eurų, medžiaginė kuprinė, kurioje buvo sudėti rūbai. Rūbai buvo palikti, o kuprinė paimta. Kuprinės vertė 30 eurų. Kuprinėje buvo kolonėlė, kurios vertė 20 eurų. Dėl pavogtų daiktų jam padaryta 150 eurų turtinė žala. Jam padaryta turtinė, moralinė ir fizinė žala, prašo pripažinti nukentėjusiuoju“ (t. 2, b. l. 1–8).

2017-07-10 papildomos apklausos metu D. M. parodė, kad „po įvykio eidamas link autostrados susitiko su D. I. draugu I., kuris įvykio metu važiavo automobilio. Jis nematė, kad įvykio metu I. būtų miegojęs. Anot D. M., jam atrodė, kad persekiojimas vyko todėl, kad I. su D. I. kartu buvo kažką prisidirbę. Susitikus su I., pastarasis paklausė, ar jis turi telefoną. Jis su savimi telefoną turėjo, bet ne tą, kurį pateikė apžiūrai. Telefonas buvo kitas, bet įvykio metu jis sugedo. Galbūt kažkur sutrenkė. Jis SIM kortelę įsidėjo į telefoną, kurį pateikė apžiūrai. Minėtą SIM kortelę įvykio metu turėjo su savimi, ją buvo įsidėjęs tik į kitą telefoną. Minėtą SIM kortelę jis pasiėmė iš D. I., kelias dienas prieš įvykį. SIM kortelę iš D. I. pasiėmė, nes savo telefoną jis buvo pridavęs taisyti. SIM kortelėje yra įvesti tik du jo asmeniniai kontaktai – „Liubimaja“ ir „Puškinas“, kiti kontaktai yra suvesti D. I. 2017-07-09 gavo žinutę „pakelk, ereli, ragelį“ iš savo draugo A.. Jo numerio jis nebuvo įsivedęs, todėl jam telefono ragelio nekėlė. A. yra jo draugas, jo pavardės nežino. Jis su šiuo įvykiu nėra susijęs“ (t. 2, b. l. 12–15).

Liudytoja R. B. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta I. ir D.. I. buvo jai paskolinęs mašiną, nes reikėjo į sodą nuvažiuoti. Paskui jis atvažiavo automobilio pasiimti, o paskui vėl automobilį grąžino. Kalbama apie automobilį „Mercedes-Benz“. Buvo atvejis, kad I. vakare paskambino ir pasakė, kad jam reikalinga ta mašina. Dienos ir mėnesio tikrai nepamena, bet tai buvo vasarą, vakare, gal apie 8-tą ar 9-tą, o gal 10-tą val. vakaro. Ji nuėjo, išsiėmė kėdutę iš automobilio ir viskas. Susitiko su juo prie (duomenys neskelbtini) IKI parduotuvės, mašinų aikštelėje. Ten stovėjo ta jo mašina. Jis atėjo iš tos pusės, kur anksčiau buvo policija, yra paštas. Nematė, ar jis iš kokio nors automobilio išlipo. Ji neklausė I. Ž., kam jam reikalingas automobilis, juk tai jo mašina, o jis ir neminėjo pats. Po to įvykio girdėjo, daug kas pasakojo visokių versijų. Sakė, kad su mašina gaudę tą D. I., nustūmė į griovį. Nelabai gilinosi į tuos dalykus. Girdėjo iš pažįstamų, kad D. I. pavogė iš automobilio bagažinės suvirinimo aparatą. D. I. yra jos kaimynas, daug apie jį žino blogo. Jis narkomanas, vagis, pardavinėdavo narkotikus, daug narkomanų prileisdavo į laiptinę. Ten būdavo švirkštų, visko. Neįsivaizduoja, iš kur D. I. gaudavo narkotikų. D. I. iš jos 200 Eur buvo pavogęs, bet grąžino. Ne tik iš jos, daug iš ko yra pavogęs. Vogdavo ir iš butų televizorius, dviračius, viską. Yra girdėjusi, kad D. I. siūlydavo daiktus parduoti. Jai yra siūlęs televizorių, dviratį, įrankių visokių pirkti, ko tik nesiūlė. Yra mačiusi ir televizorius, ir dviračius, ir įrankius, jis juos jos tėčiui siūlė. Ji girdėjo, jog I. Ž. tą vakarą sumušė D. I., kad buvo dar du asmenys. Jai taip papasakojo, bet ji nematė. D. vadina D.. Tą vakarą D. nematė. Tą vakarą matė D. I., kai prie automobilio stovėjo su I. Ž.. D. I. išlindo iš krūmų, pašaukė ją ir paklausė, ar turi cigaretę. Niekas jo nelaikė, jam nebuvo prikišę jokio įrankio prie kaklo, nebuvo sužalotas, nematė kraujo ar mėlynių, buvo tamsu.

Liudytojas I. B. parodė, kad prisimena maždaug, kaip viskas buvo. Pernai liepos 7 d. jis ir pažįstamas D. I. su D. buvo susitikę. Vartojo visi trys narkotikus. Jis su D. vartojo heroiną, o D. I. heroiną su amfetaminu. Jis užmigo, tuo momentu jie kažkur turėjo važiuoti. Vairavo D. I.. Atsigavo maždaug prie 3-ios poliklinikos. Kažkiek nuvažiavo, suko į kairę, priešais kazino ten yra tokia kišenė, neatsimena, kaip ta gatvė vadinasi priešais „Eglės“ turgų. Ten matėsi tokia mėlyna mašina, kai lenkė, norėjo pravažiuoti, užkliudė automobilį. Paskui D. I. sakė, kad stotų, o D. neadekvačiai pradėjo klykti, šaukti. Pradėjo važiuoti link Baltijos žiedo, tada jam pasidarė bloga, kažkaip neteko sąmonės. Jis tuo metu vartodavo narkotikus ir visą kelią kažkaip pramiegojo. Atsigavo, kai nuvažiavo nuo kelio, bet nesuprato, kur buvo. Su D. pradėjo bėgti, o D. pasiliko automobilyje. Tuo metu privažiavo mėlynos spalvos automobilis. Įvykio metu nematė dūžtančių automobilio langų. Pribėgo prie krūmų. Matė, kaip privažiavo juodos spalvos automobilis. Jis pradėjo bėgti link autostrados. Su D. susitiko autostradoje po valandos. D. I. labai seniai pažįsta. Apie tai, kad jis pardavinėjo narkotikus, nežino, bet D. I. paskutiniu metu nelabai adekvatus būdavo. D. I. net jį su peiliu buvo užpuolęs, iš jo sodo buvo pavogęs daiktus, bet viską grąžino. D. I. nešiodavosi peilį, tokį parūdijusį, užsilenkiantį. D. I. yra neadekvatus asmuo, žino, kad yra psichikos sutrikimų. Jis neklausinėjo, iš kur D. I. gaudavo pinigų narkotikams. Pas D. I. namuose yra buvęs porą kartų. Gal savaitę prieš tą įvykį buvo. D. I. turėjo kompiuterį, konsolę. Atrodo, kartu su D. I. buvo pridavę tuos daiktus į lombardą. Jam atrodo, kad į lombardą pridavė nešiojamąjį kompiuterį, o planšetę ir konsolę jie kažkam pardavė, tiksliai nežino, kam. Tai buvo gal savaitė iki to įvykio. Tuo metu narkotines medžiagas vartojo kasdien. Taip pat ir D. I. narkotines medžiagas vartodavo kasdien. Apie suvirinimo aparatą su D. I. nekalbėjo. Kaip buvo apklausinėjamas policijoje, nelabai prisimena, nes jį paėmė iš detoksikacijos, dar jautėsi apsvaigęs, nevisiškai adekvatus. Dabar jau 9 mėnesius gydosi nuo priklausomybės „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre, atsisakė narkotikų, pradėjo gyventi gerą gyvenimą, pradėjo tikėti Dievą.

Liudytojas T. E. parodė, kad pažinojo D. I., kuris paprašė apdrausti automobilį savo vardu, nes jo stažas didesnis. D. I. neturėjo teisių, paveždavo jį kartais. D. I. išsiskyrė su sugyventine ir gyveno atskirai, prašydavo nuvežti jį pas sugyventinę ir vaiką, kur jie gyveno už Klaipėdos. Tam ta mašina D. I. buvo reikalinga. Kadangi jis automobilį apdraudė savo vardu, kainavo 50 Eur pigiau. Pinigus už draudimą mokėjo D. I. ir dar už tai jam davė 50 Eur. Neatsimena, kad būtų su D. I. susimušęs. Nežino, ar D. I. buvo sumuštas. Jis tyrėjai nepasakojo, kad I. Ž. sumušė D. I.. Ir nenurodė apklausoje, kad bestovint kieme su D. I. 2017 m. pavasarį juos sumušė I. Ž. už tai, kad pavogė kažkokį suvirinimo aparatą.

Liudytojas I. L. parodė, kad pažįsta D. M.. D. daugiau su jo tėčiu bendrauja, keletą kartų kepė mėsą sode. Prieš metus skambino tėvas ir sakė, kad D. sukonfliktavo su I.. Prašė atvažiuoti ir padėti pasikalbėti, kad nesusimuštų. Kiek žino, D. vartojo narkotikus, buvo išvažiavęs į Vilnių gydytis dėl narkotikų vartojimo, ir jis nepalaiko santykių su D.. Buvo susitikęs su tėvu ir D.. Susitikimo metu D. sakė, kad buvo apsivogęs, kad išsisprendė pats su tuo I.. Tas konfliktas buvo dėl vagystė, kad kažkokius rūbus pavogė. D. minėjo, kad konflikto metu buvo kažkoks susišaudymas, sakė, kad susimušė ir viskas. Neklausė, kas ten tiksliai buvo, nieko jam daugiau nepasakojo, kas ten vyko. Jie su tėvu labiau bendrauja.

Liudytoja L. P. parodė, jog dirba Klaipėdos AVPK tyrėja. 2017-08-29 apklausinėjo liudytoją R. B. dėl įvykio, susijusio su D. I.. Apklausos metu R. B. nurodė, kad I. Ž. su ja buvo susisiekęs ir norėjo atsiimti automobilį, kurį buvo I. paskolinęs jai. Jis atvyko prie jos namų, ji iš automobilio pasiėmė vaikišką kėdutę ir išėjo namo. Ji sakė, kad pažįsta D. I., nes jis yra jos kaimynas, gyvena netoliese. Kadangi apklausa buvo susijusi su D. I. sužalojimu, turto prievartavimu, tai jos buvo paklausta, ar susitikimo metu su I. Ž. buvo atėję dar kiti asmenys, ar aplinkui ji matė dar kitų asmenų, įskaitant ir D. I.. R. nurodė, kad nebuvo su I. jokių kitų asmenų. I. buvo atėjęs vienas pats. Taip pat parodė, kad I. Ž. atėjo nuo pašto pusės. Apie tai, kad D. I. buvo sužalotas, ji sužinojo tik po viso įvykio, kai buvo sulaikytas I. Ž.. Iš kokių asmenų sužinojo, nenurodė, tik pasakė, kad šneka visa Klaipėda.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2017-07-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naktį vyresnysis V. B. per raciją pranešė, kad parke (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje pietinėje dalyje prie šilumvežio 34 kelyje yra pašalinis asmuo, galbūt ir keli. Nuvykus buvo rastas jaunuolis, kuris atrodė labai silpnai, svirduliavo. Buvo šautinės žaizdos kairiame petyje, kairėje kojoje, matėsi išbėgęs kraujas. Iškvietė policiją ir greitąją. Vaikinas pasakojo, kad peršoko per tvorą ir slėpėsi nuo kažko, prašėsi pagalbos pas šilumvežio mašinistą. Nuo ko bėgo, kas jį vijosi, neklausė ir nebuvo įdomu, buvo svarbu pašalinti iš teritorijos. Šilumvežiu privežė iki pastato, nuo ten kolega su automobiliu nuvežė prie vartų, kur atvažiavo policija. Kitų asmenų teritorijoje nepastebėjo.

Liudytojas E. S. parodė, kad naktį stovėjo 36 kelyje. Išgirdo, kad kažkas šaukiasi pagalbos: „padėkite, nori užmušti“. Išlindo pro langą ir pamatė bėgantį žmogų. Padėjo įlipti į kabiną. Per radijo stotį pranešė, kad kviestų apsaugą. Pas vaikiną kairėje kojoje ir kairiame petyje buvo šautiniai sužalojimai. Vaikinas sakė, kad jam koją peršovė, kad atsivežė į kaimą, pagrobė, atėmė raktus, dokumentus, sakė, kad mušė su platuku, kankino, kad dabar važiuos jo namų apiplėšti. Davė servetėlių kraujui nusivalyti. Atėjo apsaugos darbuotojas. Liepė vaikinui lipti lauk, eiti. Pasakė, kad vaikinas negali eiti. Vaikiną nuvežė prie pastato, kur galėjo į mašiną įsisodinti ir nuvežti. Dar vaikinas pasakė automobilio „Mercedes-Benz“ numerį, su kokia mašina jį vežė, kad praneštume policijai. Bet numerio jau nebeprisimena, numerį apsaugos darbuotojui pasakė. Ten toli prie vagonų budelės stovėjo kažkas šviesiais šortais. Nors buvo vasara, bet nebuvo įmanoma pamatyti. Matė vieną žmogų su šviesiais šortais. Jis stovėjo ir žiūrėjo, kokie vyksta veiksmai. Jie pradėjo žiūrėti į jo pusę, tai jis apsisuko ir nuėjo atgal į tvoros pusę, į kaimo pusę. Žmogus šviesiais šortais buvo už jį aukštesnis, apie 1,80 m ūgio. Jis stoties teritorijoje stovėjo, ten eina keliai ir tvora. Ten vaizdo kamerų nėra. Teritorija yra aptverta tvora. Nukentėjusysis neužsiminė, kad lipo per tvorą ir susižeidė. Iš kur ir kaip nukentėjusysis pateko į teritoriją, nieko nesakė.

Liudytoja D. K. parodė, kad bendrauja su K. P. žmona. Iš jos ir sužinojo tam tikras bylos aplinkybes, kad D. I. jos vaiką painioja su šunimi. Tą dieną vaikas buvo pas I. Ž., nes ji su giminaičiais ėjo į cirką. I. Ž. vaiką parvežė apie 22–23 val. Buvo vasara ir dar buvo šviesu, tai buvo 2017-07-07. Vaikui tuo metu dar nebuvo metukų. Buvo priėjusi prie mėlynos spalvos automobilio „Mazda“ ir matė, kad automobilyje sėdėjo vaikas, šalia sėdėjo D. I. ir vaikinas, kuris yra teismo salėje. Tuo metu su I. Ž. buvo sunkūs santykiai – gyveno ir negyveno kartu, bendravo tik dėl vaiko.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji gyveno su D. I.. Gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno ir kaime pas savo tėvus. Iš kaltinamųjų pažįsta tik I. Ž., nes pastarasis bendravo su jos broliu. Taip pat I. Ž. matė kartu einančius su D. I.. Kadangi su D. I. dažnai būdavo pas ją kaime, tai yra likę D. I. daiktų: dviratis, planšetinis kompiuteris, rūbai. Tvarkydama rūbus rado kelnių kišenėje D. I. tapatybės kortelę. Šią kortelę atsinešė ir pateikia teismui. Kadangi D. I. yra vaiko tėvas ir jos buvęs vyras, nenori išsiplėsti dėl jo asmenybės. Bet gali patvirtinti, kad D. I. buvo narkomanas, buvo kelis kartus radusi švirkštus. Niekur jis nedirbdavo, iš kur gaudavo pinigų, negali pasakyti. Mano, kad D. I. pardavinėdavo narkotikus. Iš kur gaudavo narkotikus, nežino. Pas D. I. buvo labai didelė nuotaikų kaita, kiekvieną dieną skirtingai. Nešiojamasis kompiuteris buvo nupirktas už jos pinigus. Ji pervedė pinigus draugei, kuri nupirko ir atvežė. Žino, kad kompiuteris buvo užstatomas lombarde. Vieną kartą pati prašė užstatyti, nes nebuvo pinigų. Iš kur D. I. gaudavo pinigų išsipirkti iš lombardo daiktus, ji nežino. Namuose nėra mačiusi žaidimų kompiuterio, namuose buvo televizorius, muzikinis centras. Bute negyveno nuo 2017 m. kovo mėnesio. Buvo tik vieną kartą grįžusi į butą Klaipėdoje pasiimti vaiko drabužių. D. M. nepažįsta. Kai gyveno bute, draugai nenakvodavo. D. I. dažnai parnešdavo namo įvairius daiktus, įrankius. Nuo sauskelnių iki statybinių įrankių. Bet daiktai greitai dingdavo iš namų. D. I. sakydavo, kad daiktus pirkdavo.

Specialisto išvadoje Nr. G 1192/2017(03) konstatuota, kad D. M. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje kojoje ir poodinės kraujosruvos abiejose kojose. Sužalojimai patirti dėl kietų bukų daiktų smūginių poveikių 3–5 paros iki apžiūros, galbūt užduotyje nurodytu nustatytu laiku. Sužalojimai patirti ne mažiau kaip dėl dviejų poveikių. Sužalojimai dešinėje kojoje galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, atsitrenkus jam į automobilio vidaus apdailos detales. Neįtikėtina, kad sužalojimas kairėje šlaunyje galėjo susidaryti eismo įvykio metu. Neatmetama tikimybė, kad šis sužalojimas galėjo susidaryti ir dėl aplinkybėse aprašyto akmens poveikio. D. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 23).

Liudytoja S. G. nuo kovo mėnesio gyveno kaime pas savo tėvus ir kartu su D. I. Klaipėdos mieste negyveno. Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad nukentėjusysis D. I. su asmens dokumentu, tai yra asmens tapatybės kortele (ID), nuo 2017-05-23 iki 2017-07-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), 9 kartus užstatė įvairius asmeninius daiktus (t. 8, b. l. 21, 63). Liudytojos S. G. parodymus, kad ji D. I. asmens tapatybės kortelę rado kelnių, kurios buvo paliktos kaime pas jos tėvus, kišenėje vertina kritiškai, kaip prieštaraujantiems objektyviems įrodymams, ištirtiems baudžiamojoje byloje. Liudytojos S. G. parodymai yra siekis padėti kaltinamajam I. Ž. išvengti atsakomybės, nes su kaltinamuoju yra pažįstami. Liudytojos S. G. teismui pateikta D. I. asmens tapatybės kortelė įrodo, kad šis dokumentas buvo iš nukentėjusiojo pagrobtas, kaip ir tvirtino nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bei patvirtino teisme. Kaltinamasis K. P. teisme taip pat parodė, jog nukentėjusysis D. I. turėjo rankinę ir joje buvo daiktai, nes kai sulaikė D. I. ir atvedė prie I. Ž. automobilio, D. I. iš turėtos rankinės mėtė kažkokius daiktus. Įsodinant D. I. į I. Ž. priklausantį automobilį D. I. turėjo rankinę. D. I. parodė, jog būtent rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonai, piniginė, asmens dokumentas, automobilio dokumentai. Teismui liudytojos S. G. pateiktas D. I. asmens dokumentas tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog iš jo kaltinamieji I. Ž. ir D. K. pagrobė rankinę, kurioje buvo asmens dokumentas ir kiti jo daiktai, pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji I. Ž. ir D. K. buvo kaltinami, kad toliau tęsdami nusikalstamą veiką, I. Ž. su D. K., veikdami bendrininkų grupe, nuvyko ir su pagrobtais raktais atsirakino D. I. nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, taip įsibrovė į butą ir pagrobė svetimą turtą: 50 eurų vertės žaidimų kompiuterį „Play Station 3“, 25 eurų vertės 5 kompaktinius diskus, 79 eurų vertės sportinius batelius „Adidas“, 69 eurų vertės sportinius batelius „Adidas“, 17 eurų vertės butelį brendžio „Alita“, 35 eurų vertės butelį viskio „Jack Daniels“, bei D. M. priklausančius daiktus: liemenę, kurios vertė 100 eurų, kuprinę, kurios vertė 30 eurų, garso kolonėlę, kurios vertė 20 eurų. Tokiu būdu I. Ž. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpas, pagrobė D. I. priklausantį turtą, kurio vertė 275 eurai, ir D. M. priklausantį turtą, kurio vertė 150 eurų. Ši kaltinimo dalis teisme neįrodyta. Neįrodyta, kad kaltinamieji I. Ž. ir D. K. įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), ir pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjusysis D. M. teismui pateikė liemenę ir parodė, kad po reabilitacijos jis rado savo liemenę, per klaidą buvo nurodęs, kad liemenė buvo pavogta iš D. I. buto. Tyrimo metu nebuvo užfiksuota jokių patikimų faktinių duomenų, tai yra nebuvo rasta jokių kaltinamųjų I. Ž., D. K. pirštų ar DNR pėdsakų šiame bute ir jokie kiti liudytojai, išskyrus patį nukentėjusįjį, kuris dėl pagrobtų daiktų maišosi savo parodymuose, tai yra klysta, kad vienas ar kitas daiktas iš tikrųjų buvo pagrobtas. Iš buto pagrobtų daiktų nebuvo rasta. Kaltinamieji I. Ž. ir D. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, dėl daiktų vagystės iš D. I. buto, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis K. P., paskambinus kaltinamajam I. Ž., sutiko sulaikyti neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu užkliudė I. Ž. automobilį. K. P. kartu su D. K. sulaikė nukentėjusįjį D. I. ir laikydami nukentėjusįjį už rankų atvedė prie I. Ž. automobilio, į kurį ir buvo nukentėjusysis per prievartą įsodintas. Kaltinamasis K. P. smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, nesudavė nukentėjusiajam smūgių rankomis ar kojomis. Nepaneigtas kaltinamojo teiginys, jog su nukentėjusiuoju ant žemės abu parvirto netyčia, bėgant susipainiojus, užkliuvus kojai už kojos. Jokių kitų veiksmų kaltinamasis K. P. neatliko. Kaltinamasis I. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis akmeniu išdaužė automobilio „Mazda“, kuriuo važiavo D. I., durelių stiklą. Nukentėjusysis D. M., sėdėjęs prie šoninių durelių, nematė, kas išdaužė stiklą, taip pat nematė ir D. I., kas išdaužė automobilio durelių stiklą, todėl kaltinamajam K. P. pašalintina iš kaltinimo aplinkybė, kad jis išdaužė akmeniu automobilio durelių stiklą ir akmeniu sužalojo D. M.. Nenustatyta, kad su kitais kaltinamaisiais K. P. būtų iš anksto taręsis atlikti prieš nukentėjusįjį kokius nors kitus veiksmus, išskyrus sulaikyti. Taip pat nustatyta, jog po to, kai nukentėjusysis D. I. buvo įsodintas į I. Ž. automobilį, kaltinamasis K. P. su nukentėjusiuoju D. I. daugiau nebendravo, iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo, su nukentėjusiuoju automobiliu kartu nesivažinėjo, jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį D. I. nevartojo, daugiau nukentėjusiojo tą vakarą nematė. Nukentėjusiojo D. I. parodymus, kad sulaikomas K. P. sudavė smūgį ranka ir smūgį koja į veidą, paneigia baudžiamojoje byloje ištirti objektyvūs įrodymai. Specialisto išvada nustatyta, kad jokių sužalojimų ant D. I. veido nėra. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas med. ekspertas R. P. P., kuris nurodė, jog apžiūrėjęs gyvai nukentėjusįjį, nurodė visus rastus kūno sužalojimus. Ant veido sužalojimo žymių nematė, tokių sužalojimų nenurodyta ir pirminiuose medicininiuose dokumentuose. Teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant specialistui med. ekspertui, peržiūrėjus 2017 m. liepos 8 d. D. I. apklausos vaizdo įrašą, akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiojo D. I. veidas nėra sužalotas. Teismas nukentėjusiojo D. I. parodymus, kad sulaikius jį iš karto buvo paimta jo rankinė, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai, piniginė su 36 eurais, dokumentai, paneigia kaltinamųjų parodymai. Kaltinamieji parodė, jog atvedus prie I. Ž. automobilio D. I. buvo su rankine ir iš jos traukė ir metė ant žemės švirkštus. Pats nukentėjusysis D. I. konkrečiai nenurodė, kuris iš kaltinamųjų iš jo pagrobė rankinę su joje buvusiais daiktais, dokumentais. Kaltinamasis K. P. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo K. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį – neteisėtas laisvės atėmimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Ž. pateikė teismui jam 2013 m. gruodžio 16 d. išduotą Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto V. Z. išduotą neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus. Leidimas suteikia teisę įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus (t. 8, b. l. 21–22). Remiantis 2017 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniosios specialistės A. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį (Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas leidime ar ginklo pažymėjime) I. Ž. turėjo teisę įsigyti ir laikyti (nešiotis) šovinius 2016 m. vasario 4 d. įsigytam „C“ kategorijos mažos galios revolveriui 38 Compact G, šovinio tipas: .380 ME GUM. Įsigyti ir laikyti (nešiotis) 6 mm „Flobert“ tipo šovinių I. Ž. neturėjo teisės (t. 5, b. l. 8). Kaltinamojo I. Ž. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017-08-01 kratos metu I. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas juodos spalvos kastetas. Nustatyta, kad kastetas pagamintas pramoniniu būdu. Kastetas priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šios rūšies šaltieji nešaunamieji ginklai priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame straipsnyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą, o kaltinamasis I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas, kad laikė nešaunamąjį ginklą. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra teismui pateikta jokių duomenų apie nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, todėl kaltinamasis I. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe.

Kaltinamojo I. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe.