Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) atstovui V. J.,

civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskrities VMI, VSDFV Marijampolės ir Klaipėdos skyrių civiliniai ieškiniai atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis pakeistas. Be kita ko, panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. S., R. P. išteisinimo bei nuosprendžio dalis, kuria atmesti Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 450 MGL dydžio, t. y. 16 947 Eur bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. (trisdešimt viena para), vieną parą prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė 388 MGL dydžio, t. y. 14 612,08 Eur bauda;

R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, – 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur bauda, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, – 350 MGL dydžio, t. y. 13 181 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 350 MGL dydžio, t. y. 13 181 Eur bauda.

Civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai: iš R. P. ir E. P. solidariai priteista 30 010 Eur Kauno apskrities VMI naudai; iš J. S. priteista 140 752,98 Eur Kauno apskrities VMI naudai ir 15 514,36 Eur VSDFV Marijampolės skyriaus naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis pakeistas.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, pareikštas E. P., paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis dėl Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus civilinių ieškinių, pareikštų J. S. ir R. P., ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, taip pat nuteistas L. R., o E. P. ir N. J. išteisinti. Nuosprendžiai jų atžvilgiu įsiteisėjo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. S. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. lapkričio 18 d. – 2013 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas: 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“, reikalavimus; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (nauja redakcija 2010 m. sausio 1 d.) patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 dalies „4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą“, reikalavimus; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintus „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ reikalavimus, neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčio mokėtojo statuso, versliškai, stambiu mastu vertėsi prekyba kiaulienos skerdiena, t. y. jis iš nenustatyto Lenkijos Respublikos ūkio subjekto įgijęs: 2012 m. lapkričio 18 d. 11 224 kg, 2012 m. lapkričio 21 d. 20 000 kg, 2012 m. lapkričio 27 d. 1 450 kg, 2012 m. gruodžio 4 d. 10 600 kg, 2012 m. gruodžio 5 d. 2 000 kg, 2012 m. gruodžio 8 d. 2 000 kg, 2012 m. gruodžio 9 d. 15 514 kg, 2012 m. gruodžio 14 d. 9 624 kg, 2012 m. gruodžio 16 d. 14 600 kg, 2012 m. gruodžio 19 d. 9 000 kg, 2012 m. gruodžio 28 d. 5 070 kg, 2013 m. sausio 4 d. 17 000 kg, 2013 m. sausio 8 d. 12 841 kg, 2013 m. sausio 12 d. 19 520 kg, 2013 m. sausio 16 d. 6 363 kg, 2013 m. sausio 21 d. 14 424 kg, 2013 m. sausio 24 d. 9 689 kg, 2013 m. sausio 27 d. 11 200 kg, 2013 m. sausio 31 d.1 8 480 kg, 2013 m. vasario 5 d. 20 000 kg, 2013 m. vasario 13 d. 16 300 kg, 2013 m. vasario 11 d. 1 000 kg, 2013 m. vasario 20 d. 20 200 kg, 2013 m. vasario 24 d. 10 000 kg, 2013 m. vasario 28 d. 15 650 kg, 2013 m. kovo 6 d. 10 800 kg, 2013 m. birželio 8 d. 12 000 kg, 2013 m. birželio 11 d. 1 200 kg, 2013 m. birželio 18 d. 13 000 kg, 2013 m. birželio 20 d. 12 000 kg, 2013 m. liepos 2 d. 12 000 kg, 2013 m. liepos 4 d. 12 000 kg, 2013 m. liepos 7 d. 12 600 kg, 2013 m. liepos 14 d. 17 000 kg, 2013 m. liepos 21 d. 17 000 kg, 2013 m. liepos 24 d. 10 000 kg, 2013 m. liepos 28 d. 16 272 kg, 2013 m. rugpjūčio 10 d. 4 000 kg šviežios kiaulienos ir jos produktų, viso 432 641 kg už 732 278,90 Eur be apskaitos dokumentų, bei 2012 m. lapkričio 18 d. – 2013 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu, minėtus šviežią kiaulieną ir jos produktus, neišrašydamas jokių apskaitos dokumentų, realizavo: UAB „B.“ 29 400 kg už 61 987,95 Eur (214 032 Lt), R. P. IĮ 44 625 kg už 91 357 Eur, N. J. 22 460 kg už 45 976,02 Eur, R. G., vykdžiusiai veiklą pagal verslo liudijimą, 105 200 kg už 213 276,18 Eur, o tai sudaro 201 685 kg už 412 597,15 Eur, nesumokant mokesčių valstybės biudžetui, tokiu būdu, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine veikla.

2. R. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė R. P. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) r., būdamas R. P. IĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) r., vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. LX-574 14 straipsnio (2012-04-24 redakcija) 2 dalį: „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui)...“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė nuo 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio R. P. IĮ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės 1 dalį: „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“. Minėto įstatymo 78 straipsnio ,,Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalį: „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 straipsnį „Prekių teikimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo ... privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį Prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo...“, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registras“ 1 dalyje „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 dalyje „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalyje (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. LX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalį „1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, nes iš J. S. įgijo be įsigijimo dokumentų kiaulienos skerdieną, viso 44 625 kg, kurią vėliau R. P. realizavo už 91 357 Eur (31 5437 Lt), neišrašant jokių pardavimo dokumentų, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 19 185 Eur (66 241 Lt) PVM ir 10 826 Eur (37 379 Lt) pelno mokesčio ir dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio R. P. IĮ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Taip pat, R. P. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, 2012 m. spalio 1 d. – 2014 m. balandžio 22 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) rajone, įrašė į Metines Pelno mokesčio deklaracijas ir PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, turtą bei jo naudojimą ir pateikti jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: įgijęs 2012 m. spalio 15 d. 840 kg, 2012 m. spalio 17 d. 490 kg, 2012 m. spalio 22 d. 840 kg, 2012 m. spalio 23 d. 840 kg, 2012 m. spalio 25 d. 840 kg, 2012 m. lapkričio 6 d. 770 kg, 2012 m. lapkričio 8 d. 700 kg, 2012 m. lapkričio 12 d. 700 kg, 2012 m. lapkričio 15 d. 700 kg, 2012 m. lapkričio 19 d. 700 kg, 2012 m. lapkričio 22 d. 700 kg, 2012 m. lapkričio 26 d. 700 kg, 2012 m. gruodžio 3 d. 700 kg, 2012 m. gruodžio 6 d. 420 kg, 2012 m. gruodžio 10 d. 560 kg, 2012 m. gruodžio 11 d. 700 kg, 2012 m. gruodžio 13 d. 770 kg, 2012 m. gruodžio 18 d. 1 050 kg, 2012 m. gruodžio 20 d. 1 050 kg, 2012 m. gruodžio 27 d. 840 kg, 2013 m. sausio 2 d. 840 kg, 2013 m. sausio 4 d. 700 kg, 2013 m. sausio 7 d. 700 kg, 2013 m. sausio 8 d. 700 kg, 2013 m. sausio 10 d. 700 kg, 2013 m. sausio 14 d. 700 kg, 2013 m. sausio 23 d. 700 kg, 2013 m. sausio 28 d. 700 kg, 2013 m. sausio 29 d. 700 kg, 2013 m. vasario 4 d. 525 kg, 2013 m. vasario 7 d. 525 kg, 2013 m. vasario 11 d. 525 kg, 2013 m. vasario 18 d. 525 kg, 2013 m. vasario 20 d. 525 kg, 2013 m. vasario 25 d. 525 kg, 2013 m. vasario 27 d. 525 kg, 2013 m. kovo 4 d. 525 kg, 2013 m. kovo 6 d. 525 kg, 2013 m. kovo 8 d. 525 kg, 2013 m. kovo 11 d. 525 kg, 2013 m. kovo 15 d. 525 kg, 2013 m. kovo 19 d. 525 kg, 2013 m. kovo 21 d. 525 kg, 2013 m. kovo 25 d. 525 kg, 2013 m. kovo 25 d. 525 kg, 2013 m. balandžio 2 d. 525 kg, 2013 m. balandžio 9 d. 350 kg, 2013 m. birželio 14 d. 700 kg, 2013 m. birželio 18 d. 700 kg, 2013 m. birželio 19 d. 700 kg, 2013 m. birželio 21 d. 700 kg, 2013 m. birželio 24 d. 700 kg, 2013 m. liepos 5 d. 700 kg, 2013 m. liepos 9 d. 700 kg, 2013 m. liepos 11 d. 700 kg, 2013 m. liepos 16 d. 700 kg, 2013 m. liepos 18 d. 700 kg, 2013 m. liepos 19 d. 700 kg, 2013 m. liepos 22 d. 700 kg, 2013 m. liepos 25 d. 700 kg, 2013 m. liepos 29 d. 700 kg, 2013 m. liepos 31 d. 700 kg, 2013 m. rugpjūčio 1 d. 700 kg, 2013 m. rugpjūčio 8 d. 700 kg, 2013 m. rugpjūčio 12 d. 1 400 kg, 2013 m. rugpjūčio 19 d. 700 kg šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) iš J. S. be jokių apskaitos dokumentų, R. P. mėsos įgijimo neapskaitė R. P. IĮ buhalterinėje apskaitoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku visą iš J. S. įgytą šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) kiekį 44 625 kg realizavo Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. Pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų-faktūrų, tokiu būdu sumažinant realias įmonės prekybos apimtis, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turėtus sandorius R. P. IĮ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai O. B., nežinojusiai apie tai, kad teikiami duomenys yra neteisingi, kuri pagal pateiktus duomenis užpildė R. P. IĮ PVM deklaracijas formą „FR0600“: 2012 m. lapkričio 23 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 5 740 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.; 2012 m. gruodžio 19 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 7 410 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.; 2013 m. sausio 23 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 9 080 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.; 2013 m. vasario 21 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 9 602 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. sausio mėn.; 2013 m. kovo 22 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 5 479 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.; 2013 m. balandžio 22 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 7 045 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. kovo mėn.; 2013 m. gegužės 22 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 305 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. balandžio mėn.; 2013 m. liepos 22 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 5 145 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. birželio mėn.; 2013 m. rugpjūčio 22 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 10 290 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. liepos mėn.; 2013 m. rugsėjo 23 d. 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 5 145 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. rugpjūčio mėn., bei Metines Pelno mokesčio deklaracijas forma „PLN 204A“: 2013 m. balandžio 25 d. II dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 1 eilutėje „Pajamos (įplaukos)“ įrašė 105 861 Lt mažiau per 2012 m. gautų pajamų ir 39 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 12 544 Lt mažiau už 2012 metus mokėtino pelno mokesčio; 2014 m. balandžio 22 d. II dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 1 eilutėje „Pajamos (įplaukos)“ įrašė 209 576 Lt mažiau per 2013 m. gautų pajamų ir 39 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 24 835 Lt mažiau už 2013 metus mokėtino pelno mokesčio; R. P. 2012 m. lapkričio 23 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2012 m. sausio 23 d., 2013 m. vasario 21 d., 2013 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. liepos 22 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. balandžio 25 d., 2014 m. balandžio 22 d. pateikė minėtas PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu R. P. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, turtą ir jo panaudojimą, siekiant išvengti mokėtino į valstybės biudžetą 19 185 Eur (66 241 Lt) PVM ir 10 826 Eur (37 379 Lt) pelno mokesčio.

II. Teismų sprendimų esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti J. S., L. R., E. P., R. P. ir N. J. kaltais, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nėra pagrindo tenkinti civilinius ieškinius. Dėl to kaltinamieji buvo išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinių ieškovų Kauno apskrities VMI, VSDFV Marijampolės ir Klaipėdos skyrių civiliniai ieškiniai atmesti.

6.2. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių tenkinimo yra formalus, nepakankamai pagrįstas, priimtas neišnagrinėjus ir neišsiaiškinus visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidus konkrečių normų, turinčių įtakos priimamam sprendimui, turinio ir jų reikšmės (pavyzdžiui, dėl juridinio asmens vadovo ir kitų darbuotojų civilinės atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių valstybei ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas Kauno VMI civilinį ieškinį, visiškai nevertino pačios R. P. IĮ mokestinės prievolės atlyginimo galimybių.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį ir J. S., L. R., R. P., E. P. bei N. J. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. S. nekilnojamąjį turtą taikyti iki civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti paimtus R. P. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši apeliacinio skundo dalis buvo iš dalies tenkinta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde prašė civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš R. P. ir E. P. solidariai priteisti 30 010 Eur, iš J. S. priteisti 140 009,70 Eur Kauno apskrities VMI naudai; iš J. S. priteisti 15 514,36 Eur VSDFV Marijampolės skyriaus naudai; iš N. J. priteisti 6 034,35 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio atlyginimo priteisimo tenkintinas pilnai.

8. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą J. S. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė, civilinių ieškovų atstovai prašė prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinti, tenkinti Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus patikslintus civilinius ieškinius, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti, civilinių ieškovų ieškinius atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroro apeliacinis skundas nagrinėjamas tik toje apimtyje ir tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių kasacinis teismas bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškovų Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo.

Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio R. P.

11. Civilinė ieškovė Kauno apskrities VMI ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi civilinį ieškinį R. P. IĮ vadovui R. P. ir kiaulienos skerdieną be dokumentų pirkusiam asmeniui E. P. dėl nusikalstama veika valstybės biudžetui padarytos 30 010 eurų žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 90-91). Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi buvo palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalis, kuria E. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apskrities VMI E. P. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o bylos dalis dėl civilinio ieškinio R. P. perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12. Byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčytinai nustatyta, kad R. P. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tad civilinė ieškovė Kauno apskrities VMI, laikydamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties nurodymų pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė iš R. P. priteisti 30 010 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimui. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. R. P. IĮ be apskaitos dokumentų įsigijo iš J. S. 44 625 kg kiaulienos skerdienos už 91 357 Eur (315 437,50 Lt). R. P. IĮ įsigytą kiaulienos skerdieną perdirbo ir iš jos pagamino produkciją, kurią realizavo kitiems asmenims, ir iš realizacijos gavo pajamų, kurių neapskaitė metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. R. P. IĮ mokesčių administratoriui pateiktoje 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 107 564 Lt apmokestinamąjį pelną ir 16 135 Lt pelno mokestį, 2013 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įmonė deklaravo 19 323 Lt apmokestinamąjį pelną ir 2 898 Lt pelno mokestį. Iš viso R. P. IĮ metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 10 826 Eur (37 379 Lt) pelno mokesčio. R. P. IĮ be apskaitos dokumentų iš J. S. įsigijusi 44 625 kg kiaulienos skerdienos, kurią perdirbo ir realizavo, gavo 91 357 Eur (315 437 Lt) pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 184 Eur (66 241 Lt) PVM. Iš viso R. P. IĮ, įsigijusi skerdieną iš J. S. be apskaitos dokumentų, padarė valstybės biudžetui 30 010 Eur (19 184 Eur PVM + 10 826 Eur pelno mokesčio) žalą (14 t., b. l. 198-200). Taigi Kauno apskrities VMI civilinį ieškinį R. P. pareiškė dėl R. P. IĮ neįvykdytų mokestinių prievolių.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį mokesčių mokėtojas apibrėžtas kaip asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Taigi reikalavimas vykdyti pareigą atlikti mokestinę prievolę gali būti reiškiamas tik mokesčių mokėtojui.

14. Taip pat pažymėtina, kad mokesčių mokėtojo pareiga yra tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimą gali lemti ir kitos objektyvios priežastys. Taigi tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas, t. y. valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kiltų iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo (BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai). Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę. Juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija.

15. Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo irgi yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

17. Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstami dar du pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), arba Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens.

18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo.

19. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir anksčiau minėta dėl R. P. IĮ mokestinės prievolės nevykdymo valstybės biudžetui padarytą žalą prašoma priteisti ne iš pačios įmonės, o iš jos vadovo R. P.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apklausus Kauno apskrities VMI atstovą V. J., šis paaiškino, kad ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje išdėstytų išaiškinimų dėl asmens, iš kurio turi būti išieškoma žala dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui, patikslintas civilinis ieškinys pareikštas ne juridiniam asmeniui, o vadovui dėl to, kad dėl Mokesčių administravimo įstatyme numatytos senaties negalima patikrinti R. P. IĮ ir jai priskaičiuoti mokesčių. Jis taip pat nurodė, kad R. P. IĮ šiuo metu toliau vykdo veiklą, yra moki. Jau anksčiau minėta, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo (šiuo atveju R. P. IĮ), o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Šiuo konkrečiu atveju 17 punkte nurodytų sąlygų, kuomet reikalavimas atlyginti žalą gali būti tiesiogiai nukreiptas į įmonės vadovą, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad R. P. IĮ būtų pripažinta bankrutavusia ar likviduojama dėl bankroto, kas reikštų įmonės išnykimą ir sąlygotų tiesioginės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės atsiradimą. Priešingai, tiek VMI atstovo tvirtinimu, tiek internetinės svetainės www.rekvizitai.lt viešai prieinamais duomenimis R. P. IĮ ir toliau vykdo veiklą, yra moki. Tad valstybės biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių padaryta žala turėtų būti išieškoma būtent iš juridinio asmens – R. P. IĮ, nes įmonės vadovas R. P. nėra tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, kuris privalo atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą. Visgi šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad juridinis asmuo – R. P. IĮ nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys jos atžvilgiu negali būti nagrinėjamas, kaip ir negalimas žalos atlyginimo priteisimas iš jos šioje byloje.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad esant tokiai situacijai Kauno apskrities VMI R. P. pareikštas 30 010 Eur civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Toks sprendimas baudžiamajame procese suteikia civilinei ieškovei, remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka.

Dėl J. S. pareikštų civilinių ieškinių

21. Civilinė ieškovė Kauno apskrities VMI ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį J. S. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos 140 752,98 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95-96), civilinis ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį atsakovui J. S. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos 15 514,36 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 101-103).

22. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities VMI J. S. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis pateiktas remiantis 2016 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. 5-2/61 „Dėl J. S. ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje buvo nustatyta, kad J. S. įsigijo iš Lenkijos Respublikos tiekėjo (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos Respubliką įvežė didelį kiekį kiaulienos skerdienos (432 641 kg), kurią pardavė Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims. Specialisto išvadoje nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi, J. S. turėjo nuo 2012 metų lapkričio mėnesio registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoju ir teikti nustatytais terminais PVM deklaracijas. Pagal įsigytus kiaulienos skerdienos bei mėsos produktų kiekius ir pirkimo kainas nustatyta, kad J. S. turėjo deklaruoti bei sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 119 298,69 Eur PVM. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2012 – 2013 metais gavęs ne mažiau kaip 732 278,90 Eur pajamų, J. S. privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą ir 21 454,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM).

23. Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Marijampolės skyriaus pareikštame civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuota, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji suprantama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1535 buvo patvirtintas 2012 metų draudžiamųjų pajamų dydis 1 488 Lt ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 5 buvo patvirtintas 2013 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 488 Lt. J. S. apmokestinamosios pajamos 2012 metais buvo 106 120,48 Eur ir 2013 metais pajamos buvo 322 965,67 Eur, t. y., pajamos buvo didesnės negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, kuri yra 71 424 Lt (48 x 1 488 Lt), todėl socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo įmokos tyri būti skaičiuojamos nuo 71 424 Lt sumos. Socialinio draudimo įmokos sudaro 71 424 Lt x 0,285 (28,5 proc.) = 20 355,84 Lt (5 895,46 Eur), sveikatos draudimo įmokos sudaro 71 434 x 0,9 (9 proc.) = 6 428,16 Lt (1 861,72 Eur). Iš viso J. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turėjo sumokėti už 2012 metus ir 2013 metus 15 514,36 Eur (53 568 Lt), iš jų: 11 790,92 Eur (20 355,84 x 2 = 40 711,68 Lt) socialinio draudimo įmokų ir 3 723,44 Eur (6 428,16 x 2 = 12 856,32 Lt) sveikatos draudimo įmokų. Pagal CK 6.249 straipsnį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala, o CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais ir neturinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. J. S. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. įsigijo ir realizavo kiaulienos skerdienos ir žalios mėsos produktus, tačiau neinformavo mokesčių administratoriaus ir neįregistravo individualios veiklos, nedeklaravo gautų pajamų bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomų mokėti valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų. Dėl J. S. nusikalstamos veikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė turtinės žalos, t.y. negavo 15 514,36 Eur pajamų.

24. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, civiliniai ieškovai buvo įpareigoti patikslinti ikiteisminio tyrimo metu pateiktus civilinius ieškinius, perskaičiuojant nesumokėtų mokesčių dydį, o taip pat ir valstybės biudžetui šiais veiksmais padarytą žalą nuo 412 597,15 Eur sumos.

25. Civilinė ieškovė Kauno apskrities VMI patikslintu civiliniu ieškiniu prašė išieškoti iš J. S. 76 024,06 Eur. Nurodė, kad J. S. turėjo nuo 2012 m. lapkričio mėn. registruotis PVM mokėtoju ir sumokėti valstybės biudžetui PVM mokestį. PVM mokesčio apskaičiavimas nurodytas PVM įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje nustatytas J. S. atlygis – 412 597,15 Eur. Mokėtinas PVM mokestis apskaičiuotas (412 597,15 – 44 891,10)*21/121. Įvertinus sumažėjusias J. S. gautas pajamas, jis į valstybės biudžetą nesumokėjo 63 816,75 Eur PVM. Taip pat J. S. nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 207,21 Eur GPM. GPM apskaičiuotas remiantis Specialisto išvadoje pateikta gyventojų pajamų mokesčio paskaičiavimo lentele (pardavimo pajamos – 412 597,15 Eur, pardavimo PVM – 63 816,75 Eur, pardavimo pajamos atėmus pardavimo PVM – 348 780,40 Eur, leidžiami 30 proc. atskaitymai – 104 634,12 Eur, pardavimo pajamos atėmus 30 proc. leidžiamus atskaitymus – 244 146,28 Eur, 5 proc. gyventojų pajamų mokestis – 12 207,31 Eur). Iš viso J. S. į valstybės biudžetą nesumokėjo 76 024,06 Eur (63 816,75 Eur PVM + 12 207,31 Eur GPM). J. S. pats vykdė individualią veiklą (mėsos prekybą), taip pat neįsiregistravo PVM mokėtoju ir nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą. J. S. buvo įsigijęs verslo liudijimą baldų gamybai (14 t., b. l. 198-200).

26. Civilinis ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš J. S. 5 660,11 Eur žalos atlyginimo.

26.1. Nurodė, kad J. S. 2012–2013 metais vykdė tęstinę veiklą – prekybą kiaulienos skerdiena ir žalios mėsos produktais, tačiau apie savo veiklą neinformavo mokesčių administratoriaus. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą J. S. 2012–2013 m. realizavo kiaulienos skerdieną bei jos produktus ir gavo iš viso 412 597,15 Eur pajamų. Įvertinus paskaičiuotą pardavimo PVM ir 30 proc. leidžiamus atskaitymus, J. S. laikotarpiu 2012–2013 m. apmokestinamos pajamos iš viso buvo 244 146,27 Eur.

26.2. J. S. vertėsi individualia veikla, todėl pats turėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. J. S. apmokestinamos pajamos 2012 metais buvo 101 189,21 Eur ir 2013 metais apmokestinamos pajamos buvo 142 957,06 Eur, t. y. pajamos kiekvienais metais buvo didesnės negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, kuri yra 20 685,82 Eur (71 424 Lt (48 x 1 488 Lt)), todėl VSD įmokos ir PSD įmokos yra skaičiuojamos nuo 20 685,82 Eur (71 424 Lt) sumos, proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui. Įvertinus J. S. 2012 m. ir 2013 m. gautas pajamas, maksimali apmokestinama suma (nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos) per metus buvo 20 685,82 Eur, vieno mėnesio apmokestinama suma – 1 712,82 Eur (20 685,82 Eur/12 mėn.). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. S. neteisėta veika (neįregistravęs individualios veikos) vertėsi nuo 2012 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, iš viso J. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turėjo sumokėti už 2012 metus ir 2013 metus 5 660,11 Eur, iš jų: 4 301,68 Eur VSD įmokų (704,18 Eur + 3 597,50 Eur) ir 1 358,43 Eur (222,37 Eur + 1 136,06 Eur) PSD įmokų (15 t., b. l. 3-6).

27. Nuteistojo J. S. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis atsiliepime į patikslintus civilinius ieškinius prašė juos atmesti. Nurodė, kad abiejuose patikslintuose civiliniuose ieškiniuose nepateikti jokie nauji įrodymai, kurie pagrįstų ieškovų reikalavimus. Be to, patikslintų civilinių ieškinių pateikimas ir išsprendimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas ir esmingai suvaržo J. S. teises į galutinio procesinio sprendimo peržiūrą apeliacine tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei vienas civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje nepateikė apeliacinio skundo, todėl patikslinti civiliniai ieškiniai šioje byloje turėtų būti net nenagrinėjami. Tuo tarpu civiliniams ieškovams suteikus procesinę galimybę pateikti patikslintus civilinius ieškinius apeliacinės instancijos teisme (taip eliminuojant galimybę skųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka) bei nagrinėjant ieškovų patikslintus civilinius ieškinius, kai apeliacine tvarka net nebuvo paduoti jų apeliaciniai skundai, kelia abejonių dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytų teisių pažeidimo. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad, įvertinus J. S. paskirtos baudos dydį, civilinių ieškovų patikslintuose civiliniuose ieškiniuose prašomi priteisti 81 684,17 Eur yra nepagrįsti įrodymais bei prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams bei pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

28. Kaip matyti iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu pareikštų ir apeliacinės instancijos teisme patikslintų Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus civilinių ieškinių, jais prašomos priteisti sumos buvo apskaičiuotos remiantis byloje esančia Specialisto išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose, kur asmuo kaltinamas padarę nusikalstamas veikas finansų sistemai, svarbus įrodymų šaltinis yra valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų finansinių dokumentų patikrinimo išvados bei specialistų išvados. Atliekant patikrinimą Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, buvo remtasi ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktais kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių atlikimo metu gautais duomenimis, kuriuose nurodyti J. S. įgyti ir realizuoti kiaulienos skerdienos kiekiai ir jų įgijimo bei realizavimo datos. Bylą išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys gauti teisėtasis būdais ir laikytini BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais byloje. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, ir specialisto išvados, kurios padarytos remiantis ir operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, laikytinos tinkamais įrodymais byloje. 2016 m. gegužės 2 d. specialisto išvados teisingumą patvirtino pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z. P.. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji jau buvo senatvės pensijoje, tačiau jos apeliacinės instancijos teisme teikti paaiškinimai iš esmės nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teisme teiktų paaiškinimų, kuomet ji dar buvo specialistė, todėl nėra pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų teisingumu. Z. P. paaiškino, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo remtasi mažiausiomis galiojančiomis kainomis, tad akivaizdu, kad buvo atlikti nuteistajam palankūs skaičiavimai. Be to, kad specialisto išvadoje nurodyti duomenys yra teisingi spręstina ir iš to, jog remiantis ja byloje ir buvo nustatyta, kad J. S. be apskaitos dokumentų už 732 278,9 Eur įgijo 432 641 kg šviežios kiaulienos ir jos produktų, kurių dalį neišrašydamas jokių apskaitos dokumentų realizavo už 412 597,15 Eur. Kad teisingai nustatytas įgytas bei realizuotas kiaulienos ir jos produktų kiekis ir jų kaina, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria paliktas galioti su pakeitimais J. S. atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad J. S. nuo 2012 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. neteisėtai (t. y. neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčio mokėtojo statuso), versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine veikla – prekyba kiaulienos skerdiena, t. y. minėtu laikotarpiu iš Lenkijos Respublikos ūkio subjekto be apskaitos dokumentų įgijo šviežios kiaulienos ir jos produktų, iš viso 432 641 kg už 732 278,9 Eur, ir, neišrašydamas jokių apskaitos dokumentų, nesumokėdamas mokesčių, šią šviežią kiaulieną bei jos produktus realizavo: UAB „B.“ – 29 400 kg už 61 987,95 Eur, R. P. IĮ – 44 625 kg už 91 357 Eur, N. J. – 22 460 kg už 45 976,02 Eur ir R. G. – 105 200 kg už 213 276,18 Eur, o tai sudaro 201 685 kg už 412 597,15 Eur. Tuo pačiu konstatuota, kad aplinkybės dėl likusio kiaulienos skerdienos ir jos produktų kiekio (230 956 kg už 319 681,75 Eur) realizavimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams, neišrašant jokių pardavimo dokumentų ir nesumokant mokesčių valstybės biudžetui, – nebuvo įrodytos.

29. Esant tokioms aplinkybėms ir iškilo poreikis tikslinti tiek Kauno apskrities VMI, tiek VSDFV Marijampolės skyriaus J. S. pareikštus civilinius ieškinius, specialistų pagalba perskaičiuojant nuo 412 597,15 Eur nesumokėtų mokesčių dydį, taip pat ir valstybės biudžetui šiais veiksmais padarytą žalą. Būtent dėl šios aplinkybės J. S. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis ir buvo grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties reikalavimus ir buvo patikslinti Kauno apskrities VMI bei VSDFV Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai. Priešingai nei traktuoja nuteistojo J. S. gynėjas, tai nelaikytina BPK pažeidimu. Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyrius civilinius ieškinius J. S. buvo pateikę ikiteisminio tyrimo metu. Tad apeliacinės instancijos teisme dėl tų pačių aplinkybių patikslinti jų ieškiniai sumažinant reiškiamų reikalavimų dydį, atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad nesumokėtų mokesčių dydis, taip pat ir valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais padaryta žala turi būti apskaičiuojama ne nuo 732 278,90 Eur (kaip kad buvo ikiteisminio tyrimo metu pareikštuose civiliniuose ieškiniuose), o nuo 412 597,15 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nustatyta realizuotos kiaulienos vertė), nelaikytini naujais reiškiamais reikalavimais ir šių aplinkybių patikslinimas nuteistajam nebuvo staigmena, kadangi pagal pirminius civilinius ieškinius, kuriuos apeliaciniu skundu prokuroras prašė visiškai tenkinti, iš J. S. buvo prašoma priteisti ženkliai didesnes sumas. Atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus civiliniams ieškovams atsirodo akivaizdi būtinybė keisti reikalavimus, t. y., tikslinti ieškinio sumas pagal tas pačias faktines aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismui juos nagrinėti. Be to, nesutiktina su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teisme civiliniai ieškovai, pateikę civilinius ieškinius, įgijo apeliantų statusą, nors net neskundė Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kadangi, kaip minėta, apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teikė prokuroras ir vienas iš jo apeliacinio skundo reikalavimų, nors ir nemotyvuotas, buvo visiškai tenkinti Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus ikiteisminio tyrimo metu J. S. pareikštus civilinius ieškinius.

30. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad J. S. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. neteisėtai, t. y., neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčių mokėtojo status, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine veikla – prekyba kiaulienos skerdiena. Jis įsigijo ir realizavo neišrašydamas jokių apskaitos dokumentų, nesumokėdamas mokesčių, kiaulienos skerdienos ir žalios mėsos produktus (realizavo 201 685 kg už 412 597,15 Eur). Šiais veiksmais nesumokėdamas mokesčių jis valstybės biudžetui padarė žalą. Dėl nesumokėto PVM mokesčio valstybės biudžetui padaryta 63 816, 75 Eur žala, dėl nesumokėto GPM 12 207, 21 Eur žala, viso padaryta 76 024,06 Eur žala, kurią atlyginti prašoma Kauno apskrities VMI civiliniu ieškiniu. Kadangi nuteistasis J. S. neinformavo mokesčių administratoriaus ir neįregistravo individualios veiklos, nedeklaravo gautų pajamų bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomų mokėti VSD įmokų bei PSD įmokų, VSDFV negavo 5 660,11 Eur pajamų. Nurodytos sumos apskaičiuotos remiantis specialisto išvadoje pateiktais duomenimis bei pagal veikos padarymo metu galiojusius įstatymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus pateiktų duomenų, atliktų skaičiavimų bei šių institucijų atstovų V. J. ir V. Š. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme teisingumu, todėl jais visiškai vadovaujasi. Taigi žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp civiliniams ieškovams padarytos žalos ir neteisėtų nuteistojo J. S. veiksmų yra priežastinis ryšys, žalingi padariniai civiliniams ieškovams nebūtų atsiradę, jeigu nuteistasis J. S. nebūtų elgęsis neteisėtai. Todėl civilinių ieškovų Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus nuteistajam J. S. pareikšti, apeliacinės instancijos teisme patikslinti, civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai. Dėl to keičiamas skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmesti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš nuteistojo J. S. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 5 660,11 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų vienuolika euro centų).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pareikštą J. S., tenkinti ir iš nuteistojo J. S. priteisti 76 024,06 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius dvidešimt keturis eurus šešis euro centus) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pareikštą R. P., palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.