Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentejusiosios mažametes E. K. atstovei pagal istatyma „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu psichologei L. J.,

„(duomenys neskelbtini)“ rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. K.,

neviešame teisiamajame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. K., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ gim. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nevedes, 7 klasiu išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. K. išžagino ir tenkino lytine aistra analiniu ir kitokiu fizinio salycio budu su mažameciu asmeniu prieš šio valia pasinaudodamas bejegiška del mažametystes nukentejusiosios bukle:

M. K. laikotarpiu nuo 2010 metu nuo gruodžio menesio pabaigos iki 2011 metu sausio 9 d., tiksliau data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, nakties metu ne mažiau kaip šešis kartus, po viena karta per nakti, „(duomenys neskelbtini)“, V. P. priklausanciame bute, pasinaudodamas E. K., gim. 2000-10-17, bejegiška bukle del mažametystes, panaudodamas fizini smurta – jega išrenges mažamete ir jega praskesdamas nukentejusiosios kojas ir ja užguldamas lytiškai santykiavo su mažamete prieš jos valia, t. y. ja išžagino ir tenkino savo lytine aistra prieš jos valia kitokio fizinio salycio budu – rankomis liete jos krutine, dirgino lytinius organus bei tenkino lytine aistra analiniu budu, t. y. seksualiai prievartavo mažamete E. K..

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parode, kad 2010 m. žiema, per Kaledu atostogas, buvo seses G. K., gyvenancios „(duomenys neskelbtini)“, namuose. Pas G. buvo kartu su kitomis seserimis. Pas G. su E. miegojo viename kambaryje, tik atskirose lovose. Nakti susijaudinus lytiniam organui sugalvojo su seserimi E. tureti lytiniu santykiu. Nuejo i jos lova, atsigule ir pažadines E., liete rankomis visa jos kuna, lytinius organus. E. stume ji iš lovos, sake, kad nelistu, pasitrauktu, liepe eiti miegoti. Jis neklause, buciavo E. veida, nuvilko jai marškinelius ir kelnaites. Ji nesipriešino. Jis nusimove savo kelnaites, rankomis praskete E. kojas. Gulinciai E. i jos lytini organa ikišo savo lytini organa tiek, kiek jis tilpo, ir judejo pirmyn atgal. Po to iš karto apverte E. ant pilvo, ir ikišo jai i užpakaliuko anga savo lytini organa. Iš „peliuko“ joks skystis neišbego. E. pasake, kad G. nesakytu, kad tai ju paslaptis. Pas sese G. santykiavo su E. šešias naktis, kol išvažiavo i Saugu vaiku globos namus. Dabar suprato savo poelgio bloguma, del šio poelgio labai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti.

2011 m. vasario 3 d. Itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad parodymu patikrinimo ivykio vietoje metu itariamasis M. K. parode nama „(duomenys neskelbtini)“, kuriame Kaledu atostogu laikotarpiu, nakties metu, ant miegamosios sofos, ant kurios miegojo sesuo E., lytiškai santykiavo ikišdamas savo lytini organa seseriai i lytinius organus ir i užpakaliuko anga (b. l. 81–84).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kalte irodo ne tik jo prisipažinimas padarius nusikaltima, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame teismo posedyje ištirti irodymai.

Nukentejusioji E. K. ikiteisminio tyrimo teisejo atliktoje apklausoje parode, kad sesuo G. prieš Kaledas pakviete pagyventi i savo namus. Ji miegojo lovoje ir viena vakara brolis atejo pas ja miegoti. Brolis norejo, kad ji liestu jo lytinius organus, ji to daryti nenorejo. Brolis nusirenge ir nuvilko jos naktinius marškinius, numove kelnaites, praskete jai kojas ir kišo savo lytini organa i jos lytini organa. Jis buvo užsilipes ant jos. Ji stume ji nuo saves šalin. Kai jis ikišo lytini organa jai skaudejo. Judejo apie 5 min. Po to nulipo, paklode nebuvo šlapia. Po visko jai skaudejo lytinius organus. Kai nulipo nuo jos, sake, kad ji niekam nesakytu. Brolis M. taip dare 6 kartus. Visus kartus kišo savo lytini organa i jos lytini organa. Apie tai, ka dare brolis M., niekam nesake, nes jo bijojo (b. l. 21–22).

Liudytoja ir nukentejusiosios mažametes E. K. atstove pagal istatyma L. J. parode, kad „(duomenys neskelbtini)“ vaiku namuose ji vykde grupes užsiemima, skaite paskaita apie seksualine prievarta. E. K. buvo labai nedemesinga, nenorejo klausytis, sake, kad neidomu. Pradejus kalbetis apie paslaptis, kurias reikia saugoti, E. pasake, kad turi kai ka pasakyti. Po užsiemimo ji pasake, kad brolis M. negražiai pasielge, išdarinejo su ja viska. E. pasake, kad per žiemos atostogas pas sese G., kai ji miegojo tame paciame kambaryje kaip ir M., jis ja liete, ištraukes lytinius organus liepe jai leisti. Ji nenorejo. E. sake, kad M. kišo savo lytini organa i jos lytinius organus bei i užpakaliuka. Ji visas šias aplinkybes papasakojo ir lytinius organus ivardijo savo vaikiškais žodžiais ir necenzuriniais žodžiais. Paklausus, ar ji šauke, E. atsake, kad bijojusi, kad ja nepatikes ir ji nebegales važiuoti pas sese i svecius. E. K. del savo išsivystymo nera linkus fantazuoti. Ji gali atpasakoti ivykius, bet gali nesusiorientuoti laike, jai sunku skaiciuoti.

Liudytoja K. Š. parode, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus vyriausiaja specialiste. Pagal pareigas buvo nuvykusi i G. K. gyvenama buta „(duomenys neskelbtini)“, kur suraše buities tyrimo akta su išvada, kad G. K. tinkama rupintis broliu ir seserimis, ir perdave tai „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namams. Akta reikejo surašyti, nes G. K. Kaledu atostogu laikotarpiui norejo paimti gyventi pas save namuose broli ir seseris. Ji dave išvada, jog galima leisti pas G. K. gyventi broliams ir seserims.

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus specialisto išvadoje Nr.G167/11 nurodyta, kad apžiurejus E. K. sužalojimu jos kune nerasta. Sužalojimu lytiniu organu srityje nera. E. K. mergystes pleve nepažeista. Sužalojimu išeinamojoje angoje nera (b. l. 29–30).

2011 m. vasario 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte nurodyta, kad M. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu del jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu galejo suprasti savo veiksmu esme bei juos valdyti. M. K. nenustatyti tokie psichikos ir individualus psichologiniai ypatumai (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis i itaiguma), kurie trukdytu jam teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus.

Baudžiamojoje byloje ištirtais irodymais irodyta, kad kaltinamasis M. K. padare nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., nes jis lytiškai santykiavo, tai yra išžagino, ir tenkino lytine aistra analiniu ir kitokiu fizinio salycio budu su mažamete savo seserimi E. K., gim. 2010 m. spalio 7 d., prieš jos valia pasinaudodamas bejegiška del mažametystes nukentejusiosios bukle.

Kaltinamojo M. K. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tai, kad kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo M. K. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Šilutes rajono apylinkes prokuratura gindama mažametes nukentejusiosios E. K. interesus baudžiamojoje byloje ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu vardu pareiške civilini ieškini atsakovams M. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namams. Ieškiniu prašoma pripažinus M. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d. priteisti iš jo, o jam neturint turto ar uždarbio iš „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu 50 000 Lt nukentejusiajai E. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys atmestinas, nes neirodyta, kad padaryta žala atsirado del „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu kaltes. Remiantis teisminio nagrinejimo metu ištirtais irodymais: G. K. 2010 m. gruodžio 23 d. prašymu, 2010 m. gruodžio 23 d. „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu direktoriaus isakymu Nr. UI-113 „Del išleidimo pas globejus“ nustatyta (b. l. 39–51), jog kaltinamasis M. K. nusikalstamas veikas padare Kaledu atostogu metu, kai nuo 2010 m. gruodžio 23 d. 18 val. iki 2011 m. sausio 9 d. kartu su seserimi E. buvo išvykes iš „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu ir gyveno pas seseri G. K..

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. K. bausme, atsižvelgia i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltinamojo asmenybe, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, i Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, kad teismas, skirdamas bausme, atsižvelgia i tai, ar yra nustatyta atsakomybe lengvinanciu ir (ar) atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat atsižvelgia ir i Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmes skyrimo nepilnameciui ypatumus: kai skiriama laisves atemimo bausme nepilnameciui, jos minimuma sudaro puse minimalios bausmes, numatytos straipsnio, pagal kuri teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Kadangi kaltinamasis padare du labai sunkius tycinius nusikaltimus, todel teismas daro išvada, jog paskirtina sankcijoje numatyta vienintele terminuota laisves atemimo bausme. Kadangi nustatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe ir nenustatyta atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, kaltinamajam M. K. skirtina bausme atitinkanti sankcijos minimuma.

Kadangi kaltinamasis M. K. anksciau neteistas, nusikalstamas veikas padare budamas nepilnametis, vos sulaukes 14 metu, „(duomenys neskelbtini)“ vaiku globos namu ir Rusnes specialiosios mokyklos charakterizuojamas teigiamai, mokesi Rusnes specialiojoje mokykloje, atsižvelgiant i kaltinamojo M. K. gyvenimo ir auklejimo salygas, i jo socialine branda ir sveikatos bukle (jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis demesio ar gydymo), kad laikinajame sulaikyme ir suemime nepilnametis kaltinamasis išbuvo virš penkiu menesiu, taip pat teismas atsižvelgia ir i tai, jog nusikalstamais veiksmais nukentejusiajai nebuvo padaryta jokiu kuno sužalojimu, jos lytiniai organai nesužaloti, nepažeista mergystes pleve, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

m. k. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d., ir ji nubausti laisves atemimu dvejiems (2) metams šešiems (6) menesiams.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., ir ji nubausti laisves atemimu vieneriems (1) metams šešiems (6) menesiams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti M. K. subendrinta bausme laisves atemima trejiems (3) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atideti trejiems metams, paskiriant auklejamojo poveikio priemone – elgesio apribojima, ipareigojant dvylika menesiu buti namuose nuo 22 val. iki 7 val., testi moksla, dalyvauti valstybiniu ar nevalstybiniu istaigu bei organizaciju rengiamose socialinio ugdymo priemonese.

I laisves atemimo bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. liepos 11 d.

Kardomaja priemone – suemima – panaikinti ir paleisti teismo saleje.

Šilutes rajono apylinkes prokuraturos ieškini, ginant mažametes nukentejusiosios E. K. interesus baudžiamojoje byloje, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Klaipedos apygardos teisme.