- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1337-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11458-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Kretainis“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1337-538/2014
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11458-2013-6)
2014 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kretainis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kretainis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti galutinio atsiskaitymo terminą pagal 2005-12-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-170635 5 punkto 1 papunktį, pratęsiant mokėjimo terminą pagal ieškovės pasiūlytą grafiką iki 2024 metų; pakeisti 2005-12-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-170635 5 punkto 2 papunktį, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų bei sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-12-14 buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nusipirko 0,9892 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė sumokėjo 61806 Lt dydžio avansinį mokestį, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2019 metų pagal nustatytą mokėjimo grafiką, taip pat įsipareigojo mokėti 2 % metines palūkanas, įmokas su palūkanomis ieškovė turėjo sumokėti iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje numatyti 0,05 % dydžio delspinigiai nuo privalomos mokėti sumos. Paaiškino, kad 2008 metais dėl įvykusios ekonominės krizės įmonės pelnas sumažėjo ir ieškovė nebegalėjo pilnai vykdyti visų įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, todėl už 2006-2011 metus susidarė skola atsakovei: pagal 2013-05-27 ieškovė turėjo sumokėti 123170,23 Lt įmokas už žemę, 12213,60 Lt palūkanas, 74811,27 Lt delspinigiai, iš viso susidaręs 210195,10 Lt įsiskolinimas. Po to ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti mokėjimo terminus bei sustabdyti delspinigių skaičiavimą, atsakovė nesutiko pakeisti sutarties sąlygų. Paaiškino, kad 2006 metais įmonės pelnas buvo nedidelis, nes keitė įmonės veiklos profilį, ėmė paskolą iš banko apie 200000 Lt, 60000 Lt sumokėjo pradinę įmoką atsakovei už perkamą žemės sklypą, o kita paskolos dalis buvo skirta namo, esančio perkamame žemės sklype, renovacijai, paskolos likutis apie 50000 Lt. Nurodė, kad šiuo metu likę du kreditoriai – atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“, kuris buvo suteikęs paskolą, šiuo metu ieškovės pelnas per metus siekia iki 100000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo sudaryta 2005-12-14, sudarant sutartį ieškovė sumokėjo 20 procentų nustatytos žemės kainos, t. y. 61806 Lt, galutinis atsiskaitymo už perkamą žemę terminas numatytas 2019 metais. Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.3. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, 4.4 punkte nustatytas 2 procentų metinių palūkanų dydis, 5 punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra imperatyvus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti tarp šalių 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties išsimokėtinai sąlygas, t. y. pratęsti galutinio atsiskaitymo terminą, sumažinti delspinigių dydį ir sustabdyti delspinigių ir palūkanų skaičiavimą metams po sprendimo įsiteisėjimo. Išanalizavus ieškovės pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus ieškovės atstovo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės veikla jau perkant žemės sklypą iš valstybės buvo nuostolinga, ieškovės atstovas V. I. teismo posėdžio metu pripažino, kad pradiniam įnašui už perkamą žemę ėmė paskolą iš banko, nes neturėjo galimybės tokią sumą sumokėti iš karto savo lėšomis, vėliau, nors ir įmonės veikla buvo pelninga, ieškovė vis tiek nemokėjo atsakovei sutartyje nustatyto dydžio įmokų, pažeidinėjo įmokų mokėjimo terminus, todėl susidarė didžiulis įsiskolinimas nuo pat sutarties sudarymo iki šios dienos. Be to, atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė turi įsiskolinimų tik atsakovei ir AB „Šiaulių bankas“, taigi, jei ieškovės finansinė padėtis būtų bloga ir veikla būtų nuostolinga, ieškovė apskritai neturėtų galimybės atsiskaityti su daugeliu savo kreditorių, tačiau šiuo metu jokių kitų įsiskolinimų ieškovė neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės argumentas, jog pablogėjo ieškovės finansinė padėtis ir tai yra pagrindas pakeisti sutarties sąlygas, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti sutarties sąlygas ar atidėti mokėjimų pagal sutartį terminus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kretainis“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą remdamasis vien tik atsakovo argumentais, kad valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra imperatyvus. Teismas neatsižvelgė į ieškovo poziciją, jog atsakovo argumentai paremti tik formaliu atsakymu. Taip pat visiškai ignoravo ieškovo argumentus, kad šie nurodyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, nors ir yra imperatyvūs, tačiau negalėjo numatyti pasaulinės krizės padarinių ir pasekmių. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2006 metai įmonė pakeitė veiklos profilį, tam paėmusi apie 200 000 Lt paskolą ir nusipirko naujas įrangas šiam verslui. 2006 - 2007 metais įmonės pelnas buvo mažas, o nuo 2008 metų dėl įvykusios ekonominės finansinės krizės pasaulyje ir pasikeitus ekonominei situacijai šalyje įmonės pelnas negalėjo padidėti. Todėl įmonė negalėjo tinkamai vykdyti visų įsipareigojimų pagal 2005-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-17063. Teismas taip pat neįvertino, kad įmonės pelnas per paskutinius metus siekia iki 100 000 Lt ir įmonė jau baigia atsiskaityti su AB „Šiaulių bankas“ už suteiktą 200 000 Lt naujajam verslui kreditą bei nori visiškai atsiskaityti su atsakove ir turi tam galimybės, jeigu teismas tenkins ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti sprendimo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-12-14 tarp Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir ieškovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią valstybė pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0.9892 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 309029,00 Lt kainą, už žemės sklypą ieškovė prieš sutarties sudarymą sumokėjo 61806,00 Lt sumą, likusią 247223,00 Lt sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2019 metų, kas metai mokant po 17659,00 Lt įmoką (2019 metais – 17656,00 Lt įmoką), taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti 2 % metinių palūkanų, įmokos mokamos iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje nustatyti 0,05 % dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (b. l. 8-9). Atsakovė 2013-05-27 raštu informavo ieškovę, jog pagal 2005-12-14 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ji 2013-01-15 skolinga 123170,23 Lt įmokų už žemę, 12213,60 Lt palūkanų ir 74811,27 Lt delspinigių, be to, nuo 2013-01-16 vėl pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie 2013-05-27 sudaro 8935,33 Lt, visa mokėtina suma sudaro 219130,43 Lt (b. l. 11-12). Ieškovė 2013-05-28 kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti delspinigių skaičiavimą keleriems metams (b. l. 13), atsakovė 2013-06-10 raštu informavo, kad ji neturi teisės keisti pirkimo – pardavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų, t. y. įmokų už žemę, palūkanų ir delspinigių mokėjimo sąlygų ir terminų, todėl ieškovės prašymo netenkino (b. l. 14-15).
Ieškovė prašė pakeisti 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: pakeisti galutinio atsiskaitymo terminą, terminą pratęsiant iki 2014 metų, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų ir sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo skolos likutį 247 223,00 Lt sumokėti per 14 metų, pradedant nuo 2006 metų iki 2019 metų, įskaitytinai, kiekvienais metais mokant po 17 659 Lt, 2018 metais – 17 656 Lt. Pagal Sutarties 5 punktą ieškovė įsipareigojo įsiskolinimo sumas ir 2 procentus metinių palūkanų sumokėti iki sekančių metų sausio mėnesio 15 dienos. Be to, ieškovė įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti delspinigius - 0,05 procentus privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Nustatyta, kad ieškovė jau nuo 2006 m. netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tiek jos teises ir pareigas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba pastoviai informuodavo ieškovę apie jos įsiskolinimą už išsimokėtinai pirktą iš valstybės žemės sklypą ir prašė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį. Ieškovė 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pakeisti Sutarties sąlygas, t. y. sustabdyti delspinigių skaičiavimą ir pakeisti mokėjimo terminus. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius išnagrinėjęs ieškovės prašymą, atsisakė jį tenkinti, nurodydamas, kad teisės aktai, reglamentuojantys atsiskaitymo su valstybe už išsimokėtinai perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus nenumato galimybės ilginti išsimokėtinai pirkto žemės sklypo išsimokėjimo terminus, mažinti palūkanas ar delspinigius. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į imperatyvias teisės aktų nuostatas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti Sutarties sąlygų. Negalime sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog ji nevykdė Sutarties sąlygų dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės krizės, nes iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovė jau nuo 2006 m. netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, be to, ieškovė pati pripažino, jog žemės sklypą iš valstybės buvo priversta įsigyti, nes kitaip bankas nebūtų suteikęs paskolos pastato remontui. Pažymėtina, kad pasaulinė krize baigėsi, o ieškovė Sutarties sąlygų nevykdo iki šiol. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė (jos tvirtinimu) nemoka pagal Sutartį tik Nacionalinei žemės tarnybai, o bankui įsiskolinimų už paimtą paskolą neturi, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad pablogėjo jos finansinė padėtis ir tai yra pagrindas pakeisti sutarties sąlygas yra nepagrįstas, todėl negali būti pagrindu keisti Sutarties sąlygas ar atidėti mokėjimų pagal sutartį terminus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Artapolas“ v. UAB ,,Autoreikmuo“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011). CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
Valstybinės žemės perleidimo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktuose. Galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Sutarties sudarymo metu galiojusių minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės metu patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.1 punkte buvo nustatyta, jog pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytosios žemės kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą – per tolesnius 14 metų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdami mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, 4.4 punkte nustatytas 2 procentų metinių palūkanų dydis, 5 punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad sąlygos, nurodytos minėtuose teisės aktuose yra numatytos ir tarp šalių 2005-12-14 sudarytoje valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti ginčo sutarties sąlygų (CPK 178 str., 185 str.).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.