Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 238 MGL (11 900 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 12 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas J. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para 2022 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d. redakcija) ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, pagal kuriuos fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d. redakcija), 2022 m. balandžio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 654 pakelių cigarečių „Rominta“ be banderolių, kurių bendra vertė – 2 381,36 Eur, 1 160 pakelių cigarečių „Winston blue“ be banderolių, kurių bendra vertė – 4 311,40 Eur, 85 pakelius cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 309,90 Eur, 720 pakelių cigarečių „Minsk capital MS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 2 621,80 Eur, 472 pakelius cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 1 717,48 Eur, 190 pakelių cigarečių „Minsk supers slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 691,60 Eur; viso įgijo cigarečių, kurių bendra vertė – 12 033,54 Eur;

Po to dalį šių įsigytų cigarečių, t. y. 500 pakelių cigarečių „Rominta“ be banderolių ir 500 pakelių cigarečių „Winston blue“ be banderolių, J. I. nenustatytu laiku, iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai nugabeno adresu (duomenys neskelbtini), į pagalbines patalpas – rūsį, kur jas toliau laikė iki 2022 m. balandžio 8 d., 10 val. 40 min., kol jas kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai, o likusią dalį – 154 pakelių cigarečių „Rominta“ be banderolių, 660 pakelių cigarečių „Winston blue“ be banderolių, 85 pakelius „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 220 pakelių cigarečių „Minsk capital MS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 472 pakelius cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 190 pakelių cigarečių „Minsk supers lims“ pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. balandžio 8 d., 9 val. 45 min., jas kratos metu rado ir paėmė VSAT pareigūnai;

Be to, J. I. dalį 2022 m. balandžio 5 d. įgytų cigarečių – 500 pakelių cigarečių „Minsk capital MS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2022 metų balandžio 8 d., 8 val. 40 min,. pasikėsino neteisėtai gabenti iš saugojimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo J. I. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir laisvės atėmimo vieneriems metams vykdymą atidėti teismo nuožiūra parinktam laikotarpiui bei teismo nuožiūra paskirti baudžiamojo poveikio priemones.

2.1. Apeliaciniame skunde aptardamas BK 75 straipsnio nuostatas, jos taikymo galimybes, kasacinio teismo praktiką, nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu gali būti taikoma minėta įstatymo norma ir bausmės vykdymas atidėtas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis nėra baustas administracine tvarka, yra įvykdęs vieną apysunkę nusikalstamą veiką, anksčiau teistas du kartus. Panevėžio apygardos teismo. 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio nuostatų pagrindu. Šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis laikėsi jam nustatytų sąlygų, o nuo 2019 m. gruodžio 7 d. yra laikomas atlikęs bausmę.

2.2. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad dar prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą jis nusprendė imtis rimtų priemonių specialybei įgyti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, su kuria iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo šioje baudžiamojoje byloje, sudarė dvišalę sutartį, pagal kurią jis įgis (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir privalės įsidarbinti. Jo mokymai finansuojami valstybės, todėl, neįvykdžius sutarties sąlygų, bus priverstas visas lėšas (2 478,67 Eur) grąžinti. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra laikomas svarbia priežastimi, todėl jis bus priverstas nutraukti sutartį ir grąžinti lėšas. (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo rengimo centro 2022 m. birželio 13 d. pateiktoje apelianto charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, o skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad šiuo metu jis aktyviai ieško darbo per Užimtumo tarnybą, mokosi pagal mokymo programą, siekdamas pragyventi iš legalių pajamų.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra duomenų apie apelianto įrašymą į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centro įskaitą. Jis gyvena su žmona, kuri dėl sveikatos būklės buvo priversta išeiti į priešlaikinę pensiją ir dėl to jos gaunama pensija yra tik 338,77 Eur. Jo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo, finansinės gerovės, mokant mokesčius už butą, užtikrinimo šaltinis, jis turi rūpintis žmonos sveikata. Po 2016 m. padarytos nusikalstamos veikos, už ką jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jokių naujų teisės pažeidimų iki 2022 m. jis nebuvo padaręs. Vien tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, nes anksčiau buvo teistas, nesudaro pagrindo jam netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Kaip pavyzdį nuteistasis savo skunde cituoja kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 147- 788/2022, kurioje asmeniui anksčiau net du kartus pažeidus teismo jam suteiktą pasitikėjimą, nusikalstant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas vis vien pripažino, kad kitos bylos aplinkybės leido spręsti, kad bausmės tikslai asmeniui bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl apeliantas mano, kad jam paskirtosios bausmės vykdymas taip pat gali būti atidėtas.

2.4. Apelianto nuomone, jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šį kartą bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tokia jo pozicija padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to jam taikyta BK 64¹ straipsnio nuostata ir sumažinta bausmė vienu trečdaliu. Nuo 2016 m. nusikaltimo padarymo ir atlikus bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, jis daugiau nenusikalto penkerius metus, o šiuo metu aktyviai mokosi specialybės ir ieško darbo. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina apie jo žmonos turimus rimtus sveikatos sutrikimus, išėjimą į išankstinę pensiją ir dėl to gaunamas mažas pajamas. Todėl, pasak apelianto, jis turi labiau prisidėti prie šeimos ir jos valdomo ūkio išlaikymo. Jeigu jis būtų siunčiamas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ne tik nutrūktų sutartis su Užimtumo tarnyba, dėl ko jis būtų priverstas grąžinti dideles pinigines lėšas, bet ir ilgam laikui netektų galimybės pradėti dirbti. Nors izoliavimo nuo visuomenės laikas pakankamai trumpas, tačiau juo būtų pasiektas tik vienas bausmės tikslų – nubaudimas. Nuteistasis abejoja, ar tokia bausmė būtų teisinga, paveiktų jį taip, kad po bausmės atlikimo jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

2.5. Tuo tarpu atidėjus jam bausmės vykdymą, jis būtų pakankamai ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalėtų laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, jis būtų pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis galėtų dirbti, taip prisidėti prie šalies bendro produkto kūrimo, o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose – būtų išlaikomas valstybės. Svarbiu aspektu nurodo ir tai, kad, būnant laisvėje, nenutrūks jo tamprūs socialiniai ryšiai su žmona, kuri reikalinga jo pagalbos, nenutrūks sutartis su Užimtumo tarnyba. Atidėjus bausmės vykdymą, nustatant individualizuotus, jo asmenybę atitinkančius įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti, neardant jo turimų mokymosi, specialybės įgijimo ir darbo paieškų santykių ir jo elgesio korekcija būtų užtikrinta probacijos sąlygomis.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras E. B. atsiliepime į nuteistojo J. I. apeliacinį skundą nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis J. I. atžvilgiu yra teisėtas, teisingas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl nekeistinas.

3.1. Prokuroras nuomone, atsižvelgus į tai, jog nusikalstamą veiką, už kurią J. I. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus itin trumpam laikui po ankstesnio to paties teismo nuosprendžio už analogišką nusikalstamą veiką įsiteisėjimo, darytina išvada, kad ankstesnis nuteisimas jokio teigiamo poveikio J. I. nepadarė. Paskirta bausmė – piniginė bauda savo tikslų nepasiekė, nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio išvadų nepadarė, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šioje baudžiamojoje byloje.

3. Teismo posėdyje nuteistasis J. I. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo J. I. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistojo J. I. apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir teisinė kvalifikacija. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir J. I. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nustatęs aplinkybę, kad pas J. I. rastų ir paimtų cigarečių vertė neviršija 250 MGL dydžio (12500 Eur), bet viršija 150 MGL dydį (7500 Eur). Nuteistasis J. I. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos bausmės aspektu – sutikdamas su už nusikalstamą veiką jam parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu, tvirtina, kad yra pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. I. bausmės rūšį ir jos dydį, aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė.

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas užtraukia baudą arba laisvės atėmimą iki 4 (ketverių) metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. I. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, o taip pat nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuo sulaikymo momento prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir iš esmės padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad veiką jis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vieną baigtą apysunkį nusikaltimą J. I. padarė, praėjus trumpam laiko tarpui po nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, priėmimo. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis nedirba ir teisėtų pajamų neturi, priėjo išvados, jog bausmės tikslus galima pasiekti tik laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėti nerado pagrindo, atsižvelgęs į jau paminėtą aplinkybę dėl praėjusio trumpo laiko tarpo nuo ankstesnio nuosprendžio už analogišką nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pernelyg sureikšmino faktą, kad jis antrą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą, ir jį vertino kaip kliūtį taikyti BK 75 straipsnį, tačiau nevertino kitų ne mažiau reikšmingų aplinkybių visumos. Apeliaciniame skunde nurodomos ir naujos aplinkybės, nuteistojo manymu, svarbios, svarstant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino reikšmingų aplinkybių visumą, todėl priėjo nepagrįstos išvados dėl negalimumo taikyti nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 8- 788/2018).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018).

Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K- 326-303/2018).

Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, turi būti nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant tiek teigiamai, tiek neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, jog nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžia gailisi bei padėjo tyrimui), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas recidyvistas); nuteistasis nedirba ir neturi pajamų, tyčinę apysunkę veiką įvykdė, nepraėjus nė mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl iš esmės analogiškos veikos pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, kuriuo jis nubaustas 11 900 Eur dydžio bauda ir kurios net iki šios bylos išnagrinėjimo nebuvo pradėjęs mokėti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. I. buvo anksčiau teistas du kartus (t. 1, b. l. 97-100):

– Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant trejiems metams; Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto matyti, kad, vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį, J. I. elgesį probacijos tarnyba kontroliavo nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d., kai pasibaigė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis ir asmuo laikomas atlikusiu jam paskirtą bausmę (t. 1, b. l. 170);

– Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 238 MGL dydžio bauda, kuri nesumokėta. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos J. I. įvykdytos nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. balandžio 5 d., faktinės aplinkybės.

Akivaizdu, kad nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje J. I. padarė, neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, praėjus itin trumpam laiko tarpui po ankstesnio nuosprendžio už analogišką veiką priėmimo, jo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas. Prieš tai jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Šios aplinkybės J. I. charakterizuoja išimtinai neigiamai.

Vis dėlto kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šįkart bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje J. I. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo tyrimui – sulaikytas nurodė, kad turi ir kur laiko kitas neteisėtai įgytas cigaretes; nuteistojo nurodytose vietose kratų metu neteisėtai įgytos cigaretės buvo rastos ir paimtos, o jų kiekis sudarė pagrindą patraukti jį ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. Ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Po nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo nuteistasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, 2022 m. gegužės 24 d. sudarė sutartį dėl profesinio mokymo organizavimo paslaugų gavimo – mokytis pagal (duomenys neskelbtini) modulinę profesinio mokymo programą (t. 1, b. l. 172–178); mokosi pagal sudarytą 2022 m. gegužės 30 d. sutartį su (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centru ( mokymo trukmė nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.), atliko praktiką (nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.), šios mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip drausmingas, pareigingas, atsakingai žiūrintis į savo pasirinktą profesiją, gerai lankantis užsiėmimus, praktinio mokymo užsiėmimuose užduotis atliekantis labai gerai, besidomintis pasirinkta specialybe, bendraujantis su bendramoksliais (t. 1, b. l. 171). Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis ėmėsi realių veiksmų keisti gyvenimo būdą – įgyti specialybę, pagal kurią galėtų susirasti darbą ir išlaikyti šeimą. Pateikti rašytiniai įrodymai ir apie tai, kad nuteistojo sutuoktinė V. I. dėl ženkliai pablogėjusios sveikatos būklės kreipėsi dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo ir jai buvo paskirta išankstinė 338,77 Eur dydžio pensija (t. 1, b. l. 183, 186-187, 184-185). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis J. I., būdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, vykdė jam paskirtą įpareigojimą ir laikytas atlikusiu bausmę, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra nesmurtinė, ekonominio pobūdžio, priskirta prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos byloje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės (tiek charakterizuojančios nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką), nė vienai neteikiant išskirtinės reikšmės, duoda pagrindą išvadai, kad J. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui bei paskiriant šio straipsnio 5 dalies 5 p., 8 p. numatytus įpareigojimus. Priešingai, paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, galimybei įgyti specialybę ir susirasti darbą, išlaikyti šeimą, o taip pat dar labiau sumažintų nuteistojo galimybes sumokėti paskirtą baudą. Todėl trumpalaikiu izoliavimu nuo visuomenės būtų pasiektas išimtinai vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. O J. I. atidėjus bausmės vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nustatant individualizuotus, nuteistojo asmenybę atitinkančius įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti, neardant jo turimų socialinių ryšių, profesinio mokymo ir užtikrinant jo elgesio kontrolę probacijos sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Probacijos įstatymo nuostatas probuojamų asmenų elgesio kontrolė, susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, pažeidus probacijos sąlygas, vykdoma probacijos tarnybų. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl sprendimas atidėti bausmės vykdymo atidėjimą pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo ir negali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 266-942/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018).

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė visumos reikšmingų aplinkybių, charakterizuojančių asmenį tiek teigiamai, tiek neigiamai, įvertinimo svarbą, sprendžiant klausimą dėl skirtinos bausmės. Minėtoje baudžiamojoje byloje, net ir nustatęs išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – kad asmeniui jau anksčiau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis abu kartus pažeidė teismo jam suteiktą pasitikėjimą – nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, įvertinęs kitas reikšmingus nuteistąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, priėjo išvados dėl galimybės nuteistajam dar kartą taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Nuteistajam J. I. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalies – laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės vykdymas atidėtinas trejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 8 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

J. I., pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, pasivadovavus BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio baudos dalies – laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigoti J. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalies nekeisti.