- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2A-1338-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22656-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., L. S., Valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., L. S., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, L. B., po palikėjo (sutuoktinio) V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties L. B. pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl amžiaus (jai buvo (duomenys neskelbtini)), teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo manant, kad jei V. B. vardu joks turtas neįregistruotas, vadinasi, palikimo nėra. Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu buvo įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurį ji laikė asmenine nuosavybe. Tik iš notarės sužinojo, kad minėtas butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įsigytas santuokos metu. Testamentų registro duomenimis po V. B. mirties palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Duomenų, kad po V. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau liko gyventi Bute, mokėjo ir moka buto komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų apie faktinį palikimo priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko, prašė tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo V. B. mirties, bute liko gyventi jos mama pareiškėja, kuri mokėjo ir moka buto mokesčius. Pareiškėjai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl gyvena su ja ir padeda rūpintis buitimi.
5. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau prieš pat teismo posėdį gautas suinteresuoto asmens V. B. prašymas sustabdyti civilinę bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl pareiškėjos L. B. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo. Prašyme nurodyta, kad 2025 m. sausio 22 d. buvo patiektas pareiškimas dėl L. B. pripažinimo neveiksnia, nes ji dėl esamos sveikatos būklės ir tikėtinų psichikos bei kognityvinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. sprendimu suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, pareiškėjos L. B. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. priėmė sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu, nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. B. mirties ir įregistruoti palikimą.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėjos paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. B. po sutuoktinio V. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi po sutuoktinio mirties liko gyventi jų bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tokiu būdu išreikšdama valią priimti palikimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad po V. B. mirties likusį turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėja po sutuoktinio V. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
8. Dėl suinteresuoto asmens prašymo stabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl pareiškėjos L. B. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo, pirmosios instancijos teismas laikė nesant pagrindo tenkinti šį prašymą. Teismas nurodė, kad šiai dienai civilinė byla dėl L. B. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo nėra iškelta (tėra pateiktas pareiškimas teismui). Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Suinteresuotas asmuo nenurodė, kokie kitoje byloje (dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia) nustatyti faktai gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje. Pažymėjo, kad net jei pareiškėja ir būtų pripažinta neveiksnia kitoje byloje, ji tokia (neveiksnia) būtų laikoma tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju nėra jokių duomenų (suinteresuotas asmuo jų į bylą nepateikė ir nenurodė), kad pareiškimo pateikimo šioje byloje metu pareiškėja negebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Suinteresuotas asmuo neteikė atsiliepimo į pareiškimą, nors tokią galimybę turėjo (jam net du kartus buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, jis, be to, naudojosi teisine pagalba), pareiškimo neginčijo, ekspertizės dėl pareiškėjos gebėjimo suprasti jos veiksmus šioje byloje paskirti neprašė. Be to, pareiškimą L. B. vardu pateikė atstovė – profesionali teisininkė (advokatė), kuri abejonių dėl atstovaujamosios veiksnumo nenurodė (vadinasi, jai jų nekilo). Itin svarbu ir tai, kad pareiškimas pateiktas pareiškėjos interesais, jis atitinka pateiktus įrodymus. Be to, pareiškime nagrinėjamas laikotarpis po pareiškėjos sutuoktinio mirties apima laiką (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 7 metus ir jokių duomenų, kad tuo metu pareiškėja negebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nebuvo aktyvus, ignoravo apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo. Pareiškėja nesiorientuoja aplinkoje ir tikrai negalėjo inicijuoti teismo proceso. Teismas buvo visiškai pasyvus ir neprašė paskirti ekspertizės dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus. Be to, teismas turėjo galimybę paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad pašalintų abejones dėl pareiškėjos gebėjimo suprasti savo veiksmus ir inicijuoti teismo procesą, tačiau to nepadarė ir pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes, nors byloje buvo aiškūs faktiniai prieštaravimai ir nepakankamai įrodytos aplinkybės.
9.2. Teismas nepagrįstai neiniciavo papildomų įrodymų išreikalavimo, nors byloje buvo aiškūs faktiniai prieštaravimai ir nepakankami įrodytos aplinkybės. Priimtas sprendimas neatspindi realios situacijos ir pažeidžia šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
9.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. B. gali nesuvokti savo veiksmų reikšmės, todėl neužtikrino tinkamo proceso.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Byloje nebuvo nei vieno įrodymo, prieštaraujančio pareiškime išdėstytiems teiginiams. Trečiajam asmeniui V. B. pareiškimas su priedais buvo įteiktas tinkamai, jam buvo net du kartus pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau vietoje to, suinteresuotas asmuo pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą. Jokio atsiliepimo V. B. teismui nepateikė.
10.2. Po tėvo V. B. mirties trečiasis asmuo pareiškėjos (savo motinos) beveik nelankė. Kol pareiškėjai nesudarė sunkumų judėti, savo sūnų lankė ji. Pareiškėja sunkiai išgyveno, kai 2022 m. jai buvo atlikta regos operacija, nei sūnus, nei anūkė, kuriai pareiškėja su sutuoktiniu padovanojo butą, neatvyko jos lankyti ir nepasiteiravo dėl sveikatos. V. B. 2024 m. lapkričio 29 d. atvyko tariamai lankyti pareiškėją, kurios nematė kelis metus iš eilės, nedalyvaujant gyvenančiai L. S., įrašinėjo motiną rinkdamas įrodymus dėl pareiškėjos veiksnumo.
10.3. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti ekspertizę, nes tik kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Jokių abejonių pareiškime nurodytomis aplinkybėmis teismui nebuvo. Apeliantas apeliaciniame skunde rašo apie faktinius prieštaravimus ir nepakankamai įrodytas aplinkybes, tačiau konkrečiai neįvardija, kokios aplinkybės nebuvo įrodytos byloje. Visiškai nepagrįstas prašymas stabdyti bylą pateiktas bylos nagrinėjimo dieną vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimas. Trečiasis asmuo nepaaiškino, kokios jo teisės yra pažeistos.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo V. B. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, kas leidžia suprasti, jog su pareiškimu jis sutinka. Apeliantui yra žinoma, kad po tėvo mirties bute liko gyventi pareiškėja, kuri iki šiol moka už buto komunalines paslaugas. V. B. nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su bylos esme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja nesiorientuoja aplinkoje ir tikrai negalėjo inicijuoti teismo proceso, taip pat ignoravo apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi teisme buvo inicijuota civilinė byla dėl pareiškėjos, apelianto motinos L. B., pripažinimo neveiksnia.
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).
19. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad apeliantas V. B. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. e2YT-7036-1099/2025), prašydamas pripažinti L. B. neveiksnia ir paskirti jai globėją (teismo nuožiūra). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi apelianto pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad daugiau civilinių bylų dėl L. B. pripažinimo neveiksnia nebuvo inicijuota. Taigi civilinių bylų, dėl kurių būtų pagrindas stabdyti civilinę bylą nėra.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius, jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, pareiškimo pateikimo metu, negebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, į civilinę bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškimą pareiškėjos vardu pateikė atstovė – profesionali teisininkė (advokatė), kuri abejonių dėl atstovaujamosios veiksnumo nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškimas pateiktas siekiant ginti pareiškėjos interesus, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą tam, kad pareiškėja galėtų priimti palikimą po savo vyro mirties. Pastebėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos neveiksnumą ar ribotą veiksnumą.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo ar
22. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
24. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).
25. Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
26. Kita vertus, CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. B. su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po V. B. mirties palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų registre nėra registruota. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame bute, rūpinosi nekilnojamojo turtu, mokėjo mokesčius, t. y. tokiu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto faktinio valdymo byloje niekas neginčijo. Taip pat nenustatyta, kad po V. B. mirties likusį turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
28. Byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad pareiškėja po sutuoktinio V. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia sutuoktinio V. B. palikimą faktiniu valdymu. Pažymėtina, kad kitokių aplinkybių, paneigiančių nustatytas, į civilinę bylą pateikta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio V. B. mirties, kadangi po jo mirties faktiškai pradėjo jį valdyti.
29. Kitos šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.
30. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
31. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad pareiškėjos ir apelianto interesai yra priešingi. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
32. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja pateikė 2025 m. kovo 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 486/2025 (atsilipimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui) 500 Eur sumai ir 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad pareiškėja advokatei sumokėjo 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 500 Eur sumai, vertinama, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos (500 Eur) yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos pareiškėjai iš apelianto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.