Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.5; 2.5.1; 2.5.2; 3.1.7.8; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2.

2025 m. sausio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., L. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, L. B., po palikėjo (sutuoktinio) V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties.

Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties L. B. pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl amžiaus, (jai buvo (duomenys neskelbtini) m.), teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo manant, kad jei (duomenys neskelbtini) vardu joks turtas neįregistruotas, vadinasi, palikimo nėra. Santuokos metu, t.y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu buvo įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Ji nurodytą turtą laikė asmenine nuosavybe. Tik iš notarės sužinojo, kad minėtas butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įsigytas santuokos metu. Testamentų registro duomenimis po V. B. mirties palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Duomenų, kad po V. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka buto komunalinius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų apie faktinį palikimo priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko, prašė tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos mama L. B., kuri mokėjo ir moka buto mokesčius. Mamai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl gyvena su ja ir padeda rūpintis buitimi.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Prieš pat teismo posėdį gautas suinteresuoto asmens V. B. prašymas sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl pareiškėjos L. B. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo. Prašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo patiektas pareiškimas dėl L. B. pripažinimo neveiksnia, nes ji dėl esamos sveikatos būklės ir tikėtinų psichikos bei kognityvinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Prašymas dėl bylos stabdymo netenkintinas. Pareiškimas tenkintinas.

Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi byla gali būti stabdoma iki kitos iškeltos bylos išnagrinėjimo.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2YT-7036-1099/2025 dėl L. B. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo nėra iškelta (šiandien tėra pateiktas pareiškimas teismui).

Be to, sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nenurodė, kokie kitoje byloje (dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia) nustatyti faktai gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje. Pažymėtina, kad net jei pareiškėja ir būtų pripažinta neveiksnia kitoje byloje, ji tokia (neveiksnia) būtų laikoma tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju nėra jokių duomenų (pareiškėjas jų į bylą nepateikė ir nenurodė), kad pareiškimo pateikimo šioje byloje metu pareiškėja negebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pareiškėjas neteikė atsiliepimo į pareiškimą, nors tokią galimybę turėjo (jam net du kartus buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, jis, be to, naudojosi teisine pagalba), pareiškimo neginčijo, ekspertizės dėl pareiškėjos gebėjimo suprasti jos veiksmus šioje byloje paskirti neprašė. Be to, pareiškimą L. B. vardu pateikė atstovė – profesionali teisininkė (advokatė), kuri abejonių dėl atstovaujamosios veiksnumo nenurodė (vadinasi, jai jų nekilo). Itin svarbu ir tai, kad pareiškimas pateiktas pareiškėjos interesais, jis atitinka pateiktus įrodymus. Be to, pareiškime nagrinėjamas laikotarpis po pareiškėjos sutuoktinio mirties apima laiką (duomenys neskelbtini), t.y. prieš 7 metus ir jokių duomenų, kad tuo metu pareiškėja negebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad L. B. su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. B. mirė santuokoje (sutuoktinė - L. B.). Jo vaikai: L. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po V. B. mirties palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų registre nėra registruota. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad V. B. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad L. B. vardu yra įregistruotas 2 kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas pareiškėjos įgytas santuokos su V. B. metu, todėl jam taip pat priklausė šio turto dalis.

Pareiškėjos paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. B. po sutuoktinio V. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi po sutuoktinio mirties liko gyventi jų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tokiu būdu išreikšdama valią priimti palikimą. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje valstybės įmonės „Registrų centro“ pažyma, iš kurios nustatyta, kad L. B. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei UAB „Lietuvos dujų tiekimo“ ir kitos komunalinių mokesčių sąskaitos (už elektrą, geriamąjį ir karštą vandenį, šildymą, kitas paslaugas) su mokėjimais.

Pareiškėjos L. B. minėto nekilnojamojo turto faktinio valdymo niekas byloje neginčijo.

Byloje nėra duomenų, kad po V. B. mirties likusį turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių byloje nėra. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja L. B. po sutuoktinio V. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia sutuoktinio V. B. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. B. priėmė palikimą po sutuoktinio V. B. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 8,64 Eur sumą. Jos priteisiamos valstybei iš civilinę bylą inicijavusio asmens, tai yra pareiškėjos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Pareiškėjos L. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.