Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. M., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Nustačius juridinį faktą, kad jis po sutuoktinės J. G. mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą jį priėmė, jam kils teisė kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po sutuoktinės J. G. mirties užvedimo, kad gauti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sutuoktinės J. G. turtą, kurį faktiškai valdo.

5. Suinteresuotas asmuo V. G. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo J. M. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

7. Liudytojai P. Š. ir J. A. parodė, kad po žmonos J. G. mirties likusį turtą valdo ir tvarko P. G.. Jis toliau gyvena tame pačiame name, prižiūri namą , dirba žemę, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. G. yra J. G. sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) – santuokos liudijimo duomenimis. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2023 m. lapkričio 21 d. pranešimo matyti, kad jo J. G. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra užvesta. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad J. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,20 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2004 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ASR1361; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1991 m. kovo 26 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 174p. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu. Pateikti mokėjimo nurodymai už elektrą, vandenį, taip pat rinkliava už komunalines paslaugas , iš kurių matyti, kad pareiškėjas P. G. mokėjo mokesčius už paveldimą turtą.

9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. G. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja turi du vaikus ir sutuoktinį, duomenų apie ištuoką nėra. Kaip nurodo pareiškėjas, jis po sutuoktinės J. G. mirties liko gyventi jiems kaip sutuoktiniams priklausančiame name, prižiūrėjo tiek namą su priklausiniais, tiek ir žemės sklypą, visu turtu rūpinosi kaip savu. Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti pareiškėjo ir mirusiosios vaikai V. G. ir J. M.. Palikėjos turtą, kaip ir nurodyta pareiškime, perėmė valdyti ir juo disponavo palikėjos sutuoktinis P. G., suinteresuoti asmenys pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina pareiškime nurodytos aplinkybės, suinteresuoti asmenys, liudytojų paaiškinimai, į bylą pateikti mokėjimų nurodymai.

10. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

11. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

12. Pareiškėjas nurodė, kad jis po sutuoktinės J. G. mirties rūpinosi turtu, liko gyventi tuose pastatuose ir jais disponavo kaip tinkamas, prižiūrėjo žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. P. G. po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš aptarto laikytina, kad P. G. kaip palikėjos sutuoktinis perėmė, pradėjo turtą valdyti, juo naudotis ir prižiūrėti, kuris priklausė palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)

14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes P. G. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. G. mirties. Pareiškėjas P. G. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad P. G. po J. G. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.