Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę. Lempų apsauginiai gaubtai turi būti ir jie yra. Gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas. Pareiškėjas dėl neatsidarinėjančių langų ir virdulio į Ūkio skyrių nesikreipė. Pravieniškių PN-AK yra nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė priežiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant.

Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje kamerų tipo patalpose, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl to, kad sulaukė tyčiojimosi iš pareigūnų, nes atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, kreipėsi ir buvo pakonsultuotas. Pareiškėjas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ apskaitos žurnalą įrašytas nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl išsakytų ketinimų save žaloti, pasielgti impulsyviai, autoagresyviai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo kalinimą kamerų tipo patalpose lėmė paties pareiškėjo netinkamas elgesys. Jis kamerų tipo patalpose buvo patalpintas po to, kai nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, t. y. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį. Nėra nustatyta ar pateikta įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Atsakovas pateikė teismui duomenis (b. l. 26-27), kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teismo administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta byla Nr. I-2046-423/2018, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2046-423/2018 (b. l. 113-116), matyti, kad minėtoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitų pareiškėjo nurodomų pažeidimų, nei pareiškėjas nurodo savo skunde šioje administracinėje byloje, t. y. dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, pareigūnų nereagavimo į iškvietimo mygtuką, netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teisme yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų neperkeliant jo į kitus pataisos namus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriuo prašė pervežti jį iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių, kadangi atsibodo administracijos ir kitų nuteistųjų spaudimas (b. l. 87). Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. 7-8149 pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 86). 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prašymą perkelti jį iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių arba į Vilniaus pataisos namus. Savo prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad Pravieniškių PN-AK patiria daug patyčių, nes priklauso žemesnei kastai, nuolat patiria konfliktines situacijas, sulaukia grasinimų iš kitų nuteistųjų (b. l. 84–85). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Pravieniškių PN-AK (b. l. 83). Pravieniškių PN-AK direktorius 2017 m. gruodžio 29 raštu Nr. 7-2784 pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 81–82). 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas vėl pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, prašydamas pervežti jį į kitus pataisos namus todėl, kad jam gresia pavojus ir kyla noras nusižudyti (b. l. 89). Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 7-946 pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 88).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas, įtvirtina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymų dėl perkėlimo teikimo metu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.) 3 punkte nurodyti nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą (Aprašo 3.1 p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Aprašo 3.2 p.); tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu (Aprašo 3.3 p.); iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.4 p.); iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.5 p.); iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu (Aprašo 3.6 p.); nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams (Aprašo 3.7 p.); nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime (Aprašo 3.8 p.); nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų (Aprašo 3.9 p.); pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių (Aprašo 3.10 p.).

Minėtu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kurio metu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Pažymėtina, kad atliekant nuteistųjų perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 p.). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada (Aprašo 3.2.5 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl pataisos įstaigos veiksmų galėtų būti patenkinamas tik įrodžius, jog susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės davė pagrindą pataisos įstaigai parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

Pravieniškių PN-AK netenkino pareiškėjo prašymų dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ar į kitą sektorių dėl to, jog pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai nėra tie, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK bei konstatavo, jog nėra objektyvių aplinkybių tenkinti pareiškėjo prašymus. Taip pat nurodė, jog dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais ar iškylančių kitokių problemų, dėl įdarbinimo, pareiškėjui siūloma kreiptis į Socialinės reabilitacijos Kriminalinės žvalgybos skyrių, Psichologinės ir kitų tarnybų darbuotojus ar jų vadovus bei direktoriaus pavaduotoją, kuruojantį 1-ą sektorių. Nurodė, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui būtų daromas administracijos darbuotojų spaudimas ar grėstų reali grėsmė dėl kitų nuteistųjų elgesio, kadangi pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose. Rėmėsi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-320 „Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašu“, kurio 1.1. punktas nustato, kad į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ą sektorių skiriami – pilnamečiai vyrai, nuteisti pirmą kartą laisvės atėmimu už nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus dėl neatsargumo, bei anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

Nors pareiškėjas prašymuose akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK jam nesaugu, daromas spaudimas iš pareigūnų ir kitų nuteistųjų pusės, tačiau konkrečių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nedetalizavo. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje, byloje nėra. Be to, pažymėtina, jog Pravieniškių PN-AK administracinių aktų, kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai, pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (t. y. nesinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta apskundimo tvarka). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ar Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl to, jog jis yra žemesnės kastos, pareigūnai ir kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi, dėl ko jis žalojosi, taip pat negalėjo kreiptis į administraciją. Pareiškėjas skunde konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui dėl netinkamo pareigūnų elgesio, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 1.20 val. į pareiškėjo gyvenamąją patalpą atėjęs pareigūnas V. R. elgėsi netinkamai, pažemino pareiškėją kitų nuteistųjų akivaizdoje, pavadindamas „gaidžiu“. Spardė lovą, kurioje pareiškėją gulėjo, liepė nusimauti apatines kelnaites bei padaryti 5 pritūpimus, čiupinėjo pareiškėjo lytinį organą, o darydamas kratą suplėšė pareiškėjo džemperį bei grasino (b. l. 62). Atsakovo atstovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, į skundą atsakė 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 7-1913, kuriame konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas (b. l. 64–65). Tai, jog pareigūnas V. R. nesityčiojo iš pareiškėjo patvirtina į bylą pateikti įrodymai – Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto V. R. tarnybinis pranešimas Nr. 41-13312 (b. l. 67), Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto D. K. 2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 41-13311 (b. l. 68), Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko A. L. Pažyma (b. l. 16).

Taip pat pareiškėjas 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, teigdamas, kad pareigūnų elgesys tapo nevaldomas, asmenys yra perkeliami iš vienos kameros į kitą, prieš nuteistuosius naudojamos spec. priemonės, nuteistieji yra pravardžiuojami (b. l. 71). Tačiau 2018 m. sausio 5 d. prašyme Nr. 41-192 nurodė, jog pretenzijų niekam neturi bei prašė 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškimo nenagrinėti (b. l. 73). 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriui, kuriame pranešė apie netinkamą pareigūno E. B. elgesį (b. l. 75). Minėtas pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas 2018 m. balandžio 10 d. atsakymas Nr. 7-986, kuriame nurodyta, jog pareiškimo nagrinėjimo metu objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad pareigūnas E. B. pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, gauta nebuvo (b. l. 74). Ši aplinkybė grindžiama atsakovo atstovo į bylą pateiktais Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto E. B. 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 41-4292 (b. l. 76), Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto G. T. 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 41-4290 (b. l. 77), Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto V. G. 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 41-4289 (b. l. 78), Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto V. K. 2018 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 41-4245 (b. l. 79), Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. P. 2018 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 41-4246 (b. l. 80).

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog jie nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamo pareigūnų elgesio pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teiginį, jog jis neturėjo galimybės kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas teikė skundus Pravieniškių PN-AK, jo skundai buvo registruojami, nagrinėjami, pareiškėjui buvo teikiami motyvuoti atsakymai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti jokių Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio, negalėjimo teikti skundų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog būdamas kamerų tipo patalpose 8 mėnesius negalėjo apsikirpti.

2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl to, jog į kamerų tipo patalpas neatvyksta kirpėjas (b. l. 58). Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintą „Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarkos aprašą“ kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais. Kirpėjas sekmadieniais į kamerų tipo patalpas buvo atėjęs, tačiau pareiškėjas kirptis nepageidavo (b. l. 58, 60, 61). Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai jis buvo išreiškęs pageidavimą kirptis ir ši paslauga nebuvo suteikta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo nusikirpti laikytini deklaratyviais, nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia ir tuo, jog duše nebūdavo šilto vandens, vyko remonto darbai, todėl jis negalėjo nusiprausti kartą per savaitę, langai neatsidarė, buvo be rankenų, virdulys neveikė, lempa buvo be gaubto, todėl bandant uždengti ją paklode pareiškėją nukratė elektra.

Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. 77-1694 (b. l. 57) patvirtina, kad į kamerų tipo patalpų bendrą nuteistųjų dušinę karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, dušinės remonto darbai nebuvo atliekami. Pažymoje nurodoma, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę. Lempų apsauginiai gaubtai yra. Gavus informaciją apie netvarkingą inventorių jis nedelsiant yra tvarkomas (b. l. 57). Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, neatsidarančių langų, neveikiančio virdulio, lempos gaubto nebuvimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai negalėjo pasinaudoti dušu, kokiose konkrečiai kamerose neatsidarė langai, buvo neveikiantis virdulys bei lempa be gaubto. Be to, pareiškėjui pastebėjus kameroje netvarkingą inventorių (lempą be gaubto), jis apie tai turėjo informuoti pataisos įstaigos pareigus, o ne savarankiškai bandyti uždengti lempą paklode. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.