Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-8097-909/2026, pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio G. P. neveikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. sausio 29 d. teismui pateiktu skundu prašė priimti jį nagrinėti kaip skundą dėl antstolio G. P. neveikimo, įpareigoti antstolį išnagrinėti 2026 m. sausio 22 d. pateiktą pareiškėjo skundą ir priimti dėl to motyvuotą patvarkymą. Alternatyviai – išspręsti klausimą iš esmės ir įvertinti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymo Nr. S-25-19-14469 teisėtumą. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. antstolis G. P. priėmė nurodymą Nr. S-25-19-14469, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta pareiga sumokėti sumą, viršijančią vykdomajame dokumente nustatytą išieškojimo dydį. 2026 m. sausio 22 d. pareiškėjas pateikė antstoliui G. P. rašytinį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymo paduoti; panaikinti antstolio 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą Nr. S-25-19-14469 kaip neteisėtą; alternatyviai – panaikinti nurodymą toje dalyje, kuria viršijama vykdomajame dokumente nustatyta suma. Iki šios dienos antstolis skundo neišnagrinėjo, nepriėmė jokio patvarkymo ir neperdavė skundo su vykdomąja byla teismui. Tokiu būdu antstolis neįvykdė CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, todėl pareiškėjas įgijo teisę pateikti skundą tiesiogiai teismui pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį.

8. Skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2YT-8437-1090/2026, kurioje pareiškėjas skundžia antstolio G. P. veiksmus – antstolio G. P. 2026 m. sausio 29 d. patvarkymą Nr. S-26-19-1700 pagal pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. pateiktą skundą, skundžiama nutartimi nusprendė, kad šiuo atveju neliko ginčo dalyko, todėl apelianto skundą dėl antstolio neveikimo atsisakė priimti.

9. Apeliantas atskirajame skundo nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino ginčą dėl antstolio neveikimo su vėliau antstolio priimto patvarkymo (ne)teisėtumu ir taip iš esmės pakeitė pareikšto reikalavimo turinį. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad neliko ginčo dalyko, yra teisiškai ydinga. Tokiu sprendimu faktiškai užkertamas kelias teismo kontrolei dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Civilinė byla Nr. e2YT-8437-1090/2026 yra susijusi su patvarkymo turinio teisėtumu, o ši byla yra dėl antstolio neveikimo.

10. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-8437-1090/2026, atsisakė priimti pareiškėjo A. D. 2026 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Iš šios nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas skundė antstolio G. P. 2026 m. sausio 29 d. patvarkymą Nr. S-26-19-1700, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. skundas.

12. Taigi, skundžiamos 2026 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo metu antstolis jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. skundą.

13. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, tai yra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

15. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (skundą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

16. Įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo turinį, matyti, kad pareiškėjas siekia, jog antstolis G. P. išnagrinėtų pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. pateiktą skundą ir priimtų motyvuotą patvarkymą. Kaip minėta, antstolis pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. skundą išnagrinėjo 2026 m. sausio 29 d ir dėl jo priėmė patvarkymą Nr. S-26-19-1700. Tai reiškia, kad šioje byloje teismo priimtas procesinis sprendimas pareiškėjui nebesukurs jokių materialiųjų teisių ir pareigų, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebeliko ginčo dalyko. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo toliau nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. sausio 22 d. skundą.

17. Apelianto argumentai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantas turi teisę paduoti skundą dėl antstolio 2026 m. sausio 29 d. patvarkymo Nr. S-26-19-1700 bei skunde išdėstyti argumentus dėl antstolio delsimo išnagrinėti jo 2026 m. sausio 22 d. skundą. Jeigu pareiškėjas mano, kad dėl antstolio neveikimo patyrė žalos, jam neužkertamas kelias ginti savo pažeistas teises atskiroje byloje.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui esmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.