Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui J. L., jo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” oro kondicionierių montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2013 m. gruodžio 21 d., medžiotojų klubo „Gynia“ plotuose, esančiuose Karaliūnų k., Vandžiogalos sen., Kauno r., būdamas neblaivus, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje, ne mažiau kaip du kartus trenkė kumščiu į veidą J. L., grasino fiziškai susidoroti, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš esmės pripažino ir parodė, kad tą dieną medžioklėje ėjo kaip varovas. Grįžo, atsisėdo prie stalo. L. sakė jo sūnui ,,padarysiu taip, kad tavo tėvas nemedžiotų“. Kai ginčijosi, L. pasakė, kad Lukas ne jo sūnus. Tada nesusilaikęs jis Leckui sudavė į smakrą. L. taip jį išprovokavo. Liudytojai buvo įvykio vietoje. R. jį buvo peršovęs, kai sumaišė su šernu. Ikiteisminis tyrimas tarp jo ir R. nebaigtas. Procesas vyksta apygardos teisme ikiteisminėje stadijoje. Iki konflikto buvo išgėręs 4 - 5 taureles konjako. Sudavė gal 2 kartus, nugriuvusiam L. nesudavė. Konfliktas įvyko mažame kambarėlyje.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas J. L. nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstamas, 2013 m. gruodžio 21 dieną buvo surengta medžioklė, kurioje dalyvavo 15 narių. Paskui vyko žvėrelių pagerbimas. Jo metu važiavo į lupyklą, kur vyksta sumedžiotų žvėrių apdorojimas. Važiavo B. sūnus L., B., jis ir B.. Nulupo žvėris ir atsivežė atgal. Reikėjo kiekvienam svečiui įdėti porciją žvėrienos, buvo kapojama mėsa. Bedirbant B. įėjo ir pradėjo kabinėtis, ko pasėkoje įvyko apsižodžiavimas. Jis B. pasakė, ko prie savo sūnaus kabinėjasi. B. pasakė, kad tai ne jo sūnus. Tada jis B. pavadino debilu. Pasilenkė ir keldamasis netikėtai iš B. gavo smūgį. Ten dar buvo J. S., D., J.. B. šaukė, kad „pakas, būsiu lavonas“, buvo pašėlęs. Tai girdėjo visi kiti būrelio svečiai. B. buvo neblaivus. Jam B. sudavė į paakį, paskui dar į smakrą ir jis nukrito tarp kaladžių kur kapojama mėsa. Anksčiau buvo neblogi santykiai su B., tačiau jis buvo savanaudis, jam net į automobilį alaus pripylė, visaip išsidirbinėjo iš jo. Kai jis atitolo nuo B., pradėjo tokie dalykai dėtis. Viskas vyko kambaryje kur buvo skerdiena. Jis buvo viduryje kambario, prie kaladžių, skirtų mėsai kapoti. B. atėjo iš kambario, kur buvo furšetas. Tai galėjo būti apie 17 valanda. B. pradėjo kabinėtis. Pasakė, kad „jis man ne sūnus“, jis pasakė: „ tu debilas”“ ir B. jam trenkė. Taip jis pasakė dėl Luko, kuris buvo teisiamas tuo metu. Taip pasakė, nes B. norėjo atsisakyti savo sūnaus.

Iš liudytojo J. S. parodymų matyti, kad vykstant kviestinei šventinei medžioklei, parvežus sumedžiotus žvėris adresu Karaliūnų g. 6, Vandžiogala, bedalinant žvėrieną svečiams įsiplieskė ginčas, B. susiginčijo su L.. L. lenkėsi paimti mėsos gabaliuką ir po suduotų smūgių krito. Jis sulaikė B., nes puolė L. kaip įniršęs žvėris. Iš L. B. šaipėsi, kad mėsą numetė. Skerdykla, kur tvarko skerdieną, yra apie 20 kvadratų. B. rėkė, kad „pakas, tu lavonas“. Jis stovėjo metro - pusantro metro atstumu. B. tą dieną puldinėjo savo sūnų L.. L. užgynė, L. su B. abu apsižodžiavo. B. rėkė, kad „tu lavonas“, kai jau buvo sudavęs. Jie juos tramdė. Įvykio metu šalia buvo Š. D., kaltinamojo sūnus L. B., L. R., L. J., Raimundas vienas iš svečių, ,,Sausynės“ būrelio pirmininkas, kurio vardo neprisimena, J. L. ir jis. Tuo metu jis buvo blaivas. Jis stovėjo tarpduryje tarp mėsos dalinimo ir tos salės, kur vyrai šventė. B. smurtas būrelyje pastoviai kartodavosi. B. norėjo būti ,,vierchas“, kitus agituodavo, kad pats turėtų užnugarį.

Iš liudytojo L. R. parodymų matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai normalūs, sveikinasi. Žino, kad gruodžio mėnesio gale buvo organizuojama medžioklė, kur buvo pakviesti būrelių pirmininkai. Buvo parodomoji medžioklė. Buvo sumedžioti keturi šernai. Incidentas kilo vėlesniame etape, kai dalinama šernų mėsa. Konfliktas įvyko Karaliūnų k. Vandžiogalos seniūnijoje, namo numerio nežino. Ten yra jų klubo buveinė. Kadangi ta teritorija neatitinka žvėrių dorojimo sąlygų, kai buvo sumedžioti šernai, jie juos nuvežė į lupyklą ir paskui atvežė į buveinę. L., J., D. ir jis šernus dorojo lupykloje. Kai atvežė skerdieną į Karaliūnų km., ją sunešė ten, kur mėsa kapojama gabalais. Kiti medžiotojai sėdėjo prie stalo. Kai įvyko incidentas, jis buvo dorojimo patalpoje. Žvėrieną dalinant, pasigirdo B. grasinimai. B. sakė: „užkasiu, pakasiu, lavonas tu“. B. buvo įsiaudrinęs, smurtavo. Jis priėjo prie B., kai kiti jau jį laikė. B. vėl puolė ant L., sakė, kad „aš tave sutvarkysiu“ ir t. t. B. jis atstūmė, pasakė ramintis. Paskui jie B. nustūmė nuo L. ir konfliktas užsibaigė. Kad B. smūgius suduotų, jis nematė. Jis tik girdėjo grasinimus. Kai dalino mėsą, L. buvo toje pačioje patalpoje. Jis to smūgio nematė, nes buvo nusisukęs, dėjo mėsą. Tuo metu jis galvojo, kad B. tik grasina. Kai viskas aprimo, pamatė stovintį pabalusį L.. L. prie plytelių sienos šaldė sužalotą galvos vietą. Suprato, kad L. sužalotas. Iš B. smurto proveržiai buvo pasikartojantys. Buvo ir prieš kitus medžiotojus. B. visada stengiasi santykius spręsti kumščio pagalba. Konfliktai kyla todėl, kad B. nesitvardo. Smurtu B. nori įtvirtinti savo statusą klube.

Iš liudytojo Š. D. parodymų matyti, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį puikiai pažįsta. Įvykis buvo 2013-12-22 medžioklėje, po kurio vyko pobūvis. Jis tuo metu apdorojo žvėrį. Viskas vyko Vandžiogalos miestelyje. Jis ėjo paprašyti, kas galėtų jam padėti doroti žvėrį ir pastebėjo, kad J. L. kabinėjasi prie B. jam nepriimtinais žodžiais. Kaltinamasis sakė, kad jo sūnus nėra jo sūnus. Jis matė trumpą momentą, po tų žodžių buvo susistumdymas ir jis išėjo į kitą patalpą, praėjo pro šoną į dorojimo vietą. Kaltinamasis ir nukentėjęs buvo išgėrę, vienas kitam už skverno ėmė ir susistumdė, muštynių jis nematė, smūgių nematė. Įvykio jis matė apie minutę laiko. Koks buvo pokalbis, jis neįsigilino, buvo daug žmonių, visi kalbėjo. Kas juos išskyrė nematė. Konfliktas baigėsi taikiai, jis išvažiavo. Patalpos yra trys: dorojimo salė, kambariukas ir pobūvio salė. Iš dorojimo salės jis atėjo į kambariuką ir užtruko minutę. Konfliktas buvo papildomame kambaryje. Gali būti dar kas buvo tame kambaryje. Jis nebuvo užėjęs į tą kambariuką, kuriame vyko konfliktas. Galvojo, kad jie išsiaiškins geruoju. Jis buvo tik šalia. Žino, kad šalia jų buvo A. B. sūnus L. B.. Dorojimo kambaryje buvo dar asmenų, kurių jis nepažįsta. Iš viso buvo gal 20 žmonių. Buvo triukšmas, visi šnekėjo. Lukas liko kambaryje, konfliktas buvo pradžioje, o ką vėliau L. ten veikė, nežino. L. sakė „ne tavo sūnus“. B. turi tris sūnus, tuo metu su jais buvo vienas B. sūnus L.. Kokia buvo to sakinio mintis, jis nežino, viso jų pokalbio jis neklausė.

Iš liudytojo L. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Tą dieną buvo medžioklė, po kurios vyko šventė, visi vaišinosi. Prieš tai jo tėtis buvo susipykęs su nukentėjusiuoju, bet dėl ko nežino. Priėjo J. L. ir pradėjo kažką šnekėti, neatsimena apie ką, bet išėjo kalba, kad J. pasakė, kad jis ne savo tėčio sūnus. Jo tėtis susinervino. Jis po to išėjo, o kai grįžo, suprato, kad J. buvo suduota. Joną laikė ir Jonas negražiais žodžiais kreipėsi į tėtį. Jis laikė tėtį, nes tėtis buvo supykęs. Nematė kas Jonui sudavė, bet suprato, kad tėtis sudavė J.. J. laikė kiti medžiotojai, bet neatsimena kas, o tėtį jis vienas laikė. Gal prieš tai tėtį kas kitas laikė. Viskas vyko skerdykloje. Sudavė skerdykloje ir ten buvo pasakyti šie žodžiai, kuriuos jis girdėjo kelis kartus. Jie kaip ir buvo susitaikę, apsikabino, bet vėl įvyko konfliktas. Skerdieną doroti padėjo jis. Ten pagrinde dalyvavo Šarūnas, tėvas gal ir nepadėjo, kaip ir Jonas, kiek pamena. Kad esu ne tėčio sūnus, pasakė kelis kartus vieno pokalbio metu. Viso konflikto nematė. Nematė kaip sudavė. Prieš tai tik matė kaip kalbėjo. Jis buvo kai vyko pokalbis, negali tiksliai išsakyti tų žodžių, kurie buvo išsakyti. Jo tėvas geras, geranoriškas, bet viskam yra ribos, visi supyksta ir pratrūksta. Smūgio jis nematė, bet pas Joną prie akies buvo paraudę ir jis sprendė iš situacijos, kad smūgis buvo. Konfliktuodamas L, kaltino jo tėvą, kad tėvas neteisingai elgiasi jo atžvilgiu.

Iš liudytojo S. B. parodymų matyti, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusį, konfliktas tarp jų įvyko Vandžiogaloje, ,,Gynia“ medžiotojų klube. Konfliktas prasidėjo dar prieš visą tą įvykį. L. prie B. dėl B. sūnaus pradėjo kabinėtis. L. pasakė B. sūnui „padarysiu taip, kad tavo tėvas nemedžios“. Jis būdamas patalpose girdėjo, kaip L. pasakė, kad „L. ne tavo sūnus“. Juos greitai išskyrė. Paties konflikto, kas kam sudavė, jis nematė. Viskas vyko labai trumpai. Matė po visko jau. Kas kam davė, nematė. Pats nuo B. nebuvo nukentėjęs. Klausimas dėl B. elgesio buvo svarstomas ir visuotiniame susirinkime. Jo santykiai su B. normalūs, santykiai netapo blogesni. Įvykio metu B. nesakė, kad L. ne jo (B.) sūnus.

2013-12-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3018/13(02) patvirtina, kad J. L. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas pasmakrėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 8 – 9).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę iš esmės pripažino, pripažino, kad sudavė J. L., tačiau nurodė, kad buvo susijaudinęs, jautėsi įžeistas dėl J. L. išsakytų žodžių dėl sūnaus. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kaltinamasis buvo didžiai įžeistas ir susijaudinęs dėl nukentėjusiojo žodžių ir tuo metu negalėjo suvaldyti savo veiksmų, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Nukentėjęs J. L. neneigia, kad žodinio konflikto metu buvo minima, kad L. yra ne B. sūnus, tačiau teigia, kad šiuos žodžius išsakė ne jis, bet pats A. B. ir dėl to jis A. B. pavadino „debilu“, po ko A. B. jam sudavė. Liudytojas Š. D. tvirtino, kad A. B. konflikto metu sakė, jog jo sūnus nėra jo sūnus, o liudytojas S. B. parodė, kad žodžius „L. ne tavo sūnus“ pasakė J. L.. Liudytojas L. B. parodė, kad J. L. sakė, jog jis nėra savo tėvo sūnus, tačiau taip pat paminėjo, kad konfliktuodamas J. L. kaltino jo tėvą, kad tėvas neteisingai elgiasi jo (L. B.) atžvilgiu. Liudytojas J. S. patvirtino, kad A. B. tą dieną puldinėjo savo sūnų L., o J. L. jį gynė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl jų ankstesnių priešiškų tarpusavio santykių bei jų vienas kitam išsakytų žodžių dėl A. B. elgesio su sūnumi L. B., bet ne dėl J. L. siekimo tyčia įžeisti A. B., abejojant jo biologine tėvyste. BK 59 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog baudžiamąją atsakomybę gali pašalinti psichinė ar fizinė prievarta, tačiau ištyrus įvykio aplinkybes nenustatyta, jog prieš kaltinamąjį būtų buvusi pavartota kokia nors psichinė ar fizinė prievarta, dėl kurios jis sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Kad J. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir objektyvus įrodymas, tai yra 2013 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada.

Ištirtų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad A. B. padarė J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas J. L. pareiškė 1000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta nusikalstamais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis A. B. J. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant įstatymo sankcijose nustatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo J. L. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo J. L. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo J. L. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) J. L. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.