Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ‑ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

‑ pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ‒ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

‑ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ‒ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis (6 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė ‒ laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. (viena para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 21 d. Kardomoji priemonė ‒ suėmimas palikta V. S. nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo E. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo naudai priteisti 600 eurų turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. S., A. K., S. K., A. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į aptvertoje teritorijoje stovėjusį automobilį, pagrobė svetimą turtą ir šaunamąjį ginklą su jame buvusiais šaudmenimis, o būtent: jis, 2021 m. gegužės 2 d., 24.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusiojo E. T. aptvertą gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenis neskelbtini), Vilniuje, per dešinės pusės galines dureles įsibrovė į kieme stovėjusį E. T. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė E. T. priklausantį turtą: 30 eurų vertės juodos spalvos „Armani“ rankinę, kurios viduje buvo 40 eurų vertės rudos spalvos piniginė su E. T. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 320 eurų grynųjų pinigų, 25 eurų vertės išorinio maitinimo bloką „Powerbank“, 5 eurų vertės, rudos spalvos odinį dėklą su viduje esančiais dokumentais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimu Nr. (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės peilį „Walter“, 30 eurų vertės atlenkiamą peilį, bei 453 eurų bendros vertės C kategorijos šaunamąjį ginklą ‑ pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą IZH 79-8 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais su trimis 8 mm garsiniais šoviniais, t. y. pagrobė E. T. 953 eurų vertės turtą.

2. Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, gabeno, laikė ir realizavo šaunamąjį ginklą, o būtent: jis, nuo 2021 m. gegužės 2 d., apie 24.00 val., neturėdamas leidimo, laikydamas prie savęs iš E. T. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pagrobtą C kategorijos šaunamąjį ginklą ‑ pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą IZH 79-8 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, su trimis 8 mm garsiniais šoviniais atgabeno į apleistą namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur, 2021 m. gegužės 3 d., apie 4.25 val., šaunamąjį ginklą realizavo perduodamas V. S., kuris minėtą šaunamąjį ginklą laikė paslėpęs tame pačiame name, o vėliau, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, V. S. minėtą šaunamąjį ginklą realizavo, perduodamas A. K., po ko 2021 m. gegužės mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, A. K. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), minėtą šaunamąjį ginklą, realizavo už 80 eurų parduodamas S. K., po ko S. K., laikydamas prie savęs nupirktą šaunamąjį ginklą, autobusu nugabeno į Fabijoniškių mikrorajoną, kur realizavo už 100 eurų, parduodamas A. Š..

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Apeliantas teigia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai prisipažino, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Pasak apelianto, iš penkių byloje esančių bendrininkų jis buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi apeliaciniame skunde nenurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendžio dalis dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veiksmų teisinio kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde nėra ginčijama, teismo posėdžio metu su tuo sietinų argumentų neišsakyta. Bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė teisingai ir V. S. teisėtai bei pagrįstai pripažino kaltu dėl to, kad jis pagrobė svetimą turtą ir šaunamąjį ginklą bei neturėdamas leidimo, gabeno, laikė ir realizavo šaunamąjį ginklą (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 254 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai abejonių nekilo.

6. Apeliaciniame skunde keliamas pernelyg griežtos paskirtos bausmės ir jos netinkamo individualizavimo klausimas.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė artimą vidurkiui 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 254 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. S. paskyrė taip pat artimą vidurkiui 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė taipogi artimą vidurkiui 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės, paskirtos pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė ‒ 3 metų laisvės atėmimas. Prie šios bausmės pridėta dalis (6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Ši paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė ‒ 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. S. už kiekvieną inkriminuotą veiką bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 254 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir BK 253 straipsnio 1 dalis). Visos trys nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Apygardos teismas pripažino nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad veikas V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į V. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis, o būtent, kad jis praeityje teistas 9 kartus, teistumai neišnykę. Ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat buvo susijusios su svetimo turto pagrobimu, taipogi jis buvo anksčiau teistas ir už nusikaltimus, susijusius su seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Šiuo nuosprendžiu inkriminuojamus nusikaltimus padarė jam esant lygtinai atleistam nuo bausmės, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Kaip matyti iš jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, iš pradžių V. S. buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kuri, nevykdžius tam tikrų paskirtų teismo įpareigojimų, buvo pakeista į areštą. Po to su kiekvienu teistumu V. S. buvo skiriamos vis griežtesnės bausmės (areštas, laisvės atėmimas, iš pradžių jos vykdymą atidedant, o vėliau ir realus laisvės atėmimas), tačiau V. S. atlikęs bausmes, neužilgo vėl nusikalsdavo. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su pasikartojančiu nusikalstamu nuteistojo elgesiu, priešingai, nei teigia apeliantas, nerodo jo pastangų gyventi nepažeidžiant įstatymų, ankstesnės teismų taikytos švelnesnės bausmių rūšys nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apygardos teismas taip pat įvertino, jog V. S. baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis. Šią nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu vyko kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Šios aplinkybės taip pat įvertintos individualizuojant nuteistajam skirtinas bausmes, kurių dydis parinktas artimas sankcijose vidurkiui.

11. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš penkių byloje esančių bendrininkų jis buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme. Iš apeliacinio skundo turinio bei nuteistojo ir jo gynėjo pasisakymų teisme, matyti, kad ir apeliantui turi būti paskirta švelnesnė bausmė. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kai kuriems nuteistiesiems šioje byloje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo taikytos švelnesnės nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, įtakos nustatant V. S. bausmės rūšį ir dydį neturi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Šiuo atveju skiriant bausmes visiems nuteistiesiems, bausmės buvo individualizuotos įvertinant kiekvieną asmenį atskirai. Visiems nuteistiesiems skiriant bausmes, buvo pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirtos galutinės bausmės paskirtoji bausmės sumažintos vienu trečdaliu, nes buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau skiriama kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis buvo vertinami asmenį charakterizuojančių duomenų visumoje ir bausmės kiekvienam buvo individualizuotos. Pažymėtina, kad nuteistiesiems V. S. ir A. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo paskirta tokia pat bausmė kaip ir apeliantui M. S. (1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas), atsižvelgiant į tai, kad jie, kaip ir apeliantas, buvo praeityje daugybę kartų teisti, dėl ko pripažinti recidyvistais (be to A. K. ginčijamu nuosprendžiu buvo nuteistas dar ir už dvi nuskalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu). Tuo tarpu nuteistiesiems S. K. ir A. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirtos piniginės baudos, atsižvelgiant į tai, kad abu buvo neteisti (S. K. inkriminuojamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs). Tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens. Todėl tai, kad nuteistiesiems S. K. ir A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei V. S. savaime neduoda pagrindo daryti išvados, jog tokios bausmės turėjo būti taikytos ir apeliantui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimus teismas nagrinėjo itin išsamiai, pasisakydamas dėl visų šiuo aspektu reikšmingų aplinkybių individualiai dėl kiekvieno nuteistojo, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas bausmių skyrimą V. S., pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtų baudžiamojo įstatymų reikalavimų nepažeidė.

12. Visi šie motyvai duoda pagrindą išvadai, kad V. S. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą paskirtos teisingos bausmės, kurios yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jų mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 204,17,33 Eur už V. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. S. atmestinas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021 ir kt.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.