- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- e2-8915-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09493-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos bendrabutis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant vertėjai S. A., ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atstovei teisininkei S. B., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, įgaliotam asmeniui E. K., trečiajam asmeniui S. Š., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo S. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, prašydama priteisti iš atsakovės 355,64 Eur įsiskolinimą, už suteiktas administravimo, komunalines ir kt. paslaugas, susidariusį po L. O. mirties, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir už ieškinį pateiktą 2014-12-16 dėl skolos priteisimo iš L. O., kuris buvo paliktas nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. O.. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui, už ieškovės teikiamas paslaugas nesumokėti laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. gegužės 31 d. Buto savininkė L. O. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016-09-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė paveldėjimo teisės pagrindu įgijo butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo (duomenys neskelbtini). Valstybė priėmusi mirusiojo palikimą, įsipareigoja priimti ir vykdyti paties palikėjo prievoles, bei po palikėjo mirties atsiradusias prievoles, šiuo atveju atsakovė, kaip nauja palikėjos turto savininkė, turi pareigą sumokėti įsiskolinimą susidariusį po L. O. mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl ieškovės kaltės, kadangi UAB „Klaipėdos bendrabutis“ tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko laiku nebuvo išsiaiškinta kodėl L. O. nebemoka mokesčių ir jos mirties fakto. Tai, kad ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei puse metų nuo palikimo atsiradimo, rodo, jog ieškovė nebuvo rūpestinga. Atkreipė dėmesį, jog imtis konkrečių veiksmų ieškovė ėmėsi tik 2014-12-16, kai su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti susidariusį įsiskolinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-07 nutartimi informavo ieškovę apie skolininkės L. O. mirties faktą, tačiau nepaisant teismo pateiktos informacijos apie L. O. mirtį, ieškovė toliau nesiėmė jokių veiksmų ir ieškinį teisme pareiškė praėjus dar 6 mėn. nuo informacijos apie L. O. mirtį sužinojimo, tuo pažeisdama reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovės manymu, ieškovė pažeidė ir Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą ir, žinodama apie didėjančias skolas už administravimo išlaidas, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. O apie jas sužinojusi, operatyviai neinformavo atsakovės ar kitų institucijų. Pažymėjo, jog ieškovės byloje pateikta pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės skolą, byloje ieškovė turėjo pateikti sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, o ne pažymą. Ieškinio suma neįrodyta buhalterinės apskaitos dokumentais, o ieškovės byloje pateikta įsiskolinimų suvestinė negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone.
Prašo netenkinti ieškovės prašymo priteisti už ieškinį pateiktą 2014-12-16 dėl skolos priteisimo iš L. O., kuris buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovė patyrė kitoje byloje.
Ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atstovė S. B. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovas E. K. posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiasis asmuo S. Š. bei jo atstovė advokatė Marina Saveljeva prašė priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-615 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. O.. Trečiasis asmuo S. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su L. O., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. S. Š. po sutuoktinės mirties palikimo nepriėmė. 2016-09-22 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė paveldėjimo teisės pagrindu įgijo butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Atsakovės argumentai, jog pati ieškovė yra kalta dėl skolos susidarymo, nes pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, ilgą laiką neinformavo atsakovės apie buvusios buto savininkės mirtį, atmestini kaip nepagrįsti.
Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Šalių bendradarbiavimo principas reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra, ir ar viena šalis iš šio sandorio negavo nepagrįstos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-09 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-3/2006; 2014-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2014). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, Civilinio kodekso 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).
Teismas iš dalies sutinka su atsakove, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė priemonių didėjančioms skoloms sustabdyti, tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, be ieškinio senaties, kada kreditorius turi pradėti ginti savo pažeistas teises.
Pažymėtina, kad ieškovė, kaip specifinis subjektas, teikia paslaugas labai dideliam vartotojų skaičiui, todėl objektyviai neįmanoma preciziškai kontroliuoti jų kaitos, taip pat mirties atvejų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. O. ir anksčiau nevykdė savo prievolės mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčo buto savininkė sistemingai nemokėjo mokesčių, dėl ko ieškovės naudai buvo priimti procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-12300-676/2013, Nr. 2-6705-618/2014, Nr. 2-1854-323/2013, 2-6480-255/2012, priteisiant skolas iš L. O.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, jog tai, kad ir toliau nebuvo mokami mokesčiai, augo skolos, negalėjo sukelti ieškovei išskirtinio susirūpinimo.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Todėl ieškovės aktyvių veiksmų nebuvimas negali būti vertinamas kaip esminis kreditorės pareigų pažeidimas.
Atsakovė teigia, kad ieškovės byloje pateikta pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės skolą, byloje ieškovė turėjo pateikti sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, o ne pažymą. Šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovė pateikė sąskaitas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 ir 6.59 straipsniai). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės 31 d. už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 355,64 Eur įsiskolinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į tai, kad pareiga atsakyti už palikėjo skolas atsiranda nuo palikėjo mirties dienos, byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas, iš atsakovės priteistina 355,64 Eur skolos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio padavimą sumokėjo 96,00 Eur žyminio mokesčio, patikslinus ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 15,00 Eur, todėl prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį, o likusią nepanaudotą žyminio mokesčio dalį grąžinti. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 84,70 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas, taip pat prašo priteisti 38,55 Eur išlaidų, patirtų 2014 m. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl skolos iš L. O. priteisimo. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas) ir 84,70 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad 38,55 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos 2014-12-16 pateikus ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės L. O., t.y. visai kitoje civilinėje byloje ir kitam atsakovui, jos nepripažintinos ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje civilinėje byloje ir iš atsakovės nepriteisiamos.
Trečiojo asmens S. Š. atstovė advokatė Marina Saveljeva pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog išlaidos sudaro 104,22 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo minėtoje normoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra Lietuvos Respublika, o Valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat yra teikiama iš valstybės biudžeto lėšų, nors ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus ieškovei grąžintina 81,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, 355,64 Eur skolą ir 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 81,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-07-16, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini) permoką.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.