Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2062-374/2011 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje: Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. K. 2011 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-10-11 sprendimu priteistą išlaikymą po 130 Lt sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidinant jį iki 500 Lt. Nurodė, kad sūnui augant pasikeitė ir jo poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Ginčas byloje kilęs dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Išlaikymo dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t.y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tokio dydžio išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Kita vertus, nurodytas orientacinis minimalus išlaikymo dydis nereiškia, kad iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaiko išlaikymui visais atvejais priteistina pusė nurodyto dydžio. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-10-11 sprendimu iš atsakovo I. K. buvo priteistas 130 Lt kasmėnesinis išlaikymas sūnui E. K., kurį, pasikeitus vaiko poreikiams, ieškovė V. K. prašė pakeisti padidinant iki 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 130 Lt išlaikymo suma yra per maža užtikrinti 9-mečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turėjo būti pakeistas.

Apeliantė nurodė, kad atsakovas slepia savo pajamas, pastoviai dirba – tai patvirtina banko sąskaitų išrašai, vaiko išlaikymui I. K. perveda pinigus, byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovo dukros neturi savo pajamų, vaikui ji perka reikalingus žaislus, neišlaidauja, vaikui mėnesiui reikia 1423 Lt, atsakovas vengia įsidarbinti, apeliantė nesutinka, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti tik minimaliai.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011-11-11 banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2011-11-11 I. K. V. K. pervedė 500 Lt (b. l. 149). Apeliantė teismui pateikė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-11-24 raštą, kuriame yra nurodyta, kad devynerių metų vaikas turi būti aprūpintas žaislais ir jam turi būti užtikrinta suaugusiųjų priežiūra (b. l. 150). Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui 2011-11-11 Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad I. K. įspėtas, kad pradėjus veiklą įgytų verslo liudijimą arba įregistruotų ind. veiklą nustatyta tvarka (b. l. 161-163). Apeliacinės instancijos teismas nutarė prijungti šalių pateiktus papildomus įrodymus prie bylos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna našlių ir našlaičių pensiją, šalpos pensiją neįgaliajam (b. l. 4-6), atsakovas nuo 2010-04-21 įregistruotas darbo biržoje, 2011-04-14 atsakovas atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastim (b. l. 33), atsakovas gyventojo turto deklaracijoje nurodė, kad turi butą ir automobilį (b. l. 35, 81-82), atsakovas turi sutuoktinę ir dvi pilnametes dukras (b. l. 36-39), abi atsakovo dukros mokosi (b.l. 41-42), atsakovo sutuoktinė dirba ir gauna pajamas (b.l. 72-73), nepilnametis E. K. dažnai serga ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, gydosi pas psichiatrą (b. l. 84), progimnazija ir pradinė mokykla teismui pranešė, kad atsakovas sūnumi nesirūpina (b. l. 112-113). Byloje nėra duomenų apie turimą ieškovės turtą, 2011-09-19 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sau ji skiria 1000 Lt mėnesiui, jos brolis jai duoda 500 Lt mėnesiui, prie namų žemės neturi, išnuomoja senelio žemę, gauna 450 Lt metams (b. l. 116). Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad pas jį aukštas kraujo spaudimas, negali įsidarbinti, ieško darbo, su vaiku bendrauti jam trukdo jo šeima (b. l. 116-117).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, įvertinęs turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė 250 Lt vaiko išlaikymo sumą. Tai darydamas pirmosios instancijos teismas nei įstatymų reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių turtinės padėtys panašios, tiek ieškovas tiek atsakovė oficialiai nedirba, ieškovė gyvena iš pašalpų, atsakovas registruotas darbo biržoje. Nors byloje yra įrodyta, kad nepilnametis E. K. dažnai serga, tačiau duomenų apie tai, kad jis dėl to turi specialių poreikių, nėra. Atsakovas turi sutuoktinę, jo dvi pilnametės dukros mokosi. Byloje nėra duomenų apie tai ar atsakovas turi pajamas, kurias slepia. Banko mokėjimo išrašai patvirtina, kad atsakovas perveda pinigus vaiko išlaikymui. Tai, kad atsakovas skiria lėšas vaiko išlaikymui neįrodo, kad jis slepia savo pajamas. Nors ieškovė nurodė, kad nepilnamečio E. K. išlaikymui reikalinga po 1423 Lt kas mėnesį, tačiau dėl sunkios ekonominės ir šalių turtinės padėties, tokio išlaikymo teikti nėra pajėgi nei viena šalis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas nepajėgus mokėti po 500 Lt išlaikymą, šalių sūnus specialių poreikių neturi, darytina išvada, kad ieškovas galėtų skirti sūnaus E. K. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.