Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 3220,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK 2020-06-19 raštu informavo ieškovę, kad atsakovas L. J. galimai prisidėjo prie gaisro kilimo ir galimai yra įvykio kaltininkas.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis bei Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) atsakovas savo veiksmais sukėlė gaisrą, t.y. elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovo veiksmų bute, esančiame adresu Marijampolės g. 8-3, Kazlų Rūdos m., kilusio gaisro atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo neteisėto elgesio rezultatas.

Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 127,04 Eur (3220,00 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 288 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-08-20) iki ieškinio pareiškimo teismui.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 3 220,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK 2020-06-19 raštu informavo ieškovę, kad atsakovas L. J. galimai prisidėjo prie gaisro kilimo ir galimai yra įvykio kaltininkas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą Atsakovas nurodė, kad 2020-06-14 apie pietus jis su K. S. nuėjo pas jos pažįstamus R. R. ir K. G.. Jie buvo R. R. namuose, kuris yra socialinis būstas. Butas yra antrame aukšte dviejų aukštų name. Jie keturiese pas R. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas iš R. R. namų išėjo apie 23 val. Atsakovą iš R. R. namų išlydėjo R. R.. Atsakovas sugrįžo į draugės K. S. namus, kurie buvo už 300 metrų. R. R. ir jo draugė bei K. S. dar liko. K. S. parėjo vėliau, tačiau kada ji grįžo, tiksliai pasakyti negali. Grįžusi K. S. pasakė, kad pas R. R. kvietė gaisrinę, kadangi užsidegė jo butas. Po K. S. grįžimo, po kažkiek laiko, į K. S. butą atėjo R. R. ir pareigūnai. R. R. atvežė K. S. rankinuką, kuris buvo likęs pas jį. Atsakovas pas R. R. bute atsigulęs nebuvo. Jam būnat pas R. R. bute, jiems būnant visiems kartu, rūkiau Atsakovas, R. R. ir jo draugė K. G.. Kodėl R. R. bute kilo gaisras Atsakovui nėra žinoma. Jis R. R. bute gaisro nesukėlė.

Kiek jam žinoma, tokius parodymus policijoje davė ir jo draugė K. S.. Taip pat Atsakovui yra žinoma, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutraukytas. Atsakovas nebuvo pripažintas kaltu dėl R. R. bute kilusio gaisro.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu (LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis)

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1- 168 redakcija), (aktuali redakcija nuo 2016-05-01) 8 punkte numatyta, kad gaisro aptikimo ir signalizavimo (toliau vadinama - GAS) sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis šių Taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą.

2020-06-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad priešgaisrine signalizacija bute nesuveikė, tačiau nesiaiškinta ar ji buvo veikianti. Jeigu būtų suveikusi priešgaisrinė signalizacija, tai tokios pasekmės nebūtų buvę. Taip pat nesuprantama ką veikė pats namų savininkais, kai įvyko gaisras. Atsakovo manymu, dėl gaisro išplitimo ir dėl tokių padarinių atsiradimo yra kaltas ir pats R. R..

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 3 220,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

Atsakovas nesutinka su R. R. nurodytu žalos dydžiu. Nesutinka, kad sudegė televizorius, nes kiek atsimena, jo tame kambaryje, kur įvyko gaisras, nebuvo. Nesutinka, kad jo asmeninių daiktų: drabužių, indų, patalynės komplektų, užuolaidų, staltiesių, užtiesalų vertė yra 2150,- Eur, Jis draudimui nepateikė asmeninių daiktų įsigijimą ir turėjimą patvirtinančių dokumentų.

Atsakovas L. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jis gaisro nematė, kadangi buvo išėjęs namo, bute buvo likusi tik jo draugė K. S.. R. R. palydėjo jį namo ir jis daugiau nieko nematė kas toliau vyko tame bute. Apie butą nieko nežino, nes ten lankėsi pirmą kartą. Kai namo grįžo draugė Kristina ji pasakė tik tiek, kad bute kilo gaisras ir buvo atvykusios gaisrinės. Jis nežino tiksliai ar K. S. matė gaisrą. Viską ką pasakė policijoje viskas buvo teisinga. Apie žalos atlyginimą jokios kalbos nebuvo su R. R.. Negali pasakyti ką su juo bendravo policijos pareigūnai, tik patikrino blaivumą. (2021 m. lapkričio 09 d. teismo posėdžio garso įrašas 18 min. 35 sek. – 26 min. 50 sek.).

Liudytoja K. S. teismo posėdyje nurodė, jog atėjo pas R. R. į butą, buvo jau po 23 val., visi sėdėjo virtuvėje. Jie visą laiką sėdėjo virtuvėje, į kitus kambarius nebuvo išėję. Atsakovas užgėrė, o kadangi turi problemų su kojomis Ramūnas jį palydėjo laiptais žemyn, o ji pati liko dar kokiai valandai. Apie 24 val. iš kambario pradėjo rūkti dūmai, tuomet ji dar pabuvo kokia 5 min. ir išėjo namo. Parėjusi namo išgirdo gaisrinių ir policijos garsą. Po kokio pusvalandžio pas ją į namus atėjo du policijos pareigūnai su R. R.. Viskas vyko iš 2020 m. birželio 13 d. nakties į 2020 m. birželio 14 d. Atsakovas nebuvo likęs pas R. R. bute, nemiegojo ten, maždaug po 23 va. 11 min atsakovas išėjo namo. Ji pati tame bute jokios ugnies nematė, labai išsigando ir išėjo iš buto be batų ir rankinės. R. R. pasakė, kad atsakovui jokių pretenzijų neturi. Jokių paaiškinimų jie tą vakarą neteikė policijai, tik įteikė lapą kada atvykti į policijos komisariatą. Ji lauke daugiau kitų žmonių nesutiko tik R. R. ir jo draugė. Matė, jog virtuvėje yra malkinis pečius, daugiau apie tą butą nieko nežino. Ji matė miegamajame veikiantį televizorių (2021 m. lapkričio 09 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. 13 sek. – 40 min. 39 sek.). Ji negali pasakyti iš kur ir kaip kambaryje atsirado gaisro dūmai, tačiau atsakovo tame kambaryje tikrai nebuvo. Jie nebuvo išėję į kitą kambarį, visą laiką sėdėjo virtuvėje. Ji apie pirmą kartą kilusį gaisrą nieko pasakyti negali, ji matė tik dūmus, nematė ar R. R. gesino gaisrą. Jos policijos pareigūnai nieko neklausinėjo apie gaisrą, tik patikrino blaivumą (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 49 min. 20 sek. – 53 min. 05 sek.).

Liudytojas R. R. teismo posėdyje nurodė, jog kiek prisimena atsakovas su sugyventine atėjo pas jį. Jie šventė jo bute, virtuvėje, visą dieną buvo vartojamas alkoholis. Vakare atsakovą paguldė viename iš kambarių, o jis, jo sugyventinė ir K. S. toliau šventė. Jie toliau šventė miegamajame, po kiek laiko jis nuėjo pažiūrėti kaip atsakovas ir pamatė, kad tame kambaryje pilna dūmų. Tuomet jis pakėlė atsakovą ir rado rudų cigarečių nuorūkų ant sofos. Jis ant sofos dar užpylė vandens ir atidarė langą išvėdinti kambarį. Atsakovas jau buvo išėjęs kai kilo gaisras. Kiek laiko praėjo nuo tada kai užpylė sofą vandeniu iki gaisro kilimo pasakyti negali. Kai atvyko policija nuėjus pas juos atsakovas su sugyventine pareiškė, kad jie nebuvo pas jį bute. Atsakovas buvo sakęs, kad atlygins nuostolius, tačiau vėliau nustojo bendrauti, net nesisveikindavo. Jis gyveno tame sudegusiame bute, be elektros. Kokia konkreti diena buvo negali pasakyti, neatsimena. Gaisrininkas jam pasakė, kad sofa užsidegė nuo įpūstos žarijos. Kelintą valandą atsakovas išėjo iš jo namų tiksliai pasakyti negali, buvo jau tamsu. Kai gaisras įvyko atsakovo sugyventinė išėjo palikusi savo rankinę. Jis norėjo gesinti gaisrą, bet kambarys buvo apimtas liepsnos. Kiek atsakovas tame kambaryje gulėjo pasakyti negali. Kas iškvietė ir kada atvyko specialiosios tarnybos pasakyti negali. (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 36 sek. – 29 min. 43 sek.)

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kiek prisimena po 24 val. nakties gavo iškvietimą, kad dega butas Marijampolės g. 8, Kazlų Rūdoje antrame aukšte. Buto savininką ir sugyventinę rado lauke. Savininkas paaiškino, kad išgertuvių metu vieną draugą paliko miegoti svetainėje, kadangi jis jau buvo padauginęs alkoholio, neva jis užsirūkė ir po jo buvimo ten tiesiog pamatė kylančius dūmus ir prikėlęs draugą kartu užgesino pildami vandenį. Vėliau išėjo į laiptinę susitarė dėl žalos atlyginimo už sofą, miegojęs vyriškis išėjo į savo draugės namus, o grįžęs buto savininkas rado degančią sofą. Iš buto savininko paaiškinimo ėjo suprasti, kad sofą gesino du kartus, vieną kartą kai pamatė tik dūmus ir antrą kartą kai degė atvira liepsna. Jam yra žinoma, kad bute buvo keturi asmenys, dvi poros sugyventinių. Jie stengėsi kuo greičiau išsiaiškinti gaisro aplinkybes, kad nustatyti gaisro kaltininką. Po pirmo dūmų atsiradimo tik vyriškiai išėjo į lauką pakalbėti, moterys liko bute. Kai atvyko į įvykio vietą buvo tik buto savininkas ir jo sugyventinė. Su atsakovu ir jo sugyventine bendravo, atsakovas nurodė, kad išgertuvių metu prigulė, nes buvo padauginęs, užsirūkė ir užsnūdo. Po kiek laiko atėjo buto savininkas, jį pakėlė ir jie užpylė rūkstančią sofą vandeniu. Po to vyriškiai išėjo į laiptinę ir susitarė dėl žalos atlyginimo ir atsakovas išėjo namo. K. S. aiškino, kad pats buto savininkas padegė kambarį. Koks girtumo laipsnis buvo nustatytas asmenims neprisimena (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. 05 sek. – 38 min. 59 sek.)

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. birželio 6 d. gavo iškvietimą, kad Marijampolės g. Kazlų Rūdoje dega namas. Nuvykus į įvykio vietą ten jau buvo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kieme sutiko degančio buto savininkus R. R. ir K. G.. Asmenys paaiškino, kad išgertuvių metu pas juos buvo K. S. ir L. J.. Išgertuvių metu L. J. padaugino ir nuėjo atsigulti ant kambaryje esančios sofos. Kai R. R. grįžo atgal prie gulinčio L. J. , pamatė, kad smilksta dūmai nuo sofos. Tuomet jis prikėlė L. J., jie kartu užgesino smilkstančią sofą, išėjo į koridorių ir susitarė, kad L. J. atlygins žalą dėl sofos ir patalynės. L. J. kadangi buvos stipriai neblaivus išėjo pas K. S. į namus ilsėtis, o K. S. liko pas R. R. bute ir apie 1-3 val. nakties įvyko didesnis gaisras. Tuomet asmenys pasišalino iš buto ir atvyko priešgaisrinė gelbėjimo pagalba. Su kolega jis nuėjo pas K. S. ir L. J., kurie paaiškino tą patį, kad L. J. gulėjo ant sofos ir užsirūkė cigaretę, sofa pradėjo smilkti, jie užgesino, tada susitarė, kad atlygins žalą ir L. J. išėjo namo, o po kelių valandų, kai jo nebuvo tame bute kilo gaisras. (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 40 min. 50 sek. – 47 min. 12 sek.)

Ieškovės teigimu 2020-06-14 apdraustame bute kilo gaisras. 2020-06-17 ieškovės žalų ekspertas vertintojas apžiūrėjęs buto, Kazlų Rūdos m., (duomenys neskelbtini), patalpas surašė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, kuriame fiksuota, kad žalos atsiradimo metu patalpos buvo gyvenamos, įvykio metu priešgaisrinė signalizacija nesuveikė. Namų turto nuostolio aprašyme nurodomi gaisro metu sunaikinti ar sugadinti daiktai – televizorius „Samsung“, kampas – sofa lova komplekte su stalu, sekcija medinė, komoda medinė, patalpos durys, asmeniniai daiktai – rūbai, indai patalynė, seifas, briedžio ragai, kilimas, šviestuvas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pateiktoje medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-35730-20 esančiame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad gaisrą neatsargiai rūkydamas lovoje sukėlė būtent atsakovas L. J..

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.