- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- AN2-230-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00452-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- K. R.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. R. atstovo advokato Rolando Mištauto (toliau ir – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas ir K. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo nutarimu K. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. atstovas advokatas Rolandas Mištautas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde pateikiami teisės aktai bei teismų praktika, nurodanti apie įmonės nemokumą, jo nustatymo kriterijus, nemokumo procesą, juridinio asmens vadovo vaidmenį tokiais atvejais, kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygas ir kt. Taip pat nurodomos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį sąlygos, prabrėžiama, jog šiuo atveju ypač svarbus tiesioginės tyčios nustatymas.
2.2. Skundo autoriaus manymu, būtina akcentuoti tai, kad K. R. perėmė vadovavimą Bendrovei jau su esančiu įsiskolinimu, bandė pagerinti Bendrovės finansinę būklę siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat K. R. vadovavimo Bendrovei metu įmonės padėtis išliko panaši į tą, kuri buvo jam perėmus vadovavimą iš buvusios vadovės, nebuvo kardinalių neigiamų pokyčių. Neinicijuodamas nemokumo proceso vadovas neturėjo tikslo sąmoningai pakenkti kreditorių interesams ar padaryti žalą kreditoriams, jis vylėsi pagerinti Bendrovės padėtį ir taip išlaikyti Bendrovės gyvavimą. Skunde nesutinka su nutarimo motyvais, jog K. R. pastangos nebuvo pakankamos.
Šalies argumentai
2.3. Apelianto atstovas teigia, jog šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti tai, kad K. R. visą laiką kol ėjo Bendrovės vadovo pareigas, suvokė ir pagrįstai manė, jog Bendrovė gali sėkmingai tęsti savo veiklą, nepaisant esančių įsiskolinimų, ko pasėkoje pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kadangi, K. R. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia, vien tai, kad jis, kaip Bendrovės vadovas žinojo apie jos skolas – nepatvirtina to, jog buvo pažeidžiami kreditorių interesai ir Bendrovė buvo nemoki.
Atsiliepimas
3. VMI pateiktame atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, palaiko apelianto skundą ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. R. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde K. R. atstovas nesutinka su K. R. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį tvirtindamas, jog jo veiksmuose nėra būtinojo šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios.
5. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą konstatavo, kad K. R., būdamas vadovu ir žinodamas, kad įmonė nemoki, nes negali vykdyti mokestinių prievolių, turėjo pareigą, vadovaujantis JANĮ 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Teismas pažymėjo, jog pats K. R. neginčija fakto, kad nemokumo proceso laiku neinicijavo. Jis taip pat nurodė žinantis, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl nemokėto PVM. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. R. pripažino bylos faktines aplinkybes, t. y. kad jis, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Apylinkės teismas nurodė, kad K. R., žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, negalėdamas vykdyti mokestinių įsipareigojimų, neinicijuodamas nemokumo procedūros ir leisdamas didėti mokestiniams įsipareigojimams, pažeidė VMI prie Finansų ministerijos interesus.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26- 719/2020, 2AT-2-303/2021).
8. JANĮ 13 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens vadovo atsakomybę, nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be to, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tai privalėjo padaryti; veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
9. Vertinant aptariamą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, – ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Todėl, norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – nagrinėjamu atveju JANĮ.
10. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui neįvykdymo, turi teisinio reglamentavimo pasikeitimai, o būtent, pažymėjo, jog iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi ĮBĮ buvo aiškiai įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų pareiga per įstatyme nustatytą konkretų terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Jokių papildomų procedūrų, kurias turėtų atlikti juridinio asmens atsakingi asmenys prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymas nenurodė. Pažymėjo, kad po 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ teisinis reguliavimas iš esmės pakito – pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).
11. JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.
12. Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.
13. Kaip minėta, apylinkės teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, nevykdė įstatymu numatytos pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą ir šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
14. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad K. R. veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, per plačiai aiškino ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). Apylinkės teismo nurodyti K. R. JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl K. R. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino įstatymą, dėl ko padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
K. R. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.