- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2-144-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovui administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ direktoriui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) priteisti iš atsakovo 61 047,41 Eur neteisėtais veiksmais ieškovei BUAB „A“ ir jos kreditoriams padarytos žalos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „A“ naudai; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, įmonei esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorei neperdavė įmonės balanse apskaityto turto.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas negali būti atsakingas už turto neperdavimą. Jų nuomone, reikėtų vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto. Atsakovo ir jo atstovės vertinimu, įmonės buhalterinė apskaita buvo su trūkumais, dėl to atsakovas nepasirašė 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir įpareigojo balansą koreguoti. Jų nuomone, 2018 m. gruodžio 31 d. balansu dėl dalies skolos iki galo negalima vadovautis, kitas turtas (du jūriniai konteineriai, automobilis) administratorei yra žinomas, o reikalaujamas perduoti automobilis yra nedraugiškoje valstybėje, jo pervežimas būtų neproporcinga našta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino ekspertizės akte esančius skaičiavimus, patvirtino, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama su trūkumais, juos detalizavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygų nustatymo ir bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos atlyginimo.
Faktinės aplinkybės
5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusia (2022 m. kovo 25 d.) Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „A“ yra iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Konsultacijų srautas“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui
6. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d. užėmė įmonės vadovo pareigas. Ieškovė tikina, kad jis laiku nesikreipė į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, be to, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė įmonės turto. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 31 d., balansas yra su klaidomis, kitas administratorės minimas turtas ir jo vieta administratorei yra žinomi. Atsakovo nuomone, jam civilinė atsakomybė negalima, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė remiasi įmonės 2017 m. 2018 m. balansais, faktinėmis aplinkybėmis iki 2020 m., tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), dėl to šioje byloje iš esmės remiamasi ĮBĮ nuostatomis.
8. Teismas pažymi, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, kai įmonė negalėjo ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Iš nurodytos normos matyti, jog siekiant priteisti žalą iš bankrutuojančios įmonės tuometinio vadovo, reikia įrodyti šių aplinkybių visetą: dar prieš iškeliant bankrutuojančiai / bankrutavusiai įmonei bankroto bylą egzistavo ĮBĮ įtvirtintas pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (įmonės nemokumas); įmonės vadovas, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (neteisėti veiksmai); dėl tokių neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala; tarp įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčių teisę priimti sprendimą dėl (ne)kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
9. Įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Byloje įmonės nemokumo faktą ir jo atsiradimo laikotarpį ieškovė grindė bankroto bylos įmonei iškėlimo aplinkybėmis bei joje nustatytais faktais.
10. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria UAB „A“ yra iškelta bankroto byla, buvo vadovaujamasi 2017 m. balanso duomenimis, nurodoma, kad įmonė teisės aktuose nustatyta tvarka nėra pateikusi balanso už 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. (bankroto byla Nr. eB2-418-618/2022; Nr. eB2-72-618/2024).
11. Aktualu ir tai, kad buvo sudarytas įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. balansas, kuris pasirašytas buhalteriją tvarkiusio asmens, įmonės vadovas minėto balanso nėra pasirašęs. 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „A“, be kita ko, turėjo 175 520 Eur vertės turto, iš jų trumpalaikis turtas 142 160 Eur, iš jo atsargos 84 100 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 58 060 Eur. Nors įmonės 2018 m. balanse yra tam tikri netikslumai (apie juos detaliau žemiau), tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai nuo 2019 m. įmonė buvo nemoki, veiklos nebevykdė, lėšų nebegeneravo. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovo atstovė 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu. Taigi, atsakovas, įmonės direktorius, 2019 m. (sužinojus 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis) privalėjo kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė, savo neveikimu pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas. Kaip žinoma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
13. Aktualu pažymėti, kad (jo atstovė) bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad būtina vadovautis prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nustatytais civilinėje byloje Nr. eB2-685-618/2022, kuria netenkintas nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ pareiškimas dėl bankrutavusios UAB „A“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovas (jo atstovė) įrodinėjo, kad klausimas dėl žalos priteisimo negalimumo yra išspręstas, nes civilinėje byloje Nr. eB2-685-618/2022 buvo pripažinta, kad bankrutuojančios UAB „A“ apskaitą tvarkiusi įmonė 2022 m. birželio mėnesį perdavė įmonės apskaitos dokumentus įmonės direktoriui A. S., o pastarasis 2022 m. birželio 22 d. visus dokumentus perdavė nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, kuris dokumentų gavimą patvirtino parašu. Teismas konstatavo, kad nors ir pavėluotai, tačiau buvęs UAB „A“ vadovas perdavė nemokumo administratorei turimus buhalterinius apskaitos dokumentus (nutarties 28 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymi, kad pareiškimas dėl bankrutavusios UAB „A“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo keliamas remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nurodoma, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Akcentuotina, kad šiuo atveju ieškovė nurodo kitą pagrindą galimai atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškinyje ieškovė tikina, kad atsakovas, iškėlus įmonei UAB „A“ bankroto bylą, administratorei neperdavė įmonės turto. Taigi, civilinėje byloje Nr. eB2-685-618/2022 nustatytas faktas, jog buvęs UAB „A“ vadovas perdavė nemokumo administratorei turimus buhalterinius apskaitos dokumentus, neturi įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, nes šioje byloje įrodinėjama, kad buvęs vadovas neperdavė administratorei įmonės turto. Pridėtina, jog dėl turto grąžinimo / žalos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-685-618/2022 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pasisakė nurodydamas, kad nemokumo administratorė, manydama, kad dėl kokio kito, galimai turėto bankrutavusios UAB „A“ turto praradimo, įmonei padarytų nuostolių, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės BUAB „A“ direktoriaus A. S. (nutarties 32 punktas), tą šioje byloje administratorė ir padarė. Pasikartotina, kad teismas civilinėje byloje Nr. eB2-685-618/2022 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atribojo buvusio vadovo veikas dėl dokumentų neperdavimo ir turto neperdavimo (šis neveikimas nebuvo kitos bylos dalykas).
15. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimus pažymi, jog bankroto administratorė nurodo, kad atsakovas – įmonės vadovas neperduoda įmonės turto, dėl to bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis,2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis, CK2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, ir kt.).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).
18. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas– neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).
19. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-418-618/2022 (Nr. eB2-72-618/2024), kuria UAB „A“ iškelta bankroto byla, buvusiam vadovui A. S. skirta po 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties neįvykdymo dieną nuo 2022 m. balandžio 8 d., ją išieškant iš asmeninių lėšų. Teismas minėta nutartimi be kitko, konstatavo, kad UAB „A“ buvęs vadovas A. S. nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, įpareigojančios jį per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors teismo posėdžio metu atsakovas tikino, kad jis atsitiktinai sužinojo apie teismo nutartį įmonei iškelti bankroto bylą, apie nutartį skirti jam baudą už turto neperdavimą, tačiau toks jo pasiteisinimas vertintinas kaip neveikimas, imperatyviai įmonės vadovui nustatytų pareigų nevykdymas. Vadovas privalo domėtis įmone, laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas 2019 m. neabejotinai žinojo apie sunkią įmonės padėtį) (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), iškėlus įmonei bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas), turėjo / privalėjo žinoti faktą, kad įmonei bankroto bylą gali prašyti iškelti ir kreditoriai (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas ir buvo padaryta. Pridėtina, kad 2022 m. svarstant klausimą dėl UAB „A“ bankroto iškėlimo, vėliau atliekant bankroto procedūras, informacija buvo / yra skelbiama viešoje erdvėje, todėl atsakovui pasidomėti įmone, jos statusu nebuvo jokių sunkumų, apribojimų bei atitinkamai reaguoti.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš įmonės pirminių buhalterinių duomenų bei finansinių rinkinių (2014 – 2018 m.), kitų duomenų buvo atlikta teismo apskaitos ir finansų ekspertizė. Minėta ekspertize be kitko nustatyta, kad atskaitingas asmuo atsakovas A. S. 2018 m. gruodžio 31 d įmonei UAB „A“ liko skolingas 48 314,29 Eur. Lėšų judėjimą ekspertas išdėstė 6 lentelėje, 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks skolos dydis nustatytas vadovaujantis įmonės finansiniais dokumentais. Nors atsakovas (jo atstovė) 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu tikino, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. balanso nepasirašė (balansą pasirašė ją tvarkęs asmuo), kad balanse yra klaidų, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kur / kokios yra padarytos klaidos, koks balansas yra teisingas, nepateikė jokių kitų ūkines / finansines operacijas patvirtinančių dokumentų, kurie iš esmės darytų įtaką 2018 m. gruodžio 31 d. balansui. Teismas pritaria tik tokiai faktinei aplinkybei, tai buvo nustatyta ir ekspertizės akte (išvada, trečiojo klausimo atsakymas), kad iš įmonės balanso (įmonės turto) turėjo būti eliminuotas traktorius „John Deer“, nes įmonės vardu registruotas traktorius „John Deer dėl suklastoto VIN kodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 26 d. poėmio protokolu paimtas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų grąžintas Švedijos Karalystės draudimo įmonėms. Dėl šios aplinkybės reikia pastebėti, kad ieškovė nereikalauja grąžinti nei minėto traktoriaus, kuris apskaitytas įmonės dokumentuose, nei jo vertės pinigais, dėl to ši aplinkybė bylos baigčiai įtakos nedaro.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo apskaitos ir finansų ekspertizės metu nustatyta, kad įmonė UAB „A“ 2015 m. iš Švedijos įmonės pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitus (Receipt) įsigijo du traktorius „John Deer“. Abu traktoriai buvo užregistruoti įmonės vardu, užpajamuoti sąskaitoje 2014 „Prekės, skirtos perparduoti“. Svarbu tai, kad dėl traktorių „John Deer“ pirkimo buvo apskaityta ir skola sąskaitoje 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“ 87 112,37 Eur (ekspertizės 5 lapas). Taigi, minėti traktoriai įmonės apskaitoje buvo įrašyti ir kaip turtas, ir kaip skola. Pridėtina, jog 2016 m. kovo 25 d. vienas traktorius „John Deer“ buvo parduotas Latvijos įmonei už 47 000 Eur, o kitas įmonei priklausantis traktorius „John Deer“ dėl suklastoto VIN kodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 26 d. poėmio protokolu paimtas iš įmonės ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų grąžintas Švedijos Karalystės draudimo įmonėms. Dera pažymėti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 26 d. poėmio protokolu iš įmonės paimtas 42 787,30 Eur vertės traktorius „John Deer“ 2016 – 2018 m. balansuose nebuvo apskaitytas (ūkinis įvykis nebuvo įregistruotas) ir traktorius liko apskaitytas atsargų sąskaitoje (Atsargos) bei nepasikeitė įsipareigojimų suma sąskaitoje „Prekybos skolos tiekėjams“ (kaip anksčiau minėta, šios bylos baigčiai tai įtakos neturi).
22. Aktualu tai, kad 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitus (Receipt) už įsigytus du traktorius „John Deer“ su Švedijos įmone KVDKvarndammen buvo atsiskaityta, minėta įmonė nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą. Dėl šio motyvo pirmiausia pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitai (Receipt) neįrodo, kad už traktorius „John Deer“ buvo sumokėta. Kaip nurodė ekspertas teismo posėdžio metu, traktorių kvitai tik parodo, kad įmonė pirko traktorius, bet tai nepatvirtina mokėjimo fakto. Antra, byloje nėra jokių duomenų, nepateikė jų ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu (CPK 12, 178 straipsniai), kad už minėtus traktorius buvo sumokėta. Trečia, įmonės apskaitoje traktoriai buvo apskaityti kaip 87 112,37 Eur skola sąskaitoje 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“. Latvijos įmonei Purvkalni 2016 m. kovo 25 d. parduotas traktorius iš įmonės apskaitos (skola) buvo eliminuotas, o kitas iš įmonės paimtas traktorius liko įmonės apskaitoje 2016 m – 2018 m. balansuose kaip skola „Prekybos skolos tiekėjams“. Taigi, jeigu būtų už traktorius (ir paimto policijos) sumokėta, policijos paimtas traktorius įmonės 2016 m – 2018 m. balansuose kaip skola neturėjo būti įrašytas. Ketvirta, faktas pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. kvitus (Receipt) įgyjant traktorius „John Deer“ turėjo būti / buvo žinomas įmonės vadovui atsakovui A. S.. Jam buvo žinomi / turėjo būti žinomi ir Švedijos įmonės kontaktai, atsakingi asmenys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo galimybę susisiekti su Švedijos įmone, pateikti įrodymus / informaciją apie mokėjimą Švedijos įmonei (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau to nepadarė. Faktas, kad Švedijos įmonė dėl tam tikrų priežasčių nepateikė prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą dėl galbūt esančios skolos (tai nenustatyta) už traktorių, kurio VIN kodas suklastotas, kuris grąžintas teisėtam savininkui Švedijoje, savaime neįrodo, kad ji yra kreditorė ir kad jai nebuvo sumokėta. Kaip minėta, buvęs įmonės vadovas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti, tačiau tokių rašytinių duomenų nėra.
23. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti ir 8013,12 Eur žalos atlyginimą pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balanso eilutę „Atsargos“ (84 100 Eur suma), kurią sudaro dedamoji „Prekės, skirtos perparduoti“ (74 100,42 Eur). Prašoma priteisti suma susidaro iš minėtos 74 100,42 Eur sumos atėmus traktoriaus, kuris buvo paimtas policijos, 42 787,30 Eur vertę, 2019 m. gegužės 30 d. parduoto 23 300 Eur vertės motociklo CAN-AM MAVERICK X-3 X-RS Turbo R2017 kainą. Nors atsakovas tikina, kad administratoriui žinoma, kur yra likęs turtas (du jūriniai konteineriai), tačiau teismas pažymi, kad būtent atsakovui ĮBĮ nustatyta pareiga perduoti turtą administratorei.
Žemesnės instancijos teismas
24. Be to, ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti ir už administratorei neperduotą 4 720 Eur likutinės vertės automobilį Toyota Land Cruiser. Teismas pastebi, kad nors automobilis yra nedraugiškoje valstybėje, tačiau jis ten yra likęs nuo 2016 m., kai atsakovas juo atvyko į Kaliningrado sritį. Nors šiuo metu galima teigti, kad automobilio pasiėmimas būtų per brangus, tačiau dera atkreipti dėmesį, kad atsakovas, įmonės direktorius, nuo 2016 m. turėjo galimybę bei privalėjo automobilį susigrąžinti (parsigabenti, pvz.: pervežimo paslauga), tačiau to nepadarė. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sutrukdė COVID-19 (2020 m. vasario 28 d. dėl pandemijos šalyje paskelbta ekstremalioji situacija), antrasis karo etapas į Ukrainą (2022 m.), minėtos aplinkybės vyko žymiai vėliau, negu automobilis sugedo (2016 m.). Atsakovas nepagrįstai mano, kad automobilį turėtų pasiimti administratorė.
25. Dėl likusios turto (ne)perdavimo konstatuotina, kad nors atsakovas šiuo metu nėra įmonės direktorius, pareiga jam perduoti turtą administratorei kilo anksčiau bei galioja šiuo metu pagal imperatyvias ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 10 punktas), pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, pagal 2022 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria atsakovui skirta bauda už turto neperdavimą (baudos skyrimas neatleidžia nuo įpareigojimų įvykdymo), dėl būtent jis turi pareigą įvykdyti savo prievoles, o jeigu to padaryti nepavyksta dėl netekto statuto, privalo aktyviai bendradarbiauti su administratore bei atlikti aktyvius nuo jo priklausančius veiksmus, kad turtas būtų perduotas. Byloje duomenų, patvirtinančių aktyvius atsakovo veiksmus perduodant turtą, apart teiginio, kad skambino administratorei dėl jūrinių konteinerių vietos, nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės bankroto byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, yra įrodyta, jog atsakovas, jam einant ieškovės direktoriaus pareigas, ir ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normas, be to, atsakovas neperdavė įmonės turto administratorei. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė, 61 047,41 EUR žalos dydis (48314,29 Eur + 8013,12 Eur + 4720 Eur) kreditoriams yra įrodytas (CK 6.246 straipsnis), minėta žala kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
30. Kaip jau buvo minėta, UAB „A“ turėjo turto, kuris bankroto administratorei nebuvo perduotas. Taigi, atsakovo neatlikti veiksmai (įmonės turto neperdavimas) yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, tokia veika (neveikimas) negali būti laikoma atitinkančia sąžiningos ir ekonomiškos veiklos standartus. Atsakovas, neatlikęs tokių veiksmų (neperdavęs BUAB „A“ turto teismo paskirtajai bankroto administratorei) ir pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.
31. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai ir įmonės praradimai yra tiesiogiai susiję. Jeigu atsakovas būtų perdavęs bankroto administratorei įmonės turtą, kaip jį įpareigojo Įmonių bankroto įstatymo imperatyviosios nuostatos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. nutartys, bankroto administratorė galėtų realizuoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei (įmonei) padarytos žalos – turi būti laikoma akivaizdžia ir įrodyta.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Šioje byloje atsakovas bankroto administratorei, nepaisant visų bankroto administratorės pastangų, negrąžino ieškinyje nurodyto turto. Tai, kad atsakovas neperdavė turto, sąlygojo žalos bankrutuojančiai įmonei padarymą, kadangi įmonės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais.
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 61 047,41 EUR žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsnis).
34. Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
35. Teismo nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 141 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo tenkinti.
Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61 047,41 EUR turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (61 047,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 141 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.